Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2013-04-18 · Byla Nr. N1-67-318/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-18
Bylos Nr.
N1-67-318/2013
Teisminio proceso Nr.
10-1-00054-11
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė (pirm.), Audronė Kartanienė, Pavelas Frolovas
Kaltinamasis
K. Č.
Nukentėjusysis
A. N., L. K.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. N1-67-318/2013Teisminio proceso Nr. 10-1-00054-11Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7; 1.1.8.10; 1.2.3.2.1; 1.2.7.1.2.3; 1.2.7.2.2.3; 1.2.14.1.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5; 2.4.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teisėjų Audronės Kartanienės, Pavelo Frolovo,

Žemesnės instancijos teismas

sekretoriaujant L. G., Mariui Frejeriui, A. C.,

dalyvaujant prokurorui L. R.,kaltinamajam K. Č.,gynėjui advokatui V. Z.,

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamojo įstatyminiams atstovams D. Č. ir A. Č.,

Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei O. Ž.,

nukentėjusiesiems A. N., A. N., A. N., L. K.,

nukentėjusiųjų atstovui advokatui A. P.,

specialistui D. S., ekspertams J. R. ir R. D.,

vertėjai I. P.,

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Č. , gimęs 1996-03-07, Vilniuje, asmens kodas. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsimokslinimo, moksleivis, nevedęs, gyvenantis Nemenčinės pl. 164 - 2 Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d., 129 str. 2 d. 1, 2, 9, 11 p. p, 180 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamasis K. Č. laikotarpiu nuo 2011-01-15 22.00 val. iki 2011-01-16 0.30 val., miško masyve, esančiame apie 200 m. nuo Nemenčinės pl. 164 namo Vilniuje, žinodamas, kad J. N., gim. 1997-03-18, yra mažametė, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, tyčia ranka sudavė jai vieną smūgį į galvos smilkinio sritį, padarydamas difuzinę kraujosruvą kairiame smilkininiame raumenyje ir galimai nagais penkiais poveikiais - daugybinius odos įdrėskimus veide, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jėga pargriovė J. N. ant žemės, tyčia rankomis spaudė nukentėjusiosios kaklą, taip ją dusindamas, ir, palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą, pasinaudodamas mažametės bejėgiška būkle, pastarajai esant be sąmonės, numovęs jos kelnes ir kelnaites, kišo savo varpą nukentėjusiajai į makštį, pirštą ir varpą į analinę angą. Taip jis tenkino savo lytinę aistrą natūraliu, analiniu ir kitolio fizinio sąlyčio būdu prieš jos valią. Tokiu būdu K. Č. padarė J. N. odos įtrūkimus su kraujosruvomis išoriniuose lytiniuose organuose, tiesiosios žarnos gleivinės nubrozdinimą su įdrėskimu, o spausdamas kaklą - poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą kakle, kraujosruvas kaklo giliuosiuose raumenyse, gausias taškines kraujosruvas veide, akių junginėse, širdies ir plaučių paviršiuose, kraujosruvas apie paliežuvio kaulo dešinį ragą ir kairę miego arteriją, kas komplikavosi skystu krauju širdies ertmėse, galvos smegenų pabrinkimu, vidaus organų pilnakraujyste. To pasekoje, po J. N. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, nuo uždusimo, suspaudus kaklą, nukentėjusioji mirė. Taip kaltinamasis tyčia nužudė mažametę J. N..

Iš karto po to kaltinamasis K. Č., matydamas, kad nukentėjusioji guli be gyvybės ženklų, slapta pagrobė J. N. priklausantį turtą: rankinuką 60 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 7100S-2“ 150 Lt vertės su jame buvusia 5 Lt vertės SIM kortele, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 6555“ 180 Lt vertės su jame buvusia 5 Lt vertės SIM kortele, pakabuką su dėžute 5 Lt vertės, apatines kelnaites 10 Lt vertės, piniginę 51 Lt vertės su joje esančiais 34 Lt 46 ct., veidrodėlį 1 Lt vertės, pirštines 10 Lt vertės, dantų šepetėlį 15 Lt vertės, šukas 3 Lt vertės, akinius 300 Lt vertės, akinių dėžutę 15 Lt vertės, viso pagrobė nukentėjusiosios turtą bendros 844 Lt 46 ct vertės.

