Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-251-496/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-23
Bylos Nr.
1-251-496/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46303-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Valčiukienė
Nukentėjusysis
J. B., D. B.
Kaltinamasis
J. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-251-496/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46303-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1; 1.2.26.2.; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 23 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė,sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,dalyvaujant prokurorei D. B.,nukentėjusiesiems J. B. ir D. B.,kaltinamajam J. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2014-04-29 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. - 8 MGL dydžio - 1040 litų - bauda,

2) 2016-01-25 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 189 str. 2 d. - 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo,

3) 2016-03-30 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams, 2016-06-15 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 2016-03-30 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016-01-25 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, 2018-03-23 paleistas iš pataisos namų, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. B. 2020 m. lapkričio 22 dieną, apie 20 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - daugiabučio gyvenamojo namo fojė, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą įspyrė į veidą J. B., dėl to šis nugriuvo ant aikštelės, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia ne mažiau kaip du kartus įspyrė į krūtinę ir veidą D. B. ir vieną - du kartus sudavė ranka į veido - krūtinės sritį, tuo sukėlė nukentėjusiesiems J. B. ir D. B. fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais - įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis J. B. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis ėjo į lauką, nešėsi savo šuniuką. Pirmame pastato aukšte, fojė, jis pamatė keturių asmenų kompaniją. G. K. jam pasakė "čia velnią neši". Tada jis kalbėjo su K.. Staiga prie jo pripuolė J. B.. Norėdamas apsiginti jis patempė J. B. už rankos, spyrė jam, t. y. koja atsistūmė nuo savęs, ir šis nugriuvo ant nugaros aikštelėje. Po to pradėjo šaukti D. B., pripuolė prie jo, skeryčiojosi rankomis. Šuniukas tada nušoko jam nuo rankų ir išbėgo į lauką. Tada jis paskui šuniuką išbėgo į lauką. Paskui jį į lauką išėjo visi keturi asmenys, buvę fojė. D. B. jį vėl užsipuolė, tada jis gindamasis D. B. įspyrė vieną kartą į dešinę šlaunį. Daugiau jai nieko nepadarė. Jis lauke atsitraukė nuo tos kompanijos, toliau lauke vedžiojo šuniuką, vengė susitikti tuos asmenis. Visa kompanija laiptinės fojė ir lauke jį koneveikė visokiausiais žodžiais. Įvykio metu jis buvo blaivus, jokių smūgių jam niekas nesudavė, jis smūgių išvengė. Jis nukentėjusiesiems į veidą nei sudavė nei spyrė. Anksčiau nurodytus veiksmus jis padarė gindamasis, jis neturėjo tikslo suduoti, sužaloti. J. B. jis atsiprašė po įvykio, o D. B. neatsiprašė, nes jos nesusitiko. Mano, kad nukentėjusieji ir liudytojai sako netiesą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. B. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis J. B. parodė, kad įvykio dieną su žmona D. B. buvo išgėrę alkoholio. Daugiabučio bendrabučio pirmame aukšte jie susitiko G. K. su drauge ir tarėsi, kur eiti švęsti. Tuo metu laiptais į pirmą aukštą nulipo J. B., kuris nešėsi šuniuką. K., kažką pasakė apie šuniuką. J. B. išnešė šunį į lauką, jį padėjo. Tada J. B. sugrįžo į vestibiulį (fojė) ir be jokios priežasties, atsispyręs jam vieną kartą įspyrė į veidą. Nuo gauto smūgio jis nugriuvo ant fojė aikštelės. Jam atsirado gumbas „žande“, griūdamas prasiskėlė galvą. J. B. jis jokių smūgių nesudavė. Nukentėjusysis nurodė nematęs, kada B., sudavė smūgius jo žmonai D.. Apie tai jis sužinojo iš pačios D., pasakojimo. Po nugriuvimo, žmona ir draugai jį išvedė į lauką ant suoliuko. Gali būti, kad lauke jis kažką negražaus pasakė J. B.. Jis matė, kad toliau B., vaikščiojo su šuniuku, vėliau pro namo kitą pusę nuėjo į namo laiptinę. Dėl įvykio jie vėliau su J. B. kalbėjosi, gali būti, kad šis jo atsiprašė. Jis kaltinamajam atleidžia. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji D. B. parodė, kad ji kartu su vyru J. B. vartojo alkoholį ir nusprendė eiti pas pažįstamą G. K.. Daugiabučio namo pirmame aukšte, aikštelėje (fojė) jie sutiko G. K. su drauge, visi kalbėjosi. Tuo metu į pirmą aukštą nulipo J. B. su šuniuku. G. K. kažką pasakė J. B. apie jo šunį. J. B. lauke šunį paleido, o pats sugrįžo į pirmo aukšto fojė ir be jokios priežasties vieną kartą spyrė J. B. į veidą. Šis nugriuvo aikštelėje ant nugaros. Po to ji su draugais išvedė J., į lauką ir klausė J. B., kodėl taip padarė. Gali būti, kad lauke ji B., pasakė kažką negražaus. Tada J. B. vieną kartą spyrė jai į krūtinę, po to dar sudavė smūgius į veidą, į krūtinę. Ji nežino, ar kiti smūgiai buvo suduoti ranka ar koja. Nuo smūgių ji susvirduliavo, bet nenugriuvo, nes ją sulaikė G. K.. Ji nežino, kodėl B., jiems sudavė smūgius, nes jų kompanija J. B. jokių smūgių nesudavė. Nuo smūgių ji jautė skausmą krūtinėje ir veide. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jis su drauge grįžo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pastato pirmo aukšto fojė susitiko J., ir D. B., kalbėjosi. Tuo metu laiptais nusileido J. B. su šuniuku. Jis pasakė B., „koks gražus velniukas“. Pasakė geranoriškai apie šuniuką. Tada J., išėjo į lauką, ten paliko šuniuką ir sugrįžo į fojė ir spyrė J., kelis kartis į veidą ar į kaklą. Tada jis bėgo J., pakelti, o D., šaukė ant J.. J., po smūgių matėsi žaizdelės, gal jam bėgo kraujas. Po to jie visi išėjo į lauką, kur buvo daugiau šūkavimų. Lauke J., delnu sudavė D., ir įspyrė jai į koją. Ji nugriuvo. Jis nematė, ar atsirado sužalojimų D.. Ikiteisminio tyrimo metu jis geriau prisiminė įvykio aplinkybes ir patvirtina, kad davė teisingus parodymus.

Liudytojas G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), daugiabutyje. Tame pačiame daugiabutyje gyvena J. B.. 2020-11-22 vakare, apie 20 val., jis kartu su savo drauge A. N. buvo savo daugiabučio gyvenamojo namo pirmo aukšto fojė. A. N. buvo blaivi, o jis buvo išgėręs du butelius alaus, bet girtas nesijautė. Bebūnant atėjo draugai J., ir D. B., kurie akivaizdžiai buvo girti, bet susikalbėti su jais buvo galima. Kalbantis pirmo aukšto fojė, laiptais iš viršaus į apačią nulipo J. B.. Jis su savimi vedėsi šunį. Jie nepiktybiškai J. B. pasakė, kad gražus šuniukas, gražus velniukas. Tuo metu J. B. nieko neatsakė, išėjo į lauką. Jis lauke paleido šunį, grįžo į pirmo aukšto fojė ir sakydamas ,,kas velniukas", priėjo prie stovinčio J. B. ir spyrė jam kelis kartus į veidą. Jis puolė raminti J. B., kad nebespardytų J. B.. Tuo metu J. B. vieną kartą jam spyrė į veidą, į dešinį skruostą. Nuo jo spyrio nenugriuvo, jokio skausmo nejuto, nesužalojo. Jis J. B. nemušė. Nuo J. B. spyrių J. B. nugriuvo ant fojė esančios betoninės aikštelės. Kaip suprato, jis sąmonės neprarado, nes puolė jį pakelti ir matė, kad jam iš barzdos bėgo kraujas. Be to, nori pasakyti, kada J. B. griuvo ant aikštelės, jis mano, kad susitrenkė galvą, nes buvo trenksmo garsas. D. B. pasakė J. B. išeinančiam į lauką, kad jam bus blogai, nes mušė J. B.. J. B., D. B. ir jis išėjo į lauką. Lauke J. B. vieną kartą delnu sudavė į veidą stovinčiai D. B.. Kadangi D. B. pradėjo šaukti, tai J. B. jai vieną kartą kumščiu sudavė į krūtinę ir vieną kartą spyrė kažkuria koja link pečių, bet nepastebėjo, kur pataikė. Nuo to spyrio D. B. nugriuvo ant žolyno prie pat įėjimo į pastatą laiptų. D. B. jokių smūgių J. B. nesudavė. J. B. taip pat jokių smūgių J. B. nesudavė. Kaip suprato iš šūkavimų, J. B. užkliudė J. B. dėl kažkokių senų reikalų. Minėtas įvykis sukrėtė, nes buvo šoke matydamas muštynes be jokios priežasties. Dėl to, kad J. B. įspyrė, pretenzijų jam neturi, pareiškimo nerašys, į medikus nesikreipė ir nesikreips (b. l. 91-92).

