Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. B., S. S., G. Ž. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo

M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 7 mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 7 mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

G. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 7 mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. , S. S. , G. Ž. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, 2005 metų vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą 16 ar 17 dieną, apie 20 val. garažų, esančių M.K.Čiurlionio g. 24, Šiauliuose, kieme, neturėdami teisėto pagrindo, už tariamai esančią skolą, grasindami fiziniu susidorojimu, atvirai reikalavo nukentėjusiojo L. P. perduoti jiems 1000 Lt, o L. P. nepaklusus jų reikalavimui, panaudodami prieš nukentėjusįjį L. P. psichinę prievartą – demonstruodami jėgos pranašumą, neteisėtai užvaldė D. P. priklausantį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 litų vertės bei V. P. priklausančią automagnetolą PIONEER 1018 litų vertės ir tokiu būdu įvykdė turto prievartavimą.

Apeliaciniais skundais nuteistieji S. S. ir M. B. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. nuosprendį ir juos išteisinti. Nurodo, kad teismo nuosprendis naikintinas, kaip nepagrįstas. Teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, neaiškūs motyvai, kodėl vienus parodymus teismas laiko tinkamais, kitus ne. Nuteistieji nurodo, kad jie nepripažino jiems inkriminuoto nusikaltimo, nukentėjusiojo nepažinojo, jokio turto iš jo nereikalavo, prievartos prieš jį nenaudojo. Analogiškus parodymus davė G. Ž. Šiems jų parodymams neprieštarauja ir liudytojų M. J., E. M. , A. J. parodymai.

Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai laikė tinkamais tik nukentėjusiųjų L. P. bei D. P. parodymais. D. P. į policiją kreipėsi po pusantrų metų. Po tiek laiko nukentėjusieji galėjo tinkamai ir nebeprisiminti visų detalių. Apeliantai teigia, kad L. P. parodymai vertintini kritiškai dėl to, kad jis vartoja narkotines medžiagas, o jo draugė A. K. pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė netikslius parodymus. Nukentėjusysis L. P. yra vienintelis įvykio tiesioginis liudininkas, kiti – D. P., A. K. turto prievartavimo nematė ir tik atpasakoja, ką girdėjo iš L. P. Tačiau šių nukentėjusiojo parodymų nepagrindžia kita bylos medžiaga. Be to, nuo įvykio iki kreipimosi į policiją praėjo daug laiko, L. P. vartoja narkotikus, yra linkęs daryti nusikaltimus, gali turėti motyvą apkalbėti nuteistuosius.

Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai laikė tinkamais tik nukentėjusiųjų L. P. bei D. P. parodymais. L. P. parodymais negalima remtis, nes jis pripažįsta, kad yra narkomanas, daug kartų teistas, keturis mėnesius slėpėsi nuo policijos. Nukentėjusysis yra vienintelis, kuris kaltina nuteistąjį įvykdžius nusikaltimą. Be to, nuo įvykio iki kreipimosi į policiją praėjo daug laiko, L. P. vartoja narkotikus, yra linkęs daryti nusikaltimus, gali turėti motyvą apkalbėti nuteistąjį.

Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų.

Nors apeliantai skunde nurodo, kad nuosprendis pagrįstas tik nukentėjusiųjų parodymais, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių nuteistųjų kaltę. Nukentėjusysis L. P. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, jie nesikeitė, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Pirmosios apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad 2005 m. vasario mėn. į jo kiemą atvyko trys vaikinai, kurie jį nusivežė prie garažų Čiurlionio gatvėje ir paaiškino, kad jis yra skoloje G. M. 1000 Lt ir, kol grąžins skolą, jie paima iš jo automobilį VW GOLF. Šiuos savo parodymus L. P. patvirtino apklausos teisme metu (I t. b.l. 31-32) bei pirmos instancijos teismo posėdžio metu. Taip pat nukentėjusysis atpažino iš jo pagrobusius automobilį asmenis pagal pateiktas nuotraukas (I t. b.l. 44-52) bei asmenų atpažinimo metu (I t. b.l. 53-62). L. P. parodymus patvirtina liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nors liudytoja teisme parodymus pakeitė, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo. A. K. teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu davė netikslius parodymus, nes vartojo narkotikus, tačiau tai paneigia liudytoja A. P. Ji parodė, kad apklausiant A. K., liudytoja savo mintis dėstė nuosekliai, įtarimų dėl jos apsvaigimo nekilo. Tai parodo, kad A. K. aplinkybes dėl apsvaigimo nuo narkotikų nurodė tik norėdama pateisinti savo parodymų pakeitimą, todėl darytina išvada, kad pakeisti parodymai yra neteisingi.

Nuteistųjų parodymai taip pat vertintini kaip nepatikimi, nes proceso metu buvo keičiami. M. B. nurodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta, apie automobilį nežino, tačiau, kaip matyti iš bylos, tą automobilį vairavo ne kartą ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų (III t. b.l. 81-82). Nors nuteistieji teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, nes nepasitiki tyrėjas, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tokiais argumentais bandoma pateisinti parodymų keitimą.

Taip pat teisingai pirmosios instancijos teismas įvertino liudytojo G. M. parodymus. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu kelis kartus patvirtino, kad L. P. jam neskolingas ir jis neprašė G. Ž. išreikalauti skolos. ( I t., b.l. 68-69). Tačiau jau teismo posėdžio metu liudytojas teigia, kad L. P. prašė apkalbėti G. Ž., apie susidariusią skolą taip pat prisiminė tik teisme. Dėl nurodytų aplinkybių apylinkės teismas pagrįstai priimdamas nuosprendį rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Kaip matyti, apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis ne tik nukentėjusiųjų L. P. ir D. P. parodymais, šiuos nuoseklius nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys: parodymų patikrinimo protokolas, asmenų atpažinimo protokolai, liudytojų A. K., G. M. parodymai. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nuteistųjų M. B., G. Ž. ir S. S. kaltę.

Nuteistieji teigia, kad negalima tikėti L. P. parodymais, nes jis vartojo narkotikus, tačiau teismo nuomone, asmuo, nors ir vartojantis narkotines medžiagas, supranta savo veiksmus. Byloje nėra duomenų, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nukentėjusysis buvo apsvaigęs. Jo parodymai nuoseklūs, mintys aiškios, todėl abejoti jo parodymais nėra pagrindo.

Nuteistasis G. Ž. apeliaciniame skunde prašo apklausti liudytojus M. K., S. J. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad šis prašymas nepagrįstas. Jei G. Ž. manė, kad šiuos liudytojus būtina apklausti teisme, šį prašymą privalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Be to, G. Ž. teigė, kad jo nurodyti asmenys po jo važinėjosi su L. P. automobiliu. Tai parodo, kad turto prievartavimo fakto aplinkybių jie nežino. Kokios kitos įvykio aplinkybės yra žinomos šiems liudytojams skunde nenurodoma, todėl manoma, kad šis prašymas nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išnagrinėtas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų kaltę, todėl nuosprendį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų M. B., G. Ž. , S. S. apeliacinius skundus atmesti.