- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-07-20
- Bylos Nr.
- e1-797-829/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26588-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Kaltinamasis
- R. R.
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. A. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaruotas adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, 2021 m. lapkričio 30 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. padarymo kaip kaltininkas susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis R. R. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, tai yra 2023 m. liepos 16 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), sodybos kieme tyčia pagaliu vieną kartą smūgiavo savo sugyventinei V. R. į dešinę ranką ir veną kartą kumščiu smūgiavo jai į dešinės rankos žastą, tuo sukeldamas fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. R., pranešus jam apie įtarimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. liepos 16 d. vakare jis sugyventinei liepė išplauti žoliapjovės gurbą, bet ji atsisakė tai padaryti, atsikalbinėjo, kažką pasakė ir ant jo mamos, todėl jis stipriai sugriebė ją už rankos žasto srityje, suspaudė ir išstūmė iš namo pro duris į lauką. Išstūmęs sugyventinę į lauką jis jai ranka ar pagaliu nesmūgiavo. Iš viso jai daugiau nieko nedarė. Kadangi jis sugyventinę už rankos sugriebė tvirtai, jai ranką spaudė stipriai, mano, kad dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą, todėl savo kaltę pagal jam įteiktą pranešimą apie įtarimą dėl fizinio skausmo sukėlimo pripažįsta visiškai, nuoširdžiai dėl to gailisi.
Nukentėjusioji V. R. parodė, kad 2023 m. liepos 16 d., apie 22.00 val. būnant namuose, kieme, (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis R. R., būdamas blaivus, pradėjo jai priekaištauti, kad neišplovė žoliapjovės, dėl to jis supykęs šaukė ant jos. Ji jos neplovė, nes ir taip daug turėjo darbo ir jau nepajėgė. Kilus žodiniam konfliktui jis supykęs pasigriebė kažkokį pagalį ir jai kartą bandė suduoti per nugarą, bet ji dešine ranka dengėsi ir jis jai lazda pataikė į ranką, dėl ko ranka ištino, ji juto fizinį skausmą. Tada dar karta ranka trenkė jai į dešinės rankos žastą, kur atsirado kraujosruva. Nurodo, kad savęs tikrai nesižalojo. Civilinio ieškinio nereiškia.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. R. kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:
2023 m. liepos 17 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad V. R. dešinėje rankoje matomi sužalojimai, dilbio prie riešo patinimas, kraujosruvos, 4 cm kraujosruva dešinės rankos žasto srityje.
2023 m. liepos 18 d. Viešosios įstaigos Šakių ligoninė pranešime informuojama, kad 2023 m. liepos 17 d. priėmimo-skubios pagalbos skyriuje V. R. diagnozuota dešinio dilbio ir žasto sumušimas.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
BK 248 straipsnio 2 dalis nustato, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog V. R. ir R. R. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo laikomi šeimos nariais, kadangi smurtą patyrusį asmenį ir smurtautoją siejo partnerystės santykiai, jie bendrai vedė ūkį, kartu gyveno, todėl kaltinamojo R. R. nusikalstamoje veikoje yra smurto artimoje aplinkoje požymių.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog kaltinamojo R. R. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis prieš savo sugyventinę panaudodamas fizinį skurtą jai sukėlė fizinį skausmą.
Teismas kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinti aplinkybė nenustatyta.
Kaltinamasis R. R. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
Skiriant kaltinamajam R. R. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadijas – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties – pykčio protrūkio, baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą – neteistas, tačiau vieną kartą yra smurtavęs prieš savo sugyventinę, administracine tvarka nebaustas, dirba; į tai, kad nereiškiamas civilinis ieškinys; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis, t. y. viešieji darbai, yra tinkamai parinkta, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje – 3 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Ši bausmę vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažintina vienu trečdaliu.
Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų byloje nebuvo.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. R. paskirti galutinę bausmę – 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintai per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui viešųjų darbų.
Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.