Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 20-ANR­_N-3388-2024.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. 2024 m. sausio 29 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2024 m. sausio 9 d. 11:03 val., (duomenys neskelbtini), automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavęs į degalinę UAB „Circle K Lietuva“ ir sustojęs prie antros kuro užpylimo kolonėlės, į automobilio baką užsipylė 18,68L D Miles kuro (1 litro kaina 1,619 eurai) ir nesumokėjęs už kurą iš degalinės išvažiavo, padarydamas UAB „Circle K Lietuva“ 30,24 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnyje (administracinio nusižengimo bylos ROIK 24229636527 medžiagos 7–9 lapai).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 20-ANR­_N-3388-2024 už ANK 108 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą K. S. skirta 90 Eur bauda bei jis įpareigotas atlyginti nukentėjusiajam UAB „Circle K Lietuva“ padarytą 30,24 Eur žalą iki 2024 m. balandžio 20 d. (administracinio nusižengimo bylos ROIK 24229636527 medžiagos 1–3 lapai).

K. S. su priimtu nutarimu nesutinka, teismui pateiktu skundu prašo panaikinti jam paskirtą baudą, kadangi gavęs pranešimą apie neatsiskaitymą už kurą, paskambino degalinės darbuotojai, pasakė, kad pamiršo susimokėti ir paprašęs degalinės banko sąskaitos, iškart atliko pavedimą už kurą.

Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad Institucijos pareigūnas paskyrė K. S. sankcijoje numatytą baudą - 90 eurų, bei įpareigojimą atlyginti žalą UAB „Circle K Lietuva“ ištyręs visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, padaręs teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą. Administracinė nuobauda parinkta vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo pagrindais.

Pažymi, kad ANK 664 straipsnio 2 dalis numato, jog kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Nors Pareiškėjas ir atlygino padarytą žalą degalinei, tačiau administracinio nusižengimo neeliminuoja, tai gali būti vertinama tik kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kadangi nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo gauta duomenų apie žalos atlyginimą, todėl Institucija vadovaudamasi aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, Pareiškėją įpareigojo atlyginti 30,24 eurų žalą UAB „Circle K Lietuva“. Nurodo, kad nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Teismo posėdyje nukentėjusiojo UAB „CIRCLE K LIETUVA“ atstovė K. J. paaiškino, kad K. S. atėjęs į degalinę užsipylė kuro, pasidarė kavos, prie kasos nebuvo priėjęs susimokėti, atsistojo į eilę, bet apsisukęs paėmė kavą ir išvažiavo. Papildomai pažymėjo, kad pas juos degalinėse galima mokėti lauke prie kolonėlės, tačiau šiuo atveju K. S. pasirinko mokėjimą parduotuvėje, atėjo į parduotuvę, pasidarė kavos, kaip ir ėjo prie kasos, apsisuko, paėmė kavą ir išėjo. Nežino, kaip jis galėjo per kelias minutes pamiršti susimokėti. Yra buvę, kad asmenys pamiršta susimokėti ir išeina, dažniausiai pamiršta nuėję į tualetą. Kiti būna visai neprisimena, kol policija neprimena ar pati degalinė su jais nesusisiekia. K. S., bent jau pagal automobilio numerius, anksčiau nėra fiksuotas pas juos sistemoje, kaip linkęs pamiršti susimokėti. Ji pati su K. S. telefonu nebendravo, su ja jis susisekęs nebuvo, nežino, su kuo K. S. kalbėjo telefonu, apie jo apmokėjimą nežino, degalinės vadovė jai nurodė, kad už kurą vis dar nėra apmokėta. Visi pavedimai eina per bendrą sąskaitą. Jei žmogui nusiunčiami rekvizitai apmokėjimui, pats asmuo turi jiems atsiųsti įrodymus, kad sumokėjo. Kai atsiunčia įrodymus, jie informuoja policiją, kad yra atsiskaityta. Jeigu K. S. už kurą yra atsiskaitęs, degalinė jokių pretenzijų jam neturi.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. ir skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Teismas, įvertinęs skundo motyvus ir atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, K. S. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 108 straipsnyje, yra tinkamai kvalifikuotas, įrodytas bylos medžiaga, nuobauda paskirta tinkamai.

ANK 108 straipsnyje numatyta atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, svetimo turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Nagrinėjamu atveju K. S. neginčija paties fakto, kad 2024 m. sausio 9 d. 11:03 val., (duomenys neskelbtini), automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavęs į degalinę UAB „Circle K Lietuva“, į automobilio baką užsipylė 30,24 eurų vertės kuro ir nesumokėjęs už kurą iš degalinės išvažiavo, tačiau neigia tai padaręs tyčia, nurodydamas, kad už kurą susimokėti pamiršo. Tačiau, šiuos skundo argumentus teismas laiko nepagrįstais ir juos atmeta, nes juos paneigia byloje surinkti įrodymai.

Iš byloje esančios vaizdo įrašų medžiagos matyti, kaip 2024 m. sausio 9 d. į degalinę atvykęs K. S. į automobilio baką įsipila kuro, po ko užeina į degalinės vidų, ant kavos aparato paspaudžia mygtuką ir kavos aparatui pradėjus daryti kavą, atsistoja į eilę kasoje, kiek pastovėjęs, grįžta prie kavos aparato, pabaigia darytis kavą, ją pasiima ir išeina iš degalinės, kavos apmokėjimui nepateikęs ir nesusimokėjęs už kurą. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė pažymėjo, kad už kurą galima susimokėti ir šalia kolonėlės, lauke, tačiau šiuo atveju K. S. kolonėlėje pasirinko mokėjimą atlikti būtent degalinėje. Nors K. S. nurodo, kad už kurą susimokėti pamiršo, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo tuo metu nebuvo blaškomas jokių kitų veiksnių – jis su niekuo iš degalinėje buvusių asmenų nebendravo, telefonu nekalbėjo, nebuvo nuėjęs į tualetą, neatliko jokių kitų veiksmų, kurie galėjo jį išblaškyti ir dėl ko jis galėjo pamiršti, kad prisipylęs kuro už jį nesusimokėjo. Pažymėtina ir tai, kad K. S. šiuo atveju nesumokėjo ne tik už kurą, bet ir už kavą. Net jei jis ir būtų pamiršęs susimokėti už kurą, jis neabejotinai suvokė, kad pasidarius kavos reikia už ją susimokėti, tačiau vietoje to, kad kasoje pateiktų apmokėjimui bent kavą, jis to nepadarė, o pasidaręs kavos, su ja išėjo iš degalinės ir išvažiavo. Nors teismo posėdžio metu Institucijos atstovė pažymėjo, kad būna tokių atvejų, jog asmenys pamiršta susimokėti už kurą, tačiau nurodė, kad dažniausiai asmenys pamiršta susimokėti nuėję į tualetą, o tokio atveju, kuomet asmuo įėjęs į degalinę būtų atsistojęs į eilę, kurią paskui palieka ir pasiėmęs kavą išeina iš degalinės, taip nei už kurą, nei už kavą neapmokėdamas, atstovė nenurodė mačiusi, o taip pat nurodė nesuprantanti, kaip asmuo per kelias minutes galėjo pamiršti susimokėti.

Vertinant Pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, remiamasi ir teismų praktikoje išplėtota pozicija, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių.

Teismas pažymi ir tai, kad nors teismo posėdžio metu Institucijos atstovė nurodė su K. S. telefonu nekalbėjusi ir jai nėra žinoma apie tai, kad K. S. žalą degalinei atlygino, tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Institucijos atstovė vėliau pateikė duomenis, jog su K. S. 2023 m. sausio 16 d. bendravo el. paštu, nurodydama, kad po jų pokalbio telefonu, ji siuntė K. S. rekvizitus žalos atlyginimui. Be to, pateikė ir duomenis, patvirtinančius tai, kad K. S. apmokėjimas (pagal K. S. siųstus įrodymus, jis apmokėjo žalą 2024 m. sausio 16 d. 20:41 val.) buvo gautas 2024 m. sausio 17 d., asmuo su degaline yra pilnai atsiskaitęs. Tai patvirtina, kad K. S. iki tol, kol negavo pranešimo apie tai, kad išvažiavo iš degalinės už kurą nesusimokėjęs, t. y. savaitę laiko, į degalinę nesikreipė nei dėl to, kad nesumokėjo už kurą, nei dėl to, kad nepateikė apmokėjimui su savimi išsineštos kavos. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad K. S. turėjo tikslą pasisavinti degalinei priklausantį turtą – kurą, ir savo sumanymą pilnai įgyvendino palikdamas eilę, kurioje stovėjo, ir išeidamas iš parduotuvės už kurą nesumokėjęs. Vien tai, kad pareiškėjas iškart po to, kai gavo pranešimą susimokėti už kurą, atliko pavedimą, nesudaro pagrindo spręsti, kad K. S. neketino pasisavinti degalinei priklausančio turto, kadangi natūralu, jog tuomet, kai jis suprato, jog jo vagystės faktas buvo užfiksuotas vaizdo kameromis, jam nebeliko kitos išeities, tik neigti savo kaltę dėl šio nusižengimo padarymo ir atlyginti padarytą žalą.

Svarbu pažymėti ir tai, kad iš asmenį charakterizuojančių duomenų matyti, jog K. S. 5 metų laikotarpyje administracine tvarka baustas net 30 kartų (administracinio nusižengimo bylos ROIK 24229636527 medžiagos 25–51 lapai) ir nors nė karto nebaustas už vagystę, tačiau dauguma jo pažeidimų susiję su automobiliu – greičio viršijimas, transporto priemonės neapdraudimas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, stovėjimą nurodančių kelio ženklų nesilaikymas, automobilio įgijimo deklaracijos nepateikimas ir t.t. Tai rodo, kad asmuo linkęs daryti administracinius nusižengimus, nors jam skiriamas baudas sumoka, tačiau tai jo nuo administracinių nusižengimų darymo nesustabdo.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog Institucija K. S. veiką netinkamai kvalifikavo pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, nes šis straipsnis dalių neturi, tačiau ši klaida vertinama kaip techninė klaida, neturinti reikšmės administracinio nusižengimo kvalifikavimui bei nutarimo teisėtumui, ir laikoma, kad K. S. Institucijos 2024 m. vasario 20 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 108 straipsnį.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad priimant nutarimą, Institucija pripažino K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Sprendžiant dėl šios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išsprendimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Nagrinėjami atveju, akivaizdu, kad nors K. S. patį faktą, jog išvažiavo iš degalinės nesumokėjęs už kurą, pripažino, tačiau prašė administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismui pateiktame skunde nenurodė, kad gailisi dėl administracinio nusižengimo padarymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prisipažinimas dėl nusižengimo padarymo ir nuoširdus gailėjimasis šiuo atveju nelaikytinas K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau, K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe byloje pripažintina tai, kad jis savo noru atlygino degalinei padarytą žalą, kadangi šie duomenys buvo pateikti bylos nagrinėjimo metu.

Kaip matyti šiuo atveju, Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, paskyrė K. S. minimalią ANK 108 straipsnyje numatytą, 90 Eur baudą. Įvertinus byloje esančius duomenis, pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam paskirta bauda yra teisinga, proporcinga, jos keisti nėra pagrindo.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda pareiškėjui skirta teisingai, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. S. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-3388-2024 palikti nepakeistą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK 24229636527 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.