Kaltinamasis K. Č. dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino iš dalies. Jis paaiškino, kad 2011 m. sausio 15 d. su J. N. susirašinėjo internetu ir mobiliuoju telefonu. Pokalbių metu abu susitarė susitikti Vilniaus miesto autobusų stotyje, nes mergaitė žadėjo iš Alytaus atvažiuoti autobusu. Kaltinamasis žinojo, kad nukentėjusioji Vilniuje neturi kur apsistoti, planavo ją parsivesti namo, nors su namiškiais apie tai nebuvo kalbėjęs. Iš pokalbių su J. K. Č. žinojo, kad mergaitė yra 13 metų amžiaus. Abu tarėsi važiuoti į nepilnamečiams skirtą klubą.

Tą vakarą, kai nukentėjusioji turėjo atvykti, kaltinamasis važinėjosi po miestą su savo draugais: J. V., J. M., L. G. ir V. Ž.. Todėl visi kartu nuvažiavo į stotį sutikti Jurgitos. Kai ji parašė žinutę ir pranešė, kad jau laukia stotyje, buvo apie 19.00 – 19.30 valanda. K. J. pasitiko autobusų stotyje prie parduotuvės „IKI“, ir abu nuėjo į automobilį. Kad automobilyje Jurgitai būtų vietos, Liucijus iš jo išlipo ir toliau su visais nevažiavo. Mergaitė jautėsi kiek nejaukiai ir klausė, kur dabar visi važiuos, sakė, kad norėtų važiuoti į klubą. Visi nuvažiavo į Plento barą nusipirkti atsigerti. Tuomet kaltinamasis iš Jurgitos pasiskolino 20 litų ir, nuėjęs į parduotuvę, nusipirko limonado ir sausainių. Limonado butelis buvo 2 litrų talpos, lyg žalios ar geltonos spalvos. Jis vėliau buvo rastas įvykio vietoje. Kadangi kaltinamasis tarėsi su mergaite, kad pastaroji važiuos pas jį į namus, Justas pasisiūlė pavėžėti. K. Č. paprašė, kad Justas jį su Jurgitą pavežtų iki Antakalnio žiedo, o iš ten jie parvažiuos autobusu. Apie 21.30 val. kaltinamasis su nukentėjusiąja stovėjo stotelėje. Atvažiavus autobusui Nr. 39, jie įlipo ir, pavažiavę iki Karačiūnų stotelės, toliau ėjo pėsčiomis miškeliu kaltinamojo namų link. Abu vaikščiojo apie dvi valandas, nes jis Jurgitai norėjo parodyti apylinkes. V. J. kaltinamojo telefone pamatė kitos mergaitės žinutę, todėl supykusi, eidama pirma, priekaištavo. Tuomet, nors Jurgita nekėlė jam jokios grėsmės, kaltinamasis supykęs čiupo ją iš už nugaros ir pargriovė. K. J. papurškė dujų balionėliu, K. Č. atėmė dujų balionėlį ir, numetęs jį šalin, pradėjo ją smaugti: rankomis suėmė ją už kaklo ir laikė suspaudęs 10 – 15 sekundžių. Besipriešindama nukentėjusioji pastarajam įbrėžė nagais į ranką. Po to kaltinamasis, atleidęs savo rankas, pamatė, kad mergaitė iškvėpė orą ir nejudėjo. Jurgitą pargriovus, skambėjo jos telefonas. Tai buvo paskutinis nukentėjusiosios telefono skambutis. K. Č. bandė tikrinti, ar jį gyva, tačiau tuo neįsitikino. Jis išsigando dėl įvykio, be jokios priežasties numovė jos kelnes, kelnaites ir įkišo savo pirštą į jos makštį. Paskui, atsitraukęs nuo jos, pamatė iškritusį nukentėjusiosios telefoną, Jurgitos rankinę, čiupo šiuos daiktus ir nubėgo namo. Pakeliui iš rankinės kai kuriuos daiktus ir pačią rankinę jis užmetė ant girininkijos malkinės stogo. Namo K. Č. parsinešė du Jurgitos mobiliuosius telefonus ir piniginę, kurioje buvo 34 litai. Šie daiktai pas jį namuose buvo surasti. Mintis pagrobti nukentėjusiosios daiktus jam kilo staiga, kai atsitraukęs pamatė, kad mergaitė guli be gyvybės ženklų, o telefonas šalia jos iškritęs.

Kaltinamasis K. Č. paaiškino, kad jis J. N. seksualiai neprievartavo, jos nežagino. Apklausos pradžioje kaltinamasis aiškino, kad kelnaičių nukentėjusiajai nenumovė ir savo varpos bei pirštų į jos analinę angą, į makštį nekišo, savo varpa jos lytinių organų nelietė.