Liudytoja A. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio aplinkybių gerai nebeprisimena, viską yra papasakojusi ikiteisminio tyrimo metu, prašo remtis šiais parodymais.

Liudytoja A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), daugiabutyje, gyvena draugas G. K.. 2020-11-22 buvo pas jį svečiuose. Vakare, apie 20 val., kartu su G. K. buvo daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto fojė (aikštelėje). Buvo blaivi. Atėjo draugai D., ir J., kurių pavardžių nežino. Jie atrodė neblaivūs. Visiems kalbantis laiptinėje, į pirmą aukštą lipo J. B.. Jis rankose nešėsi šunį. Ar kas nors iš jų ką nors jam pasakė, nepamena, neįsidėmėjo. Ji nieko nepasakė. Tačiau J. B. išėjęs į lauką greitai sugrįžo ir pradėjo mušti J.. Kaip ir su kuo mušė J., kur pataikė, neįsidėmėjo, nes viskas įvyko greitai, bet pamatė J., gulintį fojė aikštelėje. Jis gulėjo ant nugaros. Ji pasimetė ir išsigando. Ji matė, kad G. K.puolė ginti J., bet ar jis sudavė smūgius kam nors, nematė. Taip pat nematė, ar G. K. sudavė smūgius J. B.. Po to J. B. išėjo į lauką. Į lauką išėjo ir G. K., D., ir ji. Lauke, prie laiptų D. B. šaukė ant J. B., kad šis mušė J., tada J. B. spyrė D., kažkur link krūtinės. Kiek kartų įspyrė, nematė. Matė, kad D., nugriuvo ant žolyno, atrodo, kad ant nugaros. Minėtas įvykis ją sukrėtė ir ji greitai nuėjo į draugo butą. Kaip po viso įvykio atrodė D., ir J., nematė (b. l. 103-104).

Pranešimų registre nurodyta, kad 2020-11-22 20.42 val. D. B. pranešė, kad pranešėją ir jos vyrą laiptinėje prieš 30 minučių sumušė pažįstamas vyriškis. Vyras pasišalino. GMP atsisakė (b. l. 6-9).

2020-11-22 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal D. B. telefoninį pranešimą policijos pareigūnai nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). J. B. 21:09 val. alkotesteriu nustatytas 3,17 promilių girtumas, D. B. 21:15 val. nustatytas 2,43 promilių girtumas. J. K., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo fojė, viešoje vietoje, 2020-11-22, 20 val., sumušė iš matymo pažįstamas J. B.. Nukentėję medikų pagalbos atsisakė. Iš pranešėjos žodžių, jai, jos vyrui J. B. ir pažįstamam G. K., būnant daugiabučio namo fojė, viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu vesdamas šunį, pro šalį ėjo to namo gyventojas J. B.. G. K., kuris taip pat buvo girtas, kažką pasakius dėl vedamo šuns, J. B. spyrė vieną kartą koja D. B. į krūtinę ir vieną kartą spyrė koja į dešinį skruostą, taip sukėlė fizinį skausmą, o J. B. spyrė vieną kartą koja į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. G. K. nemušė. Iš duomenų bazės nustatyta, kad J. B. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau į butą niekas neįleido. J. B. įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (b. l. 10-12).

