- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- ATP-541-290/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00112-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo A. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad Kauno apylinkės teismo 2014-01-22 nutarimu A. T. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., buvo nubaustas 2200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.
A. T. 2015 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi šį prašymą atmetė.
Šalies argumentai
A. T., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo nutartimi, pateikė skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir jo prašymą, sutrumpinti teisės vairuoti terminą, patenkinti. Skunde nurodo, kad iš Kauno apylinkės teismo 2014-01-22 nutarimo matyti, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. tiek pažeidimo padarymo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu jis visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl padaryto teisės pažeidimo bei padėjo išaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybes.
Skunde teigiama, kad teismas atkreipė dėmesį į tai, kad yra visi formalūs pagrindai sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau priėmė visiškai kitokį procesinį sprendimą. Jau praėjo daugiau nei pusė paskirto termino, po šios nuobaudos paskyrimo jis labai kritiškai vertino savo poelgį, padarė išvadas ir nėra padaręs jokio kito administracinės teisės pažeidimo, yra teigiamai charakterizuojamas. Jam skirtą baudą sumokėjo.
Skunde pažymima, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tik cituoja teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis nėra analogiška nagrinėjamai bylai. Teismas visiškai neanalizuoja jo prašyme nurodytų aplinkybių, o tik išdėsto formalius argumentus. Visiškai kritikuotini yra vieninteliai teismo nurodyti argumentai, kuriais remiantis jis apelianto prašymo netenkino. Teismas nurodė, jog jis jau 2003 m. ir 2004 m. buvo baustas už vairavimą neblaiviam, t. y. teismas nurodė aplinkybes, kurios buvo prieš 10 (dešimt) metų. Tokie teismo argumentai jam kelia nuostabą, kadangi visų pirma šios nuobaudos jau senai negaliojančios, o kita vertus yra visiškai nepagrįsta remtis asmens padarytais pažeidimais (neva tai nurodyti kaip asmenybę charakterizuojančius požymius) praėjus tokiam ilgam laiko tarpui.
Vadovaujantis teismų praktika, teismas privalo įvertinti aplinkybių visumą, tačiau šiuo atveju procesinis sprendimas yra absoliučiai nepagrįstas. Teismas tik lakoniškai nurodė, jog tai, kad teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo funkcijų sumažėjimą, apsunkinti materialinę padėtį ir sukelti nepatogumus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. Visgi teismas mano, jog apeliantas turi procesinę teisę prašyti jam sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą, kadangi yra tiek visi formalūs pagrindai, tiek ir jo gyvenime iš tikrųjų yra susiklosčiusios tokios aplinkybės, kurios turi būti pagrindu terminą trumpinti.
Šalies argumentai
Skunde apeliantas nurodė, kad jis, padaręs pažeidimą numatytą ATPK 126 str. 4 d., išreiškė apgailestavimą tiek tuoj pat po administracinio teisės pažeidimo padarymo, tiek teismo posėdžio metu, kad visiškai pripažino savo kaltę, jos neneigė, padėjo išaiškinti ir visas įvykio aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad buvo nustatytas ne sunkiausias girtumo laipsnis, o vidutinis. Svarbiausiu dalyku yra tai, kad vairavimo teisė yra būtina dėl jo darbo pobūdžio, jis dirbo UAB „T.“ (duomenys neskelbtini), iš gaunamų pajamų išlaikė savo nepilnametę dukterį, materialiai padėjo ir neįgalioms mamai bei seseriai. Šiuo metu jis negauna ir neturi galimybės gauti jokių pajamų, ko pasekoje vairuotojo pažymėjimo atėmimas neigiamai įtakoja ne tik jo paties, tačiau ir trečiųjų asmenų, jo šeimos narių interesus. Kaip matyti iš dokumentų, atgavęs vairuotojo pažymėjimą, jis atgautų ir darbą. Tiek buvusioje darbovietėje, tiek ir gyvenamojoje vietovėje jis yra labai teigiamai charakterizuojamas. Jis nuolat rūpinasi savo iš esmės nematančia bei priežiūros reikalinga motina, bei II grupės neįgalumą turinčia seserimi. Joms reikalinga nuolat tiekti vaistus, maistą, vežti pas gydytojus. Be to, jis aktyviai dalyvauja jo gyvenamojoje vietovėje esančios (duomenys neskelbtini) veikloje. Atliktas pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, t. y. nebuvo sužaloti asmenys ar apgadintas trečiųjų asmenų turtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. T. skundą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