Kaltinamasis parodė, jog suprato, kad paėmė nukentėjusiosios daiktus ir ją gulinčią paliko. Greitosios pagalbos nekvietė, nes nesuprato, kad nukentėjusiajai reikalinga medicininė pagalba. Kai kaltinamasis grįžo namo, namuose buvo jo mama ir seneliai. Į vidų įleido močiutė, kuri paklausė, kur kaltinamasis taip ilgai užsibuvo. Atsakęs, kad buvo su draugais, pastarasis nuėjo į vonią praustis, nes perštėjo pripurkštas akis.

K. Č. pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 145 - 146; 155), jis sakė, jog pats numovė nukentėjusiajai batus, kelnes, kelnaites ir, išsitraukęs savo varpą, braukė jai per lytinius organus, paskui į makštį įkišo savo pirštą, tačiau tvirtino, jog tokius parodymus davė, nes jam tyrėja O. K. darė spaudimą ir liepė taip sakyti. Ji parinko ir tą versiją, kad mergaitę išžagino kiti asmenys, kuriems ją už 5 000 litų atvežė kaltinamasis. K. Č. aiškino, jog davė melagingus parodymus tyrėjai ir ikiteisminio tyrimo teisėjai, nes jam buvo grasinama, kad, jei taip nesakys, tai bus blogai. Negalėjo paaiškinti, kodėl jis ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad jo varpa buvo nepilnai sukietėjusi, kad jis ja braukė per nukentėjusiosios lytinius organus. K. Č. tvirtino, kad kitų asmenų, neva dalyvavusių nusikaltime, pavardes nurodė savo nuožiūra, sakydamas tas pavardes, kurios jam pačiam buvo žinomos. Teisiamajame posėdyje, apklausus liudytoja tyrėją O. K., ir jai patvirtinus, jog ji kaltinamajam jokio poveikio nedarė, tyrė visas jo nurodytas versijas, kaltinamasis paaiškino, kad jam poveikį darė ne tyrėja, bet operatyviniai darbuotojai, kurie grasino, kad neprisipažinus jam bus blogai. K. Č. paaiškino, jog jų pavardžių nežino ir apibūdinti juos negali. Po to kaltinamasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes pasakojo taip, kaip jam tuo metu atrodė, tačiau negali tvirtinti, kad tai tiesa, nes įvykio eigos nebeprisimena. Prieš baigiamasias kalbas K. Č. vėl pakeitė parodymus dėl seksualinės prievartos veiksmų ir paaiškino, jog vis tik jis po smurto panaudojimo J. N. nurengė ir kišo savo pirštą į jos makštį, tačiau savo varpa jos lytinių organų nelietė, savo lytinio organo į mergaitės makštį ir analinę angą, bei piršto į analinę angą, nekišo.

Iš 2011-01-17 parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis K. Č. patvirtino savo parodymus, nurodė kaip J. N. parvertė ant žemės ir smaugė. Vėliau nurengė jos drabužius nuo apatinės kūno dalies, kur buvo prisėdęs ir lietė varpa jos lytinius organus. Kai paėmė J. N. daiktus, nuėjo namo. (3 t., b. l. 4 - 7).

Kaltinamojo K. Č. įstatyminė atstovė D. Č. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Ji gyvena su savo tėvais bei nepilnamečiu sūnumi K. Č.. K. Č. naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, kuriuo abonento Nr. 863862511. Jis mokosi Gabijos jaunimo mokykloje, yra 8 klasės moksleivis. Pastaruoju metu ji pastebėjo keistą sūnaus elgesį, klausė, kas jam yra, tačiau jis nieko nesakė. 2010 metais gruodžio mėnesį, prieš Šv. Kalėdas, sūnus 3 dienas negrįžo namo. Nors ji su Karoliu apie gyvenimą kalbėdavosi kiekvieną vakarą, tačiau jis išklausydavo, linkčiodavo galva, kartais jai paprieštaraudavo ir tiek. Kaltinamasis buvo hyperaktyvus vaikas, būdamas 11 metų gulėjo vaiko raidos centre, esančiame Žvėryno rajone, Vilniuje. D. Č. jį augino viena, jo tėvas gyveno atskirai ir savo vaiku nesirūpino, materialiai nerėmė. Iš mokyklų, kuriose mokėsi K., ji gaudavo skundų, kad sūnus yra nevaldomas, skriaudžia kitus vaikus. Todėl ji vedė savo vaiką pas psichologus, psichiatrus, vesdavosi į koncertus, spektaklius, taip norėdama jį pakeisti. Kai jai nebesisekė su sūnumi tvarkytis, kreipėsi į įvairias valtybines tarnybas, tikėdamasi sulaukti pagalbos, bet jos nesulaukė.

2011-01-15 apie 15.00 val. sūnus išėjo iš namų. Išvažiuodamas jis pasakė, kad važiuoja prie parduotuvės „Maxima“, esančios Nemenčinės plente, Vilniuje, susitikti su vaikinu vardu Liucijus. Ji matė, kad namo kaltinamasis grįžo 2011-01-16 apie 0.30 val. K. buvo blaivus, užėjęs į butą, nuėjo miegoti į savo kambarį. Nieko neįprasto sūnaus elgesyje ji nepastebėjo. 2011-01-16 K. jai pasakojo, kad 2011-01-15 buvo susitikęs su Liucijumi, buvo nuvažiavęs į Vilniaus centrą.

Su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo ji sutinka, tačiau mano, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra labai didelis, todėl prašo jį mažinti, o broliui ir seseriai iš viso nepriteisti, nes ji neturės jokių galimybių atlyginti prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. D. Č. tvirtino, jog nukentėjusioji mergaitė pati atvyko į įvykio vietą, todėl dalis kaltės tenka ir jos tėvams. Jos sūnus nusikalto dėl ligos, pats negalėdamas suvokti, ką daro. D. Č. neturi iš ko mokėti, todėl mano, kad žalos atlyginimas iš viso neturėtų būti priteistas, nes ji dėjo visas pastangas, kad sūnų tinkamai išauklėti, gydė jį pas psichologus ir psichiatrus. Kai jos pastangos nieko nebepadėjo, pati kreipėsi į valstybės institucijas, prašydama pagalbos, tačiau pagalbos nesulaukė.

K. Č. įstatyminis atstovas A. Č. patvirtino, jog jis yra kaltinamojo K. Č. tėvas, tačiau kartu su sūnumi negyvena, turi atskirą šeimą ir vaikus, yra bedarbis, todėl sprendžiant civilinio ieškinio dydį prašo atsižvelgti į jo turtinę padėtį. Kadangi jis su Karoliu susitikdavo retai, jo auklėjime nedalyvavo, todėl mano, kad iš jo civilinis ieškinys turėtų būti priteistas mažesnis.

Nukentėjusioji A. N. parodė, kad nužudytoji J. N. – jos dukra. Jai dukra buvo sakiusi, kad susirašinėja su Karoliu iš Vilniaus, kad jis mokosi privačioje mokykloje, domisi muzika, kas nuramino, kad vaikinas iš geros šeimos. Nukentėjusioji uždarbiavo Vokietijoje, kai iš savo vyro sužinojo apie įvykį. Tuomet iš karto grįžo namo. A. N. prisiminė, kad jos dukra buvo labai gera mergaitė. Ji gerai mokėsi, už tai buvo apdovanota garbės raštu. Svajojo ateityje mokytis Vilniuje, nes jai labai patiko šis miestas. Visų šeimos narių tarpusavio santykiai buvo visada šilti. Visi kartu aptardavo šeimoje kylančius klausimus. Po dukters nužudymo pablogėjo nukentėjusiosios sveikata, ji dažnai verkia, tapo užsidariusi savyje, vis galvoja, gal ką pati ne taip, kaip reikėjo, padarė. Tai atsiliepia šeimos tarpusavio santykiams ir darbui. Prašo tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti turtinės ir neturtinės nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą.

Nukentėjusysis A. N. parodė, kad gyvena Alytuje kartu su žmona A. N.. Turėjo dvi dukras: J. N. ir L. K.. Jo žmona uždarbiavo Vokietijoje. D. L. studijavo Klaipėdoje ir savaitgaliais grįždavo namo. J. mokėsi Likiškėlių 12 - oje vidurinėje mokykloje, 7 klasėje. Su J.jis gerai sutarė. Mergaitė buvo komunikabili, lankė žurnalistikos būrelį, dalyvavo fotosesijose, su daug kuo bendraudavo. J. nuo 11 metų rašė knygas, straipsnius, buvo labai gabi mergaitė, mokslai sekėsi puikiai. Abi dukros tarpusavyje buvo artimos.

