Kauno apygardos teismo nutartis

2. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo T. P. (toliau – ir atsakovas) vienašalį palikimo nepriėmimo/atsisakymo sandorį, kurį atsakovas sudarė neveikimu po tėvo A. P., mirties (duomenys neskelbtini); 2) atnaujinti terminą atsakovui T. P. priimti palikimą po tėvo A. P. mirties, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių; 3) pripažinti negaliojančiu 2018 m. rugpjūčio 20 d. paveldėjimo teisės liudijimą (paveldėjimo bylos Nr. 55/2018, notarinio registro Nr. 4720) dalyje dėl atsakovei V. P. patvirtintos nuosavybės teisės į ¾ dalis žemės sklypo, plotas 11,35 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatant, jog atsakovei V. P. nuosavybės teise priklauso ¼ dalis šio turto; 4) pakeisti 2018 m. rugpjūčio 20 d. paveldėjimo teisės liudijimo 9 punkto pirmą sakinį, išdėstant jį šia redakcija „¼ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas – Daiktas 9“, ir pakeisti 18 puslapyje nurodytą NT būsimą dalį iš „1/1, Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)“ į „¼, Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)“; 5) priteisti nuosavybės teise atsakovui T. P. ¾ dalis žemės sklypo, plotas 11,35 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), leidžiant nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal ieškinyje nurodytus vykdomuosius dokumentus.

3. Nurodė, kad ieškinys reiškiamas actio Pauliana pagrindu dėl palikimo nepriėmimo (atsisakymo) pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nes galimai buvo pažeistos kreditoriaus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus teisės, kai skolininkas T. P. po savo tėvo A. P. mirties nepriėmė jo palikimo. T. P. yra ilgalaikis skolininkas, kuriam priteista 21 203,98 Eur žalos atlyginimo, iš kurių 2025 m. likusi nepadengta 20 775,94 Eur skola. Skolos išieškojimas vykdomas ilgą laiką, tačiau skolininkas neturi turto, o antstolis 2025 m. vasario 11 d. nustatė, kad jis nepriėmė palikimo, nors visas mirusio tėvo turtas buvo paveldėtas jo motinos V. P.. Remiantis notarės pateiktais 2018 m. liepos 31 d. ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. paveldėjimo teisės liudijimais, buvo nustatytas visas palikimo turtas – tiek nekilnojamasis (žemės sklypai, gyvenamasis namas), tiek kilnojamasis (transporto priemonės ir žemės ūkio technika), todėl nustatyta, kad T. P. būtų paveldėjęs ¾ palikimo, jei jį būtų priėmęs. Palikimo nepriėmimas laikytinas vienašaliu sandoriu, kuriuo negalima piktnaudžiauti siekiant išvengti kreditoriaus reikalavimų, todėl egzistuoja pagrindas jį pripažinti negaliojančiu kaip pažeidžiantį kreditoriaus teises. Skolininkas, žinodamas apie savo įsipareigojimus ir vykdomą išieškojimą, sąmoningai nepriėmė palikimo, taip sumažindamas savo mokumą. Pripažinus sandorį negaliojančiu, prašyta taikyti vienašalę restituciją ir nukreipti išieškojimą į palikimo dalį, kuri būtų atitekusi T. P., jeigu jis būtų priėmęs palikimą. Ieškovas apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo 2025 m. vasario 11 d. gavusi antstolio pranešimą, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

4. Atsakovė V. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad T. P. yra veiksnus suaugęs asmuo, kuris apie tėvo mirtį buvo informuotas ir dalyvavo laidotuvėse, todėl turėjo visas galimybes per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau sąmoningai to nepadarė dėl šeimyninių ir asmeninių motyvų, susijusių su santykiais su motina, o ne dėl skolų ar siekio išvengti kreditorių reikalavimų. Atsakovė veikė sąžiningai, teisėtai priėmė palikimą ir nebuvo informuota apie T. P. skolas, todėl negalėjo ir neprivalėjo žinoti apie galimą kreditorių interesų pažeidimą. Ginčijamas palikimo nepriėmimas (ar neveikimas) nėra sandoris, todėl negali būti vertinamas kaip actio Pauliana objektas, be to, net jei būtų vertinamas, neįrodoma būtina sąlygų visuma – kreditoriaus teisių pažeidimas, skolininko nesąžiningumas ir trečiojo asmens nesąžiningumas. Palikimo nepriėmimas nesumažino skolininko turto, nes jis jokio realaus turto neturėjo, o paveldėtas turtas yra padalytas ir naudojamas, be kita ko pagerintas ir yra pragyvenimo šaltinis, todėl jo išreikalavimas būtų nesąžiningas ir neproporcingas. Atsakovė skyrė maksimalias pastangas užtikrinti, kad palikimo priėmimas po sutuoktinio mirties būtų skaidrus bei visiškai teisėtas. Paveldėjimu perėmė tai, kas ir taip faktiškai buvo atsakovės nuo seno naudojama. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį.