Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2010-02-19 · Civilinė byla Nr. 2-623-797/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-02-19
Bylos Nr.
2-623-797/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Kavaliauskienė
Pareiškėjas
R. A.
Suinteresuotas asmuo
Šiaulių miesto savivaldybės
Advokatai
Romanas Urbonas
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-623-797/2010Procesinio sprendimo kategorija 113.1, 116.4 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 19 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant pareiškėjui R. A., jo atstovui advokato padėjėjui Romanui Urbonui, suinteresuoto asmens Šiaulių miesto savivaldybės atstovei Laurai Steponkienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinį faktą ir pripažinti, kad pareiškėjas gyv. (duomenys neskelbtini) buvo J. M., mirusios 2009-05-10, šeimos narys. Paaiškino, kad pablogėjus senelės sveikatai apie 2003 m. apsigyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nors buvo registruotas ir prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini). Jis kartu su senele gyveno ir vedė bendrą ūkį, naudojosi tais pačiais namų apyvokos daiktais, turėjo bendras išlaidas, bendrai naudojosi gaunamomis pajamomis, mokėjo mokesčius, gamino valgyti, pirko maistą, nes senelė buvo jau pasiligojusi, išvesdavo ją į lauką, dažė buto langus, bute yra visi jo daiktai. Kadangi jis dieną dirbdavo, maistą pagamindavo vakare. Nurodo, kad savo ranka užrašydavo mokėjimo kvitus, o jo vardu neleido pildyti kvitų, todėl rašydavo tik nuomininkės vardu. Jai mirus, už (duomenys neskelbtini) butą jis moka mokesčius savo vardu ir nėra problemų dėl kvitų užpildymo. Po senelės mirties jis liko gyventi jos bute, moka mokesčius. Kreipėsi į savivaldybę dėl nuomos sutarties sudarymo, bet jam buvo pasiūlyta kreiptis į teismą. Kadangi kitokiu būdu negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, todėl ir kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Juridinio fakto nustatymas reikalingas gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai sudaryti.

Pareiškėjo atstovas prašo pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Šiaulių miesto savivaldybės atstovė su pareiškimu nesutiko ir paaiškino, kad pareiškėjo šeimai buvo suteiktas socialinis būstas, t.y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), o J. M. – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pripažino, kad pareiškėjas turi teisę į socialinį būstą, bet turi jį gauti eilės tvarka. Nurodo, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad gyveno senelės bute, kad vedė bendrą ūkį, nes iš bylos medžiagos matyti, kad nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėjas apsigyveno tik po senelės mirties, t.y. po 2009 m. gegužės mėn.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pateiktų giminystės ryšį įrodančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas yra J. M. vaikaitis (b. l. 4-6). Pagal 1999 m. lapkričio 9 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Šiaulių miesto savivaldybei (b. l. 9, 84, 85). Pateiktas mirties liudijimas įrodo, kad J. M. mirė 2009-05-10 (b. l. 8). Pareiškėjo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) nuo 1999-12-23, kai jo tėvui buvo suteistas socialinis būstas, o iš pateiktos savivaldybės kanceliarijos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad daugiau šeimos narių nėra (b. l. 66-67, 69-70).

Pateiktas prašymas, kuris įrodo kad po senelės mirties pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją nurodydamas, kad neturi gyvenamosios vietos ir kad kartu gyveno su J. M. ir vedė bendrą ūkį. Iš prašymo darytina išvada, kad jis kreipėsi su prašymu perrašyti savivaldybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį jo vardu (b. l. 27). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius 2009-08-05 pateikė pareiškėjui atsakymą, jog nėra teisinio pagrindo perrašyti sutartį ir nurodė pareiškėjui, kad iki 2009-09-07 informuotų savivaldybę raštu, ar kreipsis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir pateiktų ieškinio kopiją, o to nepadarius, privalės gera valia atlaisvinti savivaldybės gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), priešingu atveju - kreipsis į teismą (b. l. 28). VĮ Registro centro Šiaulių filialo duomenimis pareiškėjas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 83).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.588 str. 2 d. (toliau tekste - Civilinio kodekso) nustatyta, kad nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Artimieji giminaičiai, kartu su nuomininku išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais (Civilinio kodekso 6.588 str. 4 d.).

Nustatyta, kad pareiškėjas R. A. yra mirusios nuomininkės J. M. vaikaitis. Pareiškėjas paaiškino, kad jis pas senelę apsigyveno 2003 m. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai: V. R., A. Ž., K. S.. Liudytojai patvirtino, jog pareiškėjas gyveno su savo močiute keletą metų, daugiau negu vienerius metus, senelei buvo virš 70 metų, ji buvo ligota, todėl ją prižiūrėjo, išvesdavo į lauką, pirko maistą, jį gamino, mokėjo mokesčius, bet jos vardu (b. l. 50-51). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad jau 2006-03-24 J. M. pas notarą pasirašė sutikimą, kad pareiškėjas R. A. deklaruotų savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), tačiau pareiškėjas savo gyvenamosios vietos nedeklaravo, nes negavo savivaldybės, kaip turto savininko, sutikimo. Byloje esantys mokėjimo kvitai, dėl kurių pareiškėjas paaiškino, kad kvitus užpildydavo jis ir sumokėdavo mokesčius už butą, pinigų iš senelės neprašė, nes bendrai vedė ūkį. Paaiškino, kad esant senelei gyvai, visi reikalavo, jog kvite būtų nurodyta buto nuomininkė, ir tik po jos mirties jis savo vardu galėjo sumokėti mokesčius už nuomojamą butą. Pateikti rašytiniai įrodymai, kad jau 2003 m. 2006 m., 2007 m. pareiškėjo ranka užpildyti atsiskaitymo už komunalinius patarnavimus dokumentai. Tai, kad pareiškėjas mokėjo pinigus, įrodo kvitas UAB ,,Šiaulių vandenys“ 2009 m. vasario mėn., t.y. iki senelės mirties ( b. l. 81). Pareiškėjo paaiškinimą, kad, pablogėjus senelės sveikatai, jis apsigyveno su ja ir ja rūpinosi, patvirtina ir byloje esantys dokumentai iš ligos istorijos, kuriuose fiksuota, kad J. M. jau 2006 m. pablogėjo sveikata, taip pat fiksuota, kad vaistų išrašyti buvo atėjęs anūkas (b. l. 65). Ta aplinkybė, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), nėra reikšminga, nes šis faktas nėra įrodymas apie faktinę pareiškėjo gyvenamąją vietą ir nepatvirtina, kad deklaruotoje gyvenamojoje vietoje pareiškėjas faktiškai gyveno ir toliau ir tai neprieštarauja kitoms byloje esančioms aplinkybėms apie jo faktinę gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Įvertindamas šiuos įrodymus, suteikdamas didesnę galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Civilinio kodekso 1.5 str.), teismas daro išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog jis būdamas pagrindinės buto nuomininkės vaikaitis, su J. M. išgyveno daugiau nei vienerius metus laiko, vedė bendrą ūkį, todėl nustatytinias juridinis faktas, pripažįstant pareiškėją šeimos nariu (Civilinio kodekso 6.588, 6.589 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268, 444, 448, 270 str., 279, 307 str. 1 d., teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą ir pripažinti, kad R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) buvo J. M., mirusios 2009-05-10, šeimos narys.

Juridinis faktas nustatytas gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai sudaryti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Kavaliauskienė