2020-11-22 įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros objektas - daugiabučio gyvenamojo namo fojė. Įėjimui į penkių aukštų gyvenamąjį namą durys iš gatvės pusės. Pro duris patenkama į namo pirmo aukšto fojė, kur dešinėje matosi laiptai praėjimui į koridorių, tiesiai - laiptai į antrą aukštą ir šalia laiptai žemyn, išėjimui į namo kiemą, prie jų rudos spalvos durys, trys metaliniai žalios spalvos strypai (b. l. 13-18).

2020-12-01 įvykio vietos papildomos apžiūros protokole, fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje matomas penkių aukštų daugiabutis gyvenamasis namas Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo gatvės pusės yra įėjimas į daugiabučio gyvenamojo namo vidų. Iki įėjimo palipama laiptais. Prie įėjimo matosi takai, dengti betoninėmis plytelėmis, žolynas (b. l. 21-24).

2020-11-25 asmens apžiūros protokole, fotonuotraukoje užfiksuota nukentėjusiosios D. B. apžiūra. Jai ant dešinio skruosto matoma neryški kraujosruva, apie 5 cm ilgio ir apie 5 cm pločio. Dešinysis skruostas patinęs. Taip pat D. B. parodė prie dešinės akies voko kraujosruvą, kuri neryški, apie 2 cm ilgio. Daugiau sužalojimų neparodė, nesimatė (b. l. 43-44).

2020-11-25 asmens apžiūros protokole, fotonuotraukose užfiksuota J. B. apžiūra. Jo veide, ant apatinio kairės pusės žandikaulio matoma šviesiai rudos spalvos, 2cm ilgio nubrozdinimo žymė. Ant galinės asmens galvos dalies (momenkaulio) matomas nedidelis, vieno centimetro šviesios spalvos gumbas (b. l. 74-80).

2020-11-27 akistatos tarp nukentėjusiosios D. B. ir įtariamojo J. B. metu D. B. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo pirmo aukšto fojė J. B. smurtavo prieš J. B.. Pirmiausia J. B. koja vieną kartą spyrė J. B. į veidą, dėl to šis nugriuvo ant betoninių grindų ir J. B. atsirado mėlynė ir gumbas barzdoje. Po to šio daugiabučio namo kieme J. B. įspyrė D. B. į krūtinę, kumščiu sudavė du kartus į veidą. Įtariamasis J. B. nesutiko su D. B. parodymais, tačiau jis nurodė, kad kieme įspyrė D. B. į koją ties šlaunimi (b. l. 51-54).

2020-11-27 akistatos tarp nukentėjusiojo J. B. ir įtariamojo J. B. metu J. B. patvirtino, kad 2020-11-22, apie 20 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo pirmo aukšto fojė J. B. smurtavo prieš jį, t. y. vieną kartą įsibėgėjęs spyrė jam į veidą, pataikė į barzdą, dėl to jis griuvo ant betoninės aikštelės, susitrenkė galvą. Akistatos metu J. B. atsisakė atsakyti į klausimą, kodėl jis mušė J. B. (b. l. 87-89).

2020-11-27 akistatos tarp liudytojo G. K. ir įtariamojo J. B. metu G. K. nurodė, kad 2020-11-22, apie 20 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo pirmo aukšto fojė J. B. smurtavo prieš J. B., t. y. keletą kartų koja įspyrė J. B. į veidą, dėl to šis nugriuvo ant betoninių grindų. Taip pat G. K. nurodė, kad šio daugiabučio namo kieme J. B. vieną kartą delnu sudavė į skruostą D. B. ir vieną kartą kumščiu jai sudavė į krūtinę ir spyrė jai vieną kartą kažkur link peties. Akistatos metu J. B. nurodė, kad nespyrė J. B., o tik vieną kartą patempė suėmęs už dešinio peties, o D. B. kieme įspyrė į dešinę koją (b. l. 99-101).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką (redakcija galioja nuo 2017-01-01). Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Šio nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai – veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Padariniai – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, t. y. gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kita (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018).

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2011, 2K-450/2010). Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Veikos padarymo motyvai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018).