A. T. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, atmesdamas jo prašymą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka reglamentuojami ATPK 329 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad iš ATPK 329 straipsnio nuostatų matyti, jog nuobaudos laiko sutrumpinimas yra institucijos (pareigūno), paskyrusios nuobaudą, diskrecijos teisė, bet ne pareiga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 26 d. nutartyje Nr. N-575-7688-10 susistemino teismų praktiką ir pažymėjo, kad iš šios teisės normos analizės seka, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei jo elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad A. T. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nebuvo sutrumpintas objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas jo atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų specialiosios teisės sutrumpinimo taisyklių. Netenkinant 2015 m. balandžio 15 d. prašymo sutrumpinti nuobaudos terminą, buvo atsižvelgta į formaliųjų pagrindų, numatytų ATPK 329 straipsnyje, buvimą (nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės atėmimo laiko, nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų), į padaryto pažeidimo pobūdį (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,47 promilių girtumo laipsnis), tuo padarė šiurkštų, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, keliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai), į išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galimas specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, nebuvimą, bei į tai, kad sutrumpinus nuobaudos terminą, nebus pasiekti nuobaudos tikslai. Sprendžiant dėl pastarosios aplinkybės, pirmos instancijos teismas įvertino ankstesnius pažeidėjo padarytus pažeidimus, taikytas administracines nuobaudas, jų poveikį pažeidėjo elgesiui. Pažymėtina, kad iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b. l. 38-43) matyti, jog A. T. ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, pritartina skundo argumentui, kad už vairavimą būnant neblaiviu du kartus buvo baustas daugiau nei prieš dešimt metų, tačiau pažymima, kad aptariamą pažeidimą padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą – už tai, kad viršijo leistiną greitį. Nustatytų normų nepaisymas neigiamai charakterizuoja asmenybę. Nustatytos aplinkybės rodo, kad A. T. iš anksčiau taikytų švelnesnių nuobaudų – baudų, išvadų nedaro bei nesuvokia negatyvaus elgesio pasekmių. Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, pritartina Kauno apylinkės teismui, kad iš bylos duomenų negalima padaryti išvados, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo pasiekti.
Kiti apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad A. T. mama ir sesuo turi sveikatos problemų, jos turi lankytis pas medikus, reikia abiems pristatyti vaistus, maistą, kad apeliantas pats neturi galimybės gauti jokių pajamų ir jų negauna, o negrąžinus teisės vairuoti anksčiau laiko, neigiamai įtakojami ne tik jis, bet ir šeimos narių interesai, taip pat buvo įvertinti pirmos instancijos teismo. Skunde nurodomos A. T. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės (dalyvauja bendruomenės veikloje ir kt.) taip pat nesudaro pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą. Pritartina pirmos instancijos teismui, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria darbinių ir buitinių nepatogumų: negali nuvežti į gydymo įstaigą mamos ir sesers, pasirūpinti šeimos gerove, nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį teisės pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.
Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą. Kitų, išskirtinių duomenų, leidžiančių teigti, kad apelianto atžvilgiu jau yra pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, nepateikė nei pats pažeidėjas, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei pareiškėjo argumentus įvertino teisingai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo netenkino tinkamai įvertinęs jo asmenybės charakteristiką, savo sprendimą motyvavo, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p. teismas
nutarė:
palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį nepakeistą ir A. T. skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.