2011 sausio 15 - 16 dienomis dukra L. nebuvo grįžusi namo. Nukentėjusysis 2011-01-15 namuose buvo su dukra J. 2011-01-15 apie 16 val. jis grįžo iš garažo namo ir žiūrėjo televizorių, J. buvo namuose. Įėjusi į kambarį ji pasakė, kad šianakt norėtų likti nakvoti pas gretimame name gyvenančią draugę R.. J. bendravo su ta mergaite, todėl jis kartais leidavo pas ją likti nakvoti, nes Rugilė taip pat likdavo nakvoti pas J. Apie 17 val. J. išėjo vilkėdama trumpą juodą medžiaginę striukę, mėlynus džinsus, megztuką, rudus, ilgus batus, su smėlio spalvos dideliu šaliku, su savimi turėjo rudą rankinę. P. J. iš R. grįždavo namo kitą dieną apie 10-11 val., dėl to jis tą vakarą ir nesijaudino. Dukra turėjo du mobiliojo ryšio telefonus, dujų balionėlį, nes jis asmeniškai abiems dukroms buvo nupirkęs po dujų balionėlį.

2011-01-16 apie 11 val. iš Klaipėdos jam paskambino dukra L. Ji pranešė, jog iš kitos J. draugės, gyvenančios Jonavoje, sužinojo, kad J. pas R. nenakvojo, o išvažiavo pas kažkokį tai draugą į Vilnių. L. pasakė, jog berniuko vardas K. ir kad mergaitė iš Jonavos su J. 2011-01-15 apie 20 val. dar bendravo telefonu. 2011-01-16, apie 13.00 val. J. negrįžus namo, nukentėjusysis su sūnumi nuvyko į Alytaus policijos komisariatą. Būnant komisariate ir pildant dokumentus dėl J. dingimo, juos pakvietė į budėtojų dalį ir davė atpažinti iš Vilniaus policijos komisariato atsiųstą rastos nužudytos mergaitės nuotraukas. N. A. komisariate atpažino nužudytą mergaitę, kaip savo dukrą J. Ją atpažino iš plaukų, rūbų bei išskirtinio balto metalo žuvies ženklo pakabuko, kurį nuolat nešiojo J. J. veidas buvo ištinęs, sunku buvo įžiūrėti jos veido bruožus. Tą vakarą, kai pastaroji išėjo iš namų, jokių sužalojimų jos veide nebuvo. Nukentėjusysis paaiškino, kad jis palaidojo dukrą savo lėšomis, todėl turėjo su tuo susijusių išlaidų, kurias prašo priteisti. A. N. paaiškino, kad jų šeimoje visi buvo labai artimi, todėl dėl J. mirties labai išgyveno. Dėl patirtų išgyvenimų sutriko jo ir žmonos sveikata, nuolat vartoja raminamuosius vaistus, išgyvena dvasinį skausmą, nepatogumus. Kadangi nusikaltimu jam ir jo šeimos nariams buvo padaryta didelė neturtinė žala, prašo jam ir jo šeimos nariams priteisti kiekvienam po 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad studijuoja ir gyvena Klaipėdoje. J. N. buvo jos sesuo, kuri gyveno kartu su tėvais Alytuje. J. J. paskambino 2011-01-15 vakare, apie 16.00 val. ir pasakė, kad eis pas draugę nakvoti, bei apie tai pasakė tėvui. J. ne pirmą kartą buvo išėjusi nakvoti pas draugę ir dėl to nieko blogo nebuvo nutikę, todėl ji leido sesei pasilikti pas draugę. 2011-01-16 apie 10.10-11.20 val. jai paskambino J. draugė J. M. ir pasakė, kad J. vakar, pasakydama, kad eina nakvoti pas draugę, sesę apgavo, nes iš tiesų ji išvažiavo į Vilnių pas vaikiną vardu K. K. J. buvo jau Vilniuje, skambino J., kuri patarė J. sėsti į autobusą ir važiuoti namo. J. apie 20.00, kai kalbėjosi su Justina, buvo Vilniuje, stotyje prie „IKI“ parduotuvės. Pokalbio metu J. paklausė J., ar viskas gerai. J. atsakė, kad viskas gerai. Tuo metu J. išgirdo automobilio signalą, ir J. pasakė, kad jau turi skubėti. J. suprato, jog J. paimti iš stoties kažkas atvažiavo automobiliu. Po kiek laiko J. parašė SMS žinutę J. klausdama, ar viskas gerai. J. atrašė trumpą SMS žinutę su žodžiu „taip“.

K. J. jai pasakė, kad J. su K. bendravo internetu tinklapyje „Facebook“, liudytoja iš savo kompiuterio, būdama Klaipėdoje, įