Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-08-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-259-487/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-25
Bylos Nr.
1S-259-487/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11555-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Čepukėnienė, Nerijus Meilutis, Ernestas Rimšelis
Kaltinamasis
T. B.
Advokatai
Linas Žukauskas
Bylos Nr. 1S-259-487/2022
Proceso Nr. 1-01-1-11555-2022-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.1.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Meilučio, Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Juliui Rėksniui,kaltinamosios T. B. gynėjui advokatui Linui Žukauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suimtos kaltinamosios T. B. gynėjo advokato Lino Žukausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria kaltinamajai T. B. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas trijų mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. T. B. Vilniaus apygardos teismui perduotoje nagrinėti baudžiamojoje byloje kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 2 dalį tuo, kad:

1.2 ji, veikdama bendrininkų grupe kartu su V. S., D. D. Č. (D. Č.), 2022 m. balandžio 5 d. apie 05.30 val., atvykę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, kurį nuomojo S. S., neturėdama teisėto pagrindo, naudojant psichinę prievartą (grasinant), panaudojant fizinį smurtą, atvirai vertė nukentėjusiąją S. S. savo ir kitų asmenų (nusikaltimo bendrininkų) naudai perduoti turtą, prieš jos valią, t. y. su V. S. sakydami nukentėjusiajai, kad ji (nukentėjusioji) jiems yra skolinga ir turi jiems duoti 5 000 eurų už jų paslaugas ir už leidimą dirbti su masažais, bei jai (T. B.) nukentėjusiajai nurodžius, kad „mes šiandien atvažiavome iškelti tam tikras sąlygas, kad dirbsi mums, keliam masažų kainą, dirbsime 50/50 ir dirbsi mums“, o nukentėjusioji supratusi, kad pusę pinigų - 50 procentų pelno, už jos teikiamas erotinio masažo paslaugas, ji turės atiduoti T. B. ir jos nusikalstamos veikos bendrininkams – D. D. Č. ir V. S., nesutikus su tokiais jų reikalavimais, tvirtinant, kad ji pinigų neturi ir už jokias paslaugas jiems mokėti nesiruošia, o V. S. grasinant nukentėjusiajai, kad „sulaužys nosį, nukirps, padegs, sudegins arba nuskus plaukus, apipils briliantine žaluma, sulaužys ranką, skiria jai 5 000 eurų baudą“, t. y. V. S. grasinant, o D. D. Č. gąsdinant (bauginant) nukentėjusiąją su žiebtuvėliu, V. S. sudavus nukentėjusiajai vieną kartą delnu į kairės veido pusės žandą, D. D. Č. sudavus nukentėjusiajai nemažiau vieną kartą delnu į kairės veido pusės žandą, t. y., panaudojus fizinį smurtą, sukėlusį nukentėjusiajai fizinį skausmą, D. D. Č. nurodžius, kad ji (nukentėjusioji) skolinga 4 000 eurų ir turės atidirbti jiems, o jie kels reklamą, t. y. T. B. kaltinama, kad tokiais savo veiksmais, veikdama bendrininkų grupe grasinant ir panaudojant fizinį smurtą, naudodama psichinę prievartą, vertė nukentėjusiąją S. S. perduoti turtą, prieš jos valią, savo ir kitų asmenų (nusikaltimo bendrininkų) naudai, t. y. prievartavo turtą.

1.3 Be to ji kaltinama tuo, kad, veikdama bendrininkų grupe kartu su V. S., D. D. Č., 2022 m. balandžio 5 d. apie 05.30 val., atvykę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, kurį nuomojo S. S., kai neturėdama teisėto pagrindo kartu su nusikaltimo bendrininkais naudojant psichinę prievartą (grasinant), ir panaudojant fizinį smurtą, atvirai vertė nukentėjusiąją S. S. savo ir kitų asmenų (nusikaltimo bendrininkų) naudai perduoti turtą, prieš jos valią, t. y. V. S. su D. D.Č. grasinant ir panaudojant fizinį smurtą, sudavus nukentėjusiajai po vieną kartą delnu į kairės veido pusės žandą, taip sukeliant nukentėjusiajai fizinį skausmą, ir palaužiant jos valią priešintis, bei atimant galimybę jai priešintis, ji, (T. B.) kartu su nusikaltimo bendrininkais - V. S. ir D. D. Č., ieškojo pas nukentėjusiąją pinigų tikrindami jos drabužių kišenes, vaikštinėdami po butą ieškojo pinigų vazose, šlepetėse, po kilimu, reikalavo iš nukentėjusios, kad ši atiduotų jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone 13 Pro Max 1 TB“, po ko, V. S. išėmus telefono Sim kortelę, ji (T. B.) laikydama nukentėjusiosios telefoną savo rankose, pareikalavo, kad ši įvestų slaptažodį, atrakintų telefoną ir atsijungtų nuo visų paskyrų, o nukentėjusiajai iškart nepavykus tai padaryti, D. D. Č. nukentėjusiajai pagrasinus, „tu ką juokauji ar ruošiesi su mumis žaisti žaidimus“, ji pasišalindama iš nukentėjusiosios nuomojamo buto, kartu su nusikaltimo bendrininkais V. S., D. D. Č pagrobė nukentėjusiajai S. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone 13 Pro Max 1 TB“ 1 859 eurų vertės, kurį ji (T. B.) išeidama laikė savo rankose, 50 eurų grynųjų pinigų, kuriuos nukentėjusioji dėl grasinimų panaudoti fizinį smurtą, ir panaudoto fizinio smurto prieš ją, ištraukusi iš kuprinės padėjo ant stalo, t. y. pagrobė svetimą nukentėjusiajai S. S. priklausantį 1 909 eurų vertės turtą, tuo padarydama nukentėjusiajai bendrą 1 909 eurų turtinę žalą.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka T. B. laikinai sulaikyta 2022 m. gegužės 3 d. 8.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui, jo terminą skaičiuojant nuo T. B. laikino sulaikymo dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki 2022 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi suėmimo terminas T. B. pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, t. y. nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi kaltinamajai T. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamosios T. B. gynėjas advokatas Linas Žukauskas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartį, suėmimą pakeisti į intensyvią priežiūrą ar kitą kardomąją priemonę.

4.1. Skunde kaltinamosios gynėjas nurodo, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas teismo skundžiama nutartimi buvo konstatuotas nepagrįstai. Pasak suimtosios gynėjo, teismas ignoravo reikšmingas aplinkybes, kurios patvirtina, jog T. B. nesiruošia slėptis ar bėgti nuo teismo. Atkreipiamas dėmesys, jog T. B. suėmimas tęsiasi jau ketvirtas mėnuo ir dar pratęstas iki lapkričio 3 d., kas vertinant jos galimai padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir asmenybę, labiau atitinka bausmės atlikimą, o ne kardomosios priemonės taikymą, atsižvelgiant į BPK 119 straipsnyje numatytą kardomųjų priemonių paskirtį.

4.2. Gynėjas teigia, kad teismas nepakankamai atidžiai įvertino Lietuvoje turimus T. B. socialinius ryšius, nepagrįstai nurodydamas, kad vienintelis dalykas, ją siejantis su Lietuvos Respublika, yra teismui perduota baudžiamoji byla. Nors kardomosios priemonės pratęsimo klausimą nagrinėjančiam teismui buvo pateiktas V. P. pranešimas dėl kaltinamosios nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje jam priklausančiame bute, tačiau šis prašymas nebuvo net svarstomas, deklaratyviai nurodant, kad su bylos nagrinėjimu nesusijusio asmens deklaratyvus įsipareigojimas (teiginys), nesudaro pagrindo teismui konstatuoti T. B. tamprų ryšį su Lietuvos Respublika. Skunde pažymima, kad V. P. ir toliau ketina suteikti gyvenamąją vietą T. B..

