- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-06-07
- Bylos Nr.
- A2.7.-8967-932/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-7470-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, susipažinusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), juridinio asmens atstovas Tomas Kazlauskas, a. k. (duomenys neskelbtini) buveinės adresas Trakų r. sav., Trakai, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad 2016 m. sausio 19, Vilniaus, (duomenys neskelbtini) buvo vykdoma savavališka statyba nukrypstant nuo suderinto projekto sprendinių, nurodant tokiu būdu pažeidus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį. Administracinė atsakomybė už aprašytus veiksmus numatyta Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas grąžintinas trūkumams šalinti
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 260 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Teismai, aiškindami ATPK 256 straipsnio, 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio, 284 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra ne kartą nurodę, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę, t. y. jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltes nustatymui.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio (pvz., (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; F. F. v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje vartojamas terminas „offence” reiškia „teisės pažeidimą”, kuris atitinka Lietuvos teisėje vartojamus administracinio teisės pažeidimo ir nusikalstamos veikos terminus (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2003). Vadinasi, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje išdėstyti pagrindiniai sąžiningo proceso principai taikomi ir administracinių teisės pažeidimų justicijai. Viena iš kaltinamo pažeidimu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Dokumentas, kuriuo asmeniui pareiškiamas kaltinimas, yra svarbus procesinis dokumentas, kaip minėta, jam įstatymo keliami griežti turinio reikalavimai. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Asmeniui pareiškiamas kaltinimas turi būti aiškus, išsamus ir tikslus. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui.
Nagrinėjamu atveju iš teismui perduoto administracinio teisės pažeidimo protokolo nėra aišku, kokiais konkrečiai veiksmais pasireiškė juridiniam asmeniui inkriminuotas pažeidimas. Protokole įvardinta bendro pobūdžio informacija „savavališka statyba nukrypstant nuo suderinto projekto sprendinių“, nenurodant absoliučiai jokių aplinkybių, kaip pasireiškė savavališka statyba, kokiu būdu buvo nukrypta nuo suderinto projekto, nors tokios aplinkybės turi būti tiksliai ir aiškiai apibrėžtos. Pasirinktas protokolo surašymo būdas - ne išdėstant tekstą, o pildant atitinkamas grafas neatskleidžia inkriminuojamo pažeidimo esmės. Nurodytos aplinkybės daro protokolą neaiškų, teismas šiuos trūkumus vertina kaip esminius bei trukdančiais nagrinėti bylą teisme, todėl darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir grąžintinas kartu su medžiaga jį surašiusiai institucijai aukščiau nurodytų trūkumų šalinimui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 248 straipsniu, 260 straipsniu, 280 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATPP-100-160525-00006, surašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį kartu su medžiaga grąžinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui trūkumų pašalinimui.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.