- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-09-22
- Bylos Nr.
- 2-1266-601/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01990-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
Procesinio dokumento kategorija 50.1; 35.6.1; 41; 99.3; 99.7; 116.1
SPRENDIM A S
2010 m. rugsėjo 22 d.
Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. V. Ivanov, atsakovo atstovui adv. T. Bukeliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno statybos trestas“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarjąjai akcinei bendrovei „Varnių projektai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia ieškovo ir atsakovo 2007 m. liepos 18 d. Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VPT-0001 (apimančią susitarimą dėl teisės pasinaudoti svetimo daikto hipoteka) dalyje susitarimo dėl teisės pasinaudoti svetimo daikto hipoteka.
Nurodė, kad 2007 m. liepos 18 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VPT-00018-01-02 (apimanti susitarimą dėl teisės pasinaudoti svetimo daikto hipoteka), kuria susitarė, kad iki 2008-06-30 turi būti sudaryta pagrindinė turto (4260/10000 dalių administracinės paskirties pastato, 4123/10000 dalių kiemo statinių-dangos, garažo Nr. 1 pastate 4G1/b, garažo Nr. 2 pastate 4G1/b, garažo Nr. 3 pastate 4G1/b), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis bei susitarė, kad už pasinaudojimą šio turto hipoteka (įkeitus perkamą turtą bankui), siekiant užtikrinti savo skolinį įsipareigojimą, ieškovas įsipareigoja sumokėti atsakovui 2 000 000 Lt ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos (2008-06-30). Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, todėl šioje dalyje Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VPT-0001 (apimanti susitarimą dėl teisės pasinaudoti svetimo daikto hipoteka) pasibaigė, tačiau liko galioti susitarimas dėl teisės pasinaudoti svetimo daikto hipoteka (hipotekos sandoris sudarytas 2007-06-19, atsakovas 2008-11-11 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 2 000 000 Lt sumai pagal ginčijamą sutartį), kas ir nulėmė prašyti pripažinti sandorį negaliojančiu būtent dalyje susitarimo dėl teisės pasinaudoti svetimo daikto hipoteka (toliau – susitarimas). Susitarimas pažeidžia ieškovo kreditorių teises bei turėjo įtakos tam, kad ieškovas negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu LR CK 1.86 (tik dėl alių sudarytas sandoris), LR CK 6.66 str. (actio Pauliana) numatytais pagrindais. Tikrasis ginčijamo susitarimo tikslas buvo pateisinti atsakovo skolos ieškovui (1 943 174,68 Lt) nemokėjimą, bet ne sukurti teisinius santykius tarp šalių. Tokią išvada patvirtina, tai, kad ieškovas ir atsakovas yra susijusios įmonės (ieškovo valdybos pirmininkas Ž. U. tuo pat metu buvo atsakovo direktorius, pagrindinis ieškovo akcininkas M. V. U. yra atsakovo direktoriaus Ž. U. sūnus, ieškovo buhalterė L. Leonavičienė tuo pat metu buvo ir atsakovo buhaltere), PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui atsakovas išrašė tik 2008-11-11, kai jau 2008-10-06 (įsiteisėjo 2008-12-11) Kauno apygardos teisme iškelta ieškovui bankroto byla, t. y. žinant, kad bus imtasi priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, bei nei viename iš ieškovo buhalterinės apskaitoje esančių dokumentų, iki PVM sąskaitos-faktūros išrašymo, nebuvo jokių duomenų apie ginčijamą susitarimą, kas leidžia daryti išvadą, jog susitarimas atsirado vėliau negu nurodoma. Be to yra visos sąlygos sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 6.66 str., nes nėra jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovas privalėjo sudaryti susitarimą, susitarimas pažeidžia kreditorių teises, nes atlyginimo dydis už pasinaudojimą teise yra akivaizdžiai per didelis (atlygis 2 000 000 Lt, kai įkeičiamo turto vertė 2 982 000 Lt) ir nuostolingas ieškovui (bankas suteikia 70 procentų įkeičiamo turto vertės, todėl atsižvelgiant į banko imamus mokesčius, priskaičiuotas palūkanas, gaunasi, kad ieškovas už pasinaudojimą teise sumoka daugiau, negu gauna iš banko paskolos), dėl ko sumažėjo ieškovo mokumas (atsakovas susitarimo suma nori padengti savo įsiskolinimą ieškovui). Atsakovo nesąžiningumas preziumuojamas CK 6.67 str. 1 d. 2 p., 7 p., nes ieškovas ir atsakovas yra tarpusavyje susijusios įmonės.
Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį palikti nenagrinėtu. Nurodo, kad ieškovas nepasinaudojo 2007 m. liepos 18 d. Preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VPT-0001 12.1 p., kuriame numatyta privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, kas yra pagrindu ieškinį palikti nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Taip pat nurodo, kad šis ieškinys turi būti sprendžiamas bankroto byloje, kurioje yra nagrinėjamas kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas, nes nagrinėjant šį klausimą atskirai yra pažeidžiamas lis alibi pendens principas, pagal kurį draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą, kas taip pat sudaro pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010-03-03 nutartis Nr. 3K-3-88/2010). Be to atsakovo atstovas nesutinka su ieškovo nurodomais sandorio negaliojimo pagrindais, nes: 1) iš šalių veiksmų matyti (įregistruota hipoteka), kad jos siekė teisinių pasekmių, dėl ko nėra sąlygų taikyti CK 1.86 str.; 2) susitarimas pagrįstas ekonomine tokio sandorio rizika, ką patvirtina šiandieninė situacija, kai atsakovo įkeistas turtas bus parduotas ieškovo naudai ir tai nepažeidžia sutarties šalių ir jų kreditorių interesų, be to tikėtina, kad ieškovas buvo priverstas dėl finansinių sunkumų sudaryti šį susitarimą (tam, kad gauti kreditą refinansuoti iš kito banko paimtą kreditą), dėl ko nėra sąlygų taikyti CK 6.66 str. Nėra įrodytas ir atsakovo nesąžiningumas, kuri yra viena iš sąlygų taikyti CK 6.66 str. Ieškovas nepagrįstai 2 000 000 Lt ieškovo įsiskolinimą laiko „apmokėjimu už paslaugą“, nes sąžiningai aiškinant susitarimo 4.2 p. (nors jame ir neaptarta tai) ši suma, pardavus įkeistą atsakovo turtą, bus įskaitoma į regresinius reikalavimus (CK 4.195 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ieškinį palikti nenagrinėtu atsakovo nurodomais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos CPK 296 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtu, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Aiškinant šią normą būtina pažymėti, kad ši norma gali būti taikoma tik tais atvejais, kai tam tikrame įstatyme ar kitame kompetetingų institucijų priimtame teisės akte yra nustatyta išankstinė tam tikrų bylų sprendimo ne teisme tvarka (egzistuoja visuotinumo principas). Šiuo atveju turi būti numatyta ir tai į kokią gi instituciją asmuo turi kreiptis naudojantis šia ikiteismine tvarka. Nagrinėjamam ginčui, tokia tvarka nėra numatyta. Šalių susitarimu tokia tvarka negali būti numatyta (šalys negali riboti viena kitai kreiptis į teismą), nes pripažinus priimtina tokią nuostatą, būtų pažeidžiamas pagrindinis civilinio proceso principas kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str.). Taigi, į susitarimą įrašytas ginčo sprendimas derybų keliu, negali būti laikomas išankstinės bylos ne teisme tvarkos nustatymu, kuris galėtų sąlygoti CPK 296 str. 1 d. 1 p. taikymą.