4.3. Taip pat gynėjas skunde nurodo, kad suėmimo taikymo pagrindas yra grindžiamas ta pačia, kaip ir anksčiau, aplinkybe, jog kaltinamoji yra Ukrainos pilietė, todėl vengdama gresiančios bausmės gali išvykti iš Lietuvos Respublikos ir tokiu būdu apsunkinti bylos nagrinėjimą teisme. Nesutinkant su tokiu teismo motyvu, pabrėžiama, kad T. B. socialiniai ryšiai yra stipresni Lietuvoje, o ne Ukrainoje ar kitoje užsienio valstybėje. Ji ketina čia sukurti šeimą ir susirasti legalų pragyvenimo šaltinį. Vertindama dabartinę politinę situaciją Ukrainoje, ji neketina išvykti iš Lietuvos. Čia ji turi planų ateičiai ir yra suinteresuota kuo spartesniu bylos išnagrinėjimu. Ji iš dalies pripažįsta savo kaltę, anksčiau neteista, todėl suėmimas vertintinas kaip pernelyg griežta kardomoji priemonė. Savo poelgį dėl galimai padarytos veikos ji vertina kritiškai, itin neigiamai. Gynėjo nuomone, skunde nurodytos aplinkybės dėl kaltinamosios socialinių ryšių Lietuvoje, požiūrio į galimai padarytą nusikalstamą veiką iki minimumo mažina tikimybę, kad ji gali vengti ir slapstytis nuo teismo.

4.4. Suimtosios gynėjas nesutinka ir su skundžiamos teismo nutarties argumentu, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad kaltinamajai dėl sveikatos būklės negali būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė, ar duomenų, kurie patvirtintų, jog šiuo metu jos būklė pablogėjusi ar jai nesuteikiama reikalinga medicininė pagalba. Gynėjas pažymi, kad tyrimas, ar dėl sveikatos būklės T. B. galima toliau taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, nebuvo atliktas, todėl tokių duomenų byloje ir negali būti. Baudžiamojoje byloje yra medicininio pobūdžio dokumentai, patvirtinantys, jog suimtoji serga neurologinio pobūdžio liga ir besitęsiantis suėmimas jos sveikatos būklę toliau komplikuoja.

4.5. Skunde aptardamas viešojo intereso ir teisėtumo principo santykį, suimtosios gynėjas teigia, kad T. B. kardomoji priemonė – suėmimas buvo pratęsta nesilaikant BPK nuostatų, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai skiriant ir kitas švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas. Gynėjo nuomone, pakeitus kaltinamajai taikomą suėmimą į intensyvią priežiūrą, kontroliuojant ją gyvenamojoje vietoje (kuri T. B. bus suteikta) elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, ar kitas švelnesnes kardomąsias priemones, kaltinamosios dalyvavimas procese, netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme ir nuosprendžio įvykdymas bus užtikrintas.

5. Teismo posėdyje gynėjas prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamosios gynėjo skundą atmesti.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamosios T. B. gynėjo advokato Lino Žukausko skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiama nutartimi ir dėl jos pateikto kaltinamosios gynėjo skundo argumentais, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas dėl kaltinamajai T. B. taikytinos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo ir skundžiama nutartimi šį terminą pratęsęs, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalies, BPK nuostatų pažeidimų nepadarė. Žemesnės instancijos teismas pagrįstai įžvelgė galimą kaltinamosios pasislėpimo nuo teismo riziką bei pratęsdamas T. B. suėmimo terminą trims mėnesiams, kaltinamosios teisių nesuvaržė labiau, nei tai leidžia paminėtų teisės aktų nuostatos.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamoji T. B. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti iš dalies pačios kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojų parodymuose, procesinių tyrimo veiksmų atlikimo (asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką, daiktų apžiūros ir kt.) protokoluose, tarnybiniuose parnešimuose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pabrėžtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Sprendžiant kaltinamajai T. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, šių duomenų pakanka.

