Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusiam, pensininkui, iš dalies darbingam, nedirbančiam, administracine tvarka baustam, neteistam,

perduotam teismui dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., 2013 m. rugsėjo 17 d., apie 8.30 val., dėl lėtinio psichikos sutrikimo –šizoafektinio sutrikimo, manijos tipo, viešoje vietoje – Giedraičių ir Krokuvos g. sankryžoje, Vilniuje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais be jokios priežasties, tyčia ranka sudavė D. G. į galvą bei su turėtomis skardomis apibraižė jo automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekines dureles, tuo padarydamas 800 litų (231,70 eurų) turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Tai, kad būtent R. S. padarė nurodytą baudžiamojo įstatymo uždraustą ir visuomenei pavojingą veiką, patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, specialisto išvada, ekspertizės aktas bei teismo ištirti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusysis D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad galimai 2013 m. rugsėjo mėn., kada tiksliai neatsimena, važiavo jam priklausančiu automobiliu Toyota Land Cruiser Vilniuje, Krokuvos g. ir sankryžoje su Giedraičių g. pamatė viduryje kelio stovintį vyriškį, kuris su savimi nešėsi metalinius vamzdžius ar skardas, tokiu būdu trukdydamas eismui. Jis pradėjo su telefonu šį vyrą filmuoti, tada minėtas vyras jam su kumščiu trenkė į veidą ir tyčia su turimais metaliniais vamzdžiais subraižė jo automobilį. Žalą atlygino draudimas.

Liudytojas M. S. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad važiavo iš Europos pusės link Giedraičių pusės paimti motiną, buvo susidariusi automobilių grūstis. Viduryje kelio ėjo aukštas vyriškis, tamsių plaukų, apie 50 metų amžiaus ir nešėsi skersai savo kūno prieš save apie 1-3 metrų ilgio apie septynias lentos lentas, o ne paėmęs po pažastimi. Neatkreipė dėmesio ar tos lentos buvo su vinimis. Jam tas vyriškis su lentomis pasirodė išgėręs, nes ėjo linguodamas. Jo negalėjo apvažiuoti ir pravažiuoti trys ar keturi automobiliai. Vyriškis sustojo prie „džipo“. Kontakto su žmonėmis ar automobiliais nematė, nes pasuko į dešinę ir nuvažiavo. Negali pasakyti ar vyriškis su tomis lentomis užkliuvo už kokio automobilio ar žmogaus.

Teismo medicinos ekspertė Z. K. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko surašytą ekspertizės aktą, nurodė, kad R. S. dėl jam diagnozuojamo lėtinio psichikos sutrikimo – šizoafektinio sutrikimo, manijos tipo, yra visuomenei pavojingas, todėl rekomenduojama jam skirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarų stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Iš 2013 m. rugsėjo 19 d. automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, jog ant automobilio vairuotojo pusės durelių yra 12 įvairaus ilgio įbrėžimų, pažeistas dažų sluoksnis (b. l. 13-16, 17-18).

Iš 2013 m. spalio 17 d. vaizdo įrašo, kurį pateikė D. G., apžiūros protokolo matyti, kad Giedraičių g. stovi automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o važiuojamojoje kelio dalyje esantis R. S. rankose laiko kelias metalines skardas, ir su viena skarda mojuoja prieš automobilio priekinį stiklą. Asmuo, kuris filmuoja R. S. veiksmus, perspėja jį, kad kvies policiją, jei šis nenustos trukdyti eismui, tuo tarpu R. S. vartodamas necenzūrinius žodžius eina link automobilio, iš kurio filmuojama, ir ranka trenkia į vairuotojo pusės durelių langą (b. l. 19, 20-23).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus I teismo psichiatrijos komisijos 2014 m. gegužės 29 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-302/2014 nurodyta, kad R. S. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 104).

2015 m. vasario 24 d., 2015 m. gegužės 7 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-58/2015 konstatuota, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu R. S. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, manijos tipo, dėl psichikos būsenos negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. R. S. dėl jam diagnozuojamo lėtinio psichikos sutrikimo – šizoafektinio sutrikimo, manijos tipo, yra visuomenei pavojingas, todėl rekomenduojama jam skirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarų stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (b. l. 119-122).

2015m. birželio 15 d. nutarimu AB „Lietuvos draudimas“ pripažintas civiliniu ieškovu ir pareikštas 1248,55 eurų civilinis ieškinys (b. l. 37, 73).

Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą: nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, vaizdo įrašą, automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolą, konstatuoja, kad R. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Įvertinęs pirmiau minėtus įrodymus, taip pat teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, ekspertės paaiškinimą, teismas pripažįsta, kad darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, atitinkančią nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymius, R. S. dėl lėtinio psichikos sutrikimo – šizoafektinio sutrikimo, manijos tipo, šios veikos padarymo metu negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų, t. y., buvo nepakaltinamas. Jo elgesys ekspertizės atlikimo ir tyrimo metu leidžia daryti išvadą, kad priverstinai negydomas jis ir vėl gali daryti naujas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad R. S. būtinas priverstinis stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis. Tą teismo posėdžio metu patvirtino ir ekspertė Z. K.. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad R. S. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau pirmiau išdėstytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog R. S. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Byloje AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė 1248,55 eurų civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti padarytą turtinę žalą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu žalą padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenančius šeimos narius, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Ieškinys pareikštas R. S., kuris, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, nusikalstamos veikos padarymo metu ir dabar negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. S., todėl jis civiliniu atsakovu būti negali. Taip pat byloje nėra duomenų, kad R. S. būtų nustatyta globa ir paskirtas globėjas, todėl nėra asmens, kuris materialiai atsako už jo veiksmus. Priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo procesas yra reglamentuotas BPK XXIX skyriuje. Nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra tas pats kaip išteisinamasis nuosprendis, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Nagrinėjamu atveju, R. S. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika nėra nusikaltimas, nes nėra visų nusikaltimo požymių (nėra subjekto, subjektyvinės pusės), veiką padaręs asmuo nėra kaltinamasis. Dėl šių motyvų tokio asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimai gali būti nagrinėjami tik civilinio proceso tvarka. BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t. y. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Teismas, vadovaudamasis BK 98 straipsniu, BPK kodekso 392 straipsnio 1 dalimi, 401 straipsniu, 403 straipsniu, 404 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. S. pripažinti nepakaltinamumo būklėje padariusiu baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

AB „Lietuvos draudimo“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Šią teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu išnagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.