Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-01-25 · Administracinė byla Nr. A-556-111-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-01-25
Bylos Nr.
A-556-111-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
R. Z.
Atsakovas
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Administracinė byla Nr.A17-111/2007Procesinio sprendimo kategorija 25 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. sausio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. Z. su skundu (b. l. 3) kreipėsi į teismą, prašydamas teismo įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau - ir Tarnyba) teikti antrinę teisinę pagalbą ir parašyti pareiškimą teismui jį atstovauti bylos nagrinėjime.

Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnyba 2006 m. kovo 21 d. jį informavo, jog atsisako teikti teisinę pagalbą, kurios jis prašė 2006 m. kovo 14 d. pareiškimu. Tarnybos atsisakyme sąmoningai suklastoti jo 2006 m. kovo 14 d. prašymo turinys bei apskundimo terminas.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 11-12) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. 711/06 yra teisėtas ir pagrįstas. Paaiškino, jog pareiškėjas 2006 m. kovo 14 d. kreipėsi į Tarnybą, pateikdamas prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, parengiant skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriame nurodė, kad 2006 m. kovo 14 d. gavo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2006 m. kovo 6 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Atsakovas išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą nustatė, kad R. Z. minėtą nutarimą gavo 2006 m. kovo 9 d. (Tarnyba tokią išvadą padarė iš pareiškėjo pateikto voko). Nutarime atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nurodyta, jog nutarimas per 3 dienas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Pareiškėjas praleido 3 dienų apskundimo terminą, o svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima prašyti teismo atstatyti praleistą skundo padavimo terminą, nepateikė. Be to, pareiškėjas motyvu, kodėl nori skųsti prokuroro nutarimą, nurodė, kad nutarime yra suklastotas jo 2006 m. vasario 7 d. pareiškimas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jo pareiškimas Generalinei prokuratūrai yra suklastotas. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas klaidina teismą, jog buvo suklastotas jo 2006 m. kovo 14 d. pareiškimo turinys bei apskundimo terminas. Atkreipė dėmesį, kad Tarnybai antrinės teisinės pagalbos teikimui yra skiriamas tam tikras lėšų limitas, todėl valstybės skiriamos lėšos teisinei pagalbai turi būti naudojamos ekonomiškai ir efektyviai. Teikiant antrinę teisinę pagalbą yra vadovaujamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais principais.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus A. Česonio 2006 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 711/06 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal R. Z. prašymą” ir įpareigojo Tarnybą R. Z. 2006 m. kovo 14 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad Tarnyba nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas prokuratūros nutarimą gavo 2006 m. kovo 9 d. Pareiškėjas tiek prašyme Tarnybai nurodė, tiek ir per teismo posėdį patvirtino, kad minėtą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimą gavo tik 2006 m. kovo 14 d. Pašto įstaigos oficialus antspaudas su data (2006-03-09), esantis ant voko, kuriuo buvo siunčiamas pareiškėjui prokuratūros nutarimas, patvirtina apie šio voko gavimą atitinkamoje pašto įstaigoje, tačiau tai jokiu būdu nėra neginčijamas įrodymas apie laiško įteikimą adresatui. Byloje nėra daugiau jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjas laišką, kuris buvo siunčiamas paprastu paštu, iš prokuratūros gavo būtent 2006 m. kovo 9 d. Tokiu būdu atsakovui nebuvo pagrindo netikėti pareiškėjo paaiškinimu apie laiško gavimo datą, t. y. 2006 m. kovo 14 d. Pareiškėjas į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi 2006 m. kovo 14 d., t. y. tą pačią dieną kai gavo prokuratūros nutarimą, todėl jis nebuvo praleidęs Baudžiamojo proceso kodekso 447 straipsnio 2 dalyje nustatyto 3 dienų šio nutarimo apskundimo termino. Teismas, atsižvelgęs į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo l straipsnio l dalies, 18 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad atsakovo vien tik apsiribojimas pareiškėjo motyvu, kodėl jis nori skųsti prokuratūros nutarimą, ir nevertinimas kitų aplinkybių - nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad sprendimas atsisakyti teikti ar suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti motyvuotas ir visapusiškai pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, aiškiai nurodant sprendimo priėmimo priežastis. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos neteikimo, t. y. atsisakymo teikti pagrindai numatyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5, 6 ir 8 dalyse. Tačiau Tarnybos sprendime nėra nurodytas nei vienas iš šių antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Teismas nurodė, kad Tarnyba priimdama sprendimą asmeniui teikti ar atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą turi vadovautis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, tačiau jie negali būti savarankiškas teisinis pagrindas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą.