Kaltinamasis J. B. kaltę pripažįsta iš dalies, jis užsimena, kad nukentėjusieji jį provokavo, norėjo jam suduoti smūgius, tačiau jis smūgių išvengė, gynėsi. Kaltinamasis pripažįsta pavartojęs smurtą prieš nukentėjusiuosius, tik nurodo pavartojęs kitokį smurtą nei nurodyta kaltinime. Tokie kaltinamojo parodymai yra vertinami, kaip siekimas sušvelninti savo atsakomybę, ar jos išvengti. Be kaltinamojo parodymų byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų kaltinamojo versiją, kad jis gynėsi. Priešingai, net pats kaltinamasis nekonkretizuoja, koks buvo puolimas, jis teigia smūgių negavęs, jų išvengęs, bet nenurodo, kas jam norėjo suduoti. Akistatos su J. B. metu J. B. neatsakė į klausimą, kodėl sudavė smūgius.

Nukentėjusiųjų J. B., D. B. ir liudytojų G. K., A. N. parodymai yra nuoseklūs, jie visi nurodo, kad po K., pastabos apie J. B. šuniuką, J. B. išleido šuniuką į lauką, o pats sugrįžo į fojė ir net įsibėgėjęs spyrė J. B. į veidą, smakrą. Dėl šio smūgio J. B. nugriuvo ant nugaros ir dar susitrenkė galvą. Netikėti šiais parodymais nėra pagrindo, nes visų asmenų parodymai iš esmės sutampa, bei juos patvirtina asmenų apžiūros metu matyti sužalojimai. Kaltinamojo parodymai apie smurtą prieš J. B. yra prieštaringi. Vienu matu jis teigia, kad J., patempė už rankos, kitą kartą – teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis ne spyrė J., bet jis su koja atsistūmė nuo J.. O toks veiksmas iš esmės yra smūgis koja, ypač žinant pasekmes, kad po šio spyrio (ar atsistūmimo) J. B. griuvo ant betoninės aikštelės. Tai, kad kaltinamojo smūgis J. B. buvo stiprus įrodo jo veide, ant žandikaulio atsiradusi nubrozdinimo žymė. Nukentėjusiosios D. B. ir liudytojų G. K., A. N. parodymais pripažįstama įrodyta, kad lauke prie daugiabučio namo J. B. įspyrė bei sudavė D. B. į veidą, krūtinę. Nors daugiabučio namo fojė ir kieme įvykio metu nebuvo kitų pašalinių asmenų, tačiau šiose vietose bet kuriuo metu galėjo būti kitų asmenų, todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamasis J. B. smurtinius veiksmus padarė viešoje vietoje.

Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. B. pažeidė viešąją tvarką, o būtent viešoje vietoje - daugiabučio gyvenamojo namo fojė, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą įspyrė į veidą J. B., dėl to šis nugriuvo ant aikštelės, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, daugiabučio gyvenamojo namo kieme tyčia ne mažiau kaip du kartus įspyrė į krūtinę ir veidą D. B. ir vieną - du kartus sudavė ranka į veido - krūtinės sritį, tuo sukėlė nukentėjusiesiems J. B. ir D. B. fizinį skausmą, tokiais veiksmais - įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veiksmai atitinka Lietuvos BK 284 straipsnio dispoziciją. Kaltinamasis minėtus veiksmus padarė tyčia.

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis J. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltę pripažino iš dalies, jis yra tris kartus teistas, bausmę atlikęs, bet teistumas neišnykęs, todėl jam skirtina vidutinio dydžio laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam <...> laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo... (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad, kaltinamasis kaltę iš dalies pripažino, nukentėjusiojo J. B. atsiprašė, jis yra atlikęs anksčiau paskirtą bausmę, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams, nustatant jam įpareigojimus, kurie teismo nuomone užtikrins tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą, t. y. jam skirtinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ((duomenys neskelbtini) rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 punktai).

Kaltinamajam J. B. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 132-133). Ji paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 ir 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, J. B. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ((duomenys neskelbtini) rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. B. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Išaiškinama, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, jame turi būti pasisakyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka (BPK 313 straipsnis).

Teisėja Daiva Valčiukienė