Lietuvos Respublikos CPK 296 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėta, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nagrinėjamu atveju nagrinėjamas ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.86 str. ir CK 6.66 str. (actio Pauliana) pagrindais. Sprendžiant ieškovo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą bankroto byloje nėra nagrinėjamas šio sandorio negaliojimo klausimas, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog šioje byloje sprendžiamas ginčas yra dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nepripažinus ginčijamo susitarimo negaliojančiu, atsakovas turi teisę reikšti ieškovui kreditorinį reikalavimą. Atsakovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010-03-03 nutartyje Nr. 3K-3-88/2010, bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos nuo šioje byloje nagrinėjamų (nutartyje nebuvo sprendžiamas sandorio negaliojimo klausimas), todėl atsakovas nepagrįstai ja remiasi.
Byloje nustatyta, kad 2007 m. liepos 18 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VPT-00018-01-02 (apimanti susitarimą dėl teisės pasinaudoti svetimo daikto hipoteka), kuria susitarta, kad iki 2008-06-30 turi būti sudaryta pagrindinė turto (4260/10000 dalių administracinės paskirties pastato, 4123/10000 dalių kiemo statinių-dangos, garažo Nr. 1 pastate 4G1/b, garažo Nr. 2 pastate 4G1/b, garažo Nr. 3 pastate 4G1/b), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis bei susitarė, kad už pasinaudojimą šio turto hipoteka (įkeitus perkamą turtą bankui), siekiant užtikrinti savo įsipareigojimą bankui, ieškovas įsipareigoja sumokėti atsakovui 2 000 000 Lt ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos (2008-06-30) (b. l. 7-11). Hipotekos sandoris sudarytas 2007-06-19, įkeičiant atsakovo turtą - 4260/10000 dalių administracinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-45). 2008-06-30 pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta. 2008 m. liepos 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovo nuosavybės teise visam priklausančiam turtui uždėtas areštas (b. l. 16), o 2008-10-06 nutartimi (įsiteisėjo 2008-12-11) ieškovui iškelta bankroto byla (b. l. 17-19). Atsakovas 2008-11-11 ieškovui išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 2 000 000 Lt sumai pagal ginčijamą susitarimą. Bankroto byloje Nr. B2-642-436/2010, iškeltoje atsakovui 2009 m. birželio 1 d., sprendžiamas ieškovo kreditorinio reikalavimo 1 943 174,68 Lt sumai tvirtinimo klausimas (b. l. 151-157). Taip pat nustatyta, kad ginčijamo susitarimo metu atsakovo direktorius, valdybos narys ir 50 procentų akcijų turėtojas Ž. U. tuo pat metu buvo ir ieškovo valdybos pirmininkas (b. l. 21, 88), pagrindinis ieškovo akcininkas M. V. U. (b. l. 20, 33) yra atsakovo direktoriaus Ž. U. sūnus, o ieškovo buhalterė L. Leonavičienė tuo pat metu buvo ir atsakovo buhaltere (b. l. 34).
Lietuvos Respublikos CK 1.86 str. numatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Šioje dalyje teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentais, kad nėra byloje nustatyta sąlygų taikyti šią normą ir pripažinti susitarimą negaliojančiu, kaip sudarytą tik dėl akių. Tam, kad pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu būtina nustatyti, kad šalys neketino juo sukurti teisinių pasekmių, o tik siekė sukurti išorinio teisinio santykio tarp jų atsiradimo regimybę. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad susitarime nurodytas turtas yra įkeistas (hipotekos sandoris sudarytas), to pasekmė bus šio turto pardavimas ieškovo naudai, remiantis susitarimu išrašyta sąskaita-faktūra, kuria remiamasi ginčijant ieškovo kreditorinį reikalavimą, nėra pagrindo daryti išvados, kad susitarimas buvo sudarytas tik dėl akių. Atvirkščiai labiau tikėtina, kad šalys siekė (o atsakovas ir dabar siekia) įvykdyti susitarimą, tam, kad atsakovas sumažintų savo įsiskolinimą ieškovui.
Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 1 d. numatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas <...>.
Teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos taikyti CK 6.66 str. ir pripažinti 2007 m. liepos 18 d. Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VPT-0001 (apimančią susitarimą dėl teisės pasinaudoti svetimo daikto hipoteka) dalyje susitarimo dėl teisės pasinaudoti svetimo daikto hipoteka negaliojančia, nes :
1) ieškovas BUAB „Kaunos statybos trestas“ sudarė susitarimą (sandorį), kurio sudaryti neprivalėjo. Byloje nėra surinkta jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškovas įstatymo, teismo sprendimo, vinašališko įsipareigojimo, ikisutartinių santykių ar kitų imperatyvų įgijo pareigą sudaryti ginčijamą susitarimą. Atsakovo argumentas, jog tikėtina, kad ieškovas buvo priverstas dėl finansinių sunkumų sudaryti šį susitarimą, laikytinas nepagrįstu, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl actio Pauliana yra konstatuota, kad dėl finansinių sunkumų, gresiančio bankroto, skolos kitam kreditoriui, prisiimti įsipareigojimai, negali būti traktuojami kaip pareiga sudaryti sandorį;
2) susitarimas pažeidė kreditorių teises, kadangi sudarant susitarimą, už teisę pasinaudoti svetimo turto hipoteka (įkeičiamo turto vertė 2 982 000 Lt), ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui itin didelę 2 000 000 Lt sumą (tai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.)), t. y. sumažino savo pinigines lėšas šia suma, kuri būtų paskirstyta proporcingai visiems kreditoriams (iš realizuoto įkeisto turto bus tenkinami tik vieno iš kreditorių (įkaito gavėjo) reikalavimai, o atsakovas įgis teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą turto realizavimo sumoje ieškovui, t. y. ieškovo įsipareigojimų suma dėl įkeisto turto pardavimo nesumažės, tik pasikeis kreditoriai). Tokio didelio (2 000 000 Lt), neadekvataus gaunamai naudai (teisei įkeisti svetimą 2 982 000 Lt vertės turtą ir gavimui iš banko apie 2 000 000 Lt paskolos) įsipareigojimo prisiėmimas, pažeidė pačio ieškovo, kaip pelno siekiančios įmonės, interesus, t. y. toks susitarimas prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir įstatams, dėl ko pripažintinas negaliojančiu ir pažeidžiančiu kreditorių teises;
3) ieškovo ir atsakovo nesąžiningumas preziumuojami (CK 6.67 str. 1 d. 7 p.), nes nustatyta, kad ginčijamo susitarimo metu atsakovo direktorius, valdybos narys ir 50 procentų akcijų turėtojas Ž. U. tuo pat metu buvo ir ieškovo valdybos pirmininkas. Atsakovas nepateikė įrodymų paneigiančių nesąžiningumo prezumpciją (CPK 178 str.). Be to ieškovo ir atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad pagrindinis ieškovo akcininkas M. V. U. yra atsakovo direktoriaus Ž. U. sūnus, o ieškovo buhalterė L. Leonavičienė tuo pat metu buvo ir atsakovo buhaltere, todėl neabejotinai abiems šalims buvo žinoma ieškovo sunki finansinė padėtis. Prisiimto įsipareigojimo neįtraukimas į ieškovo buhalterinę apskaitą, atsakovo PVM sąskaitos-faktūros išrašymas tik 2008-11-11 (esant priimtai nutarčiai iškelti ieškovui bankroto bylą), taip pat patvirtina šalių nesąžiningumą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovo BUAB „Kauno statybos trestas“ administratoriaus ieškinys tenkintinas, Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VPT-0001 (apimančią susitarimą dėl teisės pasinaudoti svetimo daikto hipoteka) dalyje susitarimo dėl teisės pasinaudoti svetimo daikto hipoteka pripažintina negaliojančia CK 6.66 str. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančia ieškovo ir atsakovo 2007 m. liepos 18 d. Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VPT-0001 (apimančią susitarimą dėl teisės pasinaudoti svetimo daikto hipoteka) dalyje susitarimo dėl teisės pasinaudoti svetimo daikto hipoteka.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.