III.

Pareiškėjas R. Z. apeliaciniu skundu (b. l. 51) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą teikti antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjo 2006 m. kovo 14 d. prašymą. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, jog atsakovo sprendimas yra nepagrįstai motyvuotas, be teisinio pagrindo. Tačiau teismas neįpareigojo atsakovo teikti pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o sudarė sąlygas atsakovui surašyti kitus nepagrįstus motyvus.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 59) nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Teigia, kad Tarnyba yra pasirengusi vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo atvejai išvardinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1-7 punktuose, to paties straipsnio 6 dalyje (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo redakcija galiojusi ginčo metu nuo 2005 m. vasario 8 d. iki 2006 m. gruodžio 1 d.). Suteikti antrinę teisinę pagalbą R. Z. atsisakyta vadovaujantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais (principas – teorijos, mokslo sistemos, politikos ir kt. pagrindinis pradinis teiginys; įsitikinimas, pažiūra veikimo dėsnis; pagrindinė įrenginio ar mechanizmo veikimo ypatybė – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, kompiuterinis variantas), kurie pagal įstatymų leidėjo nustatytą tvarką negali būti savarankiški antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo pagrindai.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. kovo 17 d. sprendime dėstoma, jog pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą, o svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima prašyti atstatyti praleistą skundo padavimo terminą, nėra pateikęs. Užimdamas tokią poziciją viešojo administravimo subjektas viršijo savo kompetencijos ribas, nes, ar terminas kreiptis į teismą yra praleistas, ar jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir ar jis atnaujintinas – teismo, nagrinėjančio tokį prašymą, prerogatyva (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str.).

Atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalba motyvu, rekomenduojant dėl suklastoto dokumento kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus, paneigiama kiekvieno asmens absoliuti teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, manant, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, įtvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas ).

Kitų argumentų atsisakymo suteikti antrinę teisine pagalbą sprendime nėra (b.l. 4).

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, šioje apeliacinės instancijos teismo nutarties dalyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai pažymėjo, jog sprendime esantys motyvai nėra pakankami bei atitinkantys institucijai, nagrinėjančiai teisinės pagalbos suteikimo klausimus, keliamus reikalavimus, priimant tokio pobūdžio sprendimus. Siekiant užtikrinti tinkamą materialinių teisės normų taikymą ir realų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instituto, kaip teisinio instrumento, funkcionavimą, R. Z. prašymas turi būti pakartotinai nagrinėjamas įstatymų nustatyta tvarka. Apelianto prašymas įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą iš karto, neįvertinus kriterijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gavimui, pateiktų faktinių duomenų, nesilaikius numatytos procedūros, suteikti antrinę teisinę pagalbą negali būti laikomas pagrįstu.

V.

Administracinės bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia skundo dalykas (ABTĮ 23 str. 1 d. 7 p.). Pareiškėjas R. Z. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą jam suteikti antrinę teisinę pagalbą. Teismas išnagrinėjęs bylą panaikino Tarnybos sprendimą dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą R. Z. ir įpareigojo šį klausimą spręsti pakartotinai, t. y. panaikino viešojo administravimo subjekto teisės aktą, kuris nebuvo skundžiamas, taip išeidamas už bylos nagrinėjimo ribų. Padarytas procesinės teisės normos pažeidimas, šiuo atveju, nenulemia skundžiamo sprendimo naikinimą, nes byla iš esmės išspręsta teisingai. Pareiškėjas prašė kvalifikuotos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kurią suteikti atsisakyta, bet teismas atsisakymą pripažino neteisėtu ir šį klausimą perdavė svarstyti iš naujo, pašalindamas tokio svarstymo kliūtį – 2006 m. kovo 17 d. sprendimą, ir taip iš dalies patenkindamas R. Z. reikalavimą. Teismas sprendė visiškai aiškų materialinį teisinį reikalavimą, tačiau tinkamai neišreikštą. Tai, kad pareiškėjo siektas tikslas spręstas nesant teisinės formuluotės, atitinkančios jo valią ir išdėstytos procesiniame dokumente (skunde, prašyme), bet teisingai aiškinant materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias antrinės teisinės pagalbos suteikimą, šiuo konkrečiu atveju, nėra besąlyginė vada teismo sprendimo naikinimui. Formalus teisės aktų taikymas nesiderintų su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o R. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasNijolė PiškinaitėArūnas Sutkevičius