8. Suėmimas yra skiriamas tada, kai egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). T. B. kaltinama padariusi dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai ir už kurios padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta didesnė negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Todėl BPK 122 straipsnio 8 dalies nuostatos pažeidimų nenustatyta.

9. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajai T. B. kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdama laisvėje, kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje.

10. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, skundžiama nutartimi apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajai suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstai įžvelgė kaltinamosios pasislėpimo (bėgimo) riziką. T. B. yra kaltinama galimai veikdama bendrininkų grupe padariusi dvi nusikalstamas veikas, atitinkamai kurių viena priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 180 straipsnio 1 dalis), už kurios padarymą baudžiamuoju įstatymu nustatyta alternatyvi bausmė laisvės atėmimas iki šešerių metų, o kita – sunkiems nusikaltimams (BK 181 straipsnio 2 dalyje) už kurio padarymą įstatymu numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. Nors gresianti laisvės atėmimo bausmė ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ji yra reikšminga kitų aplinkybių kontekste, t. y. kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis gali pagrįsti didelę galimą asmens pasislėpimo riziką (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo egzistavimą). Pratęsiant T. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą minėtu pagrindu, skundžiamoje teismo nutartyje buvo įvertinta ir kitų reikšmingų aplinkybių visuma.

11. Svarstant dėl manymo, kad kaltinamoji gali bėgti (slėptis) nuo teismo, atsižvelgta į kaltinamąją siejančius ekonominius, socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje, jos padėtį iki sulaikymo, kitas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes. Nustatyta, jog kaltinamoji yra užsienio pilietė, nedeklaravusi gyvenamosios vietos Lietuvoje, netekėjusi, iki jos sulaikymo ir suėmimo taikymo oficialiai nedirbo, į Užimtumo tarnybos įskaitą nebuvo įtraukta. Remiantis bylos duomenimis, Lietuvoje ji vertėsi prostitucija, buvo fiktyvi juridinio asmens vadovė. Taigi, šių aplinkybių pagrindu padaryta teisinga išvada, kad kaltinamoji nėra susaistyta glaudžiais ekonominiais ir socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde akcentuojamos aplinkybės apie kaltinamosios ketinimus sukurti šeimą Lietuvoje, susirasti legalų pragyvenimo šaltinį, o taip pat dabartinės situacijos Ukrainoje kontekste ketinimą pasilikti Lietuvoje, yra nepakankamos paneigti egzistuojančią kaltinamosios slėpimosi riziką. Nepagrįstas skundo argumentas, kad nutartį priėmęs teismas, spręsdamas dėl tolimesnio kardomosios priemonės – suėmimo taikymo kaltinamajai, nesvarstė pateikto pranešimo apie jai nuolatinės gyvenamosios vietos suteikimą. Priešingai nei pažymima skunde, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas nenustatė objektyvaus pagrindo konstatuoti kaltinamosios tamprų ryšį su Lietuvos Respublika, įvertinęs visumą reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog T. B. būtų suteikta nuolatinė gyvenamoji vieta, grindžiama tik atitinkamu V. P. pranešimu, tačiau nepateikta duomenų apie minėto būsto priklausymą jam, apie šiuo adresu gyvenančius asmenis ir jų sutikimą apgyvendinti kaltinamąją, jei jai būtų paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės (taip pat ir stebėjimas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis). Todėl šiai aplinkybei pagrįstai nesuteikta išskirtinė reikšmė, sprendžiant dėl kaltinamosios slėpimosi rizikos, o ji įvertinta kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Nors bylos duomenimis T. B. anksčiau nebuvo teista, ši aplinkybė taip pat nemažina galimo jos bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės, įvertinus galimai kaltinamosios padarytų nusikaltimų pobūdį, vaidmenį, nesant stiprių tiek ekonominių, tiek socialinių jos ryšių su Lietuvos Respublika.

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajai, įvertino visumą šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių. Teismas tinkamai atsižvelgė į duomenis dėl kaltinamajai įkaltintų veikų, jų pobūdžio, T. B. charakterizuojančius duomenis, socialinių, ekonominių ryšių, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimą. Šių aplinkybių kontekste taip pat pabrėžtina tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamas asmuo, būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi ne tik į gresiančios bausmės griežtumą, tačiau ir į visumą kitų jau aptartų svarbių veiksnių, leidžiančių spręsti apie slėpimosi pavojų, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Skunde dėstomi argumentai dėl aplinkybių, gynėjo manymu, eliminuojančių T. B. bėgimo (slapstymosi) nuo teismo galimybę, savaime nepaneigia šio suėmimo taikymo pagrindo ir nėra pakankami šioje proceso stadijoje taikomą kardomąją priemonę pakeisti kita, švelnesne.

13. Nagrinėjamu atveju pagrindų taikyti suėmimą nepaneigia ir suimtosios gynėjo skunde aptariama kaltinamosios sveikatos būklė. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad suimtajai dėl sveikatos būklės negalėtų būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė. Duomenų, kurie patvirtintų, jog šiuo metu kaltinamosios T. B. sveikatos būklė būtų pablogėjusi ar jai nesuteikiama reikalinga medicininė pagalba, aukštesniajam teismui nebuvo pateikta. Pabrėžtina, kad įstatymai numato suimtųjų teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims, o, esant būtinumui, gydymą sveikatos priežiūros įstaigose. Apie tai, kad suteikiamos medicininės paslaugos būtų nekokybiškos, nekvalifikuotos, objektyvių duomenų teismui nebuvo pateikta. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra duomenų ir apie kaltinamajai nustatytus papildomus reikšmingus sveikatos sutrikimus. Todėl argumentai dėl suimtosios sveikatos būklės konkrečiu atveju nešalina jai taikomos kardomosios priemonės taikymo pagrindo, juo labiau nepaneigia BPK 119 straipsnyje keliamų tikslų užtikrinimo svarbos.

14. Vertinant kaltinamajai T. B. taikomos kardomosios priemonės trukmę, nenustatyta BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimo pažeidimo. Kaltinamajai taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų, ji yra adekvati kaltinamosios galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, viešojo intereso apsaugos užtikrinimui.

15. Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo kaltinamajai T. B. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės pagrindas neišnyko. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, jos terminas yra adekvatus kaltinamosios galimai padarytų nusikaltimų pavojingumui, jos teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu griežčiausios kardomosios priemonės netaikymas keltų pagrįstų abejonių dėl BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimo, nes egzistuoja pavojus, kad paleista iš suėmimo, kaltinamoji gali slėptis (bėgti) nuo teismo. Todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą kaltinamąją į laisvę ir skirti jai vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos. Tai skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo ir nutartį priėmęs teismas. Kaltinamosios gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau T. B. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Darytina išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai, tame tarpe siekis užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese, pasiekiami, toliau tęsiant kardomąją priemonę – suėmimą. Kardomųjų priemonių paskirtis ir viešasis interesas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje gali būti užtikrinti, taikant kaltinamajai tik pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Nors suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtosios teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo, kaip minėta, nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Šiuo metu kaltinamosios teisės suvaržytos, laikantis įstatymu numatytų reikalavimų.

16. Remiantis išdėstytu, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi kaltinamajai T. B. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams paliekama galioti, kadangi nustatytas suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, neišnyko. Gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo ir toliau kaltinamajai taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamosios T. B. gynėjo advokato Lino Žukausko skundą atmesti.

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi kaltinamajai T. B. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėNerijus MeilutisErnestas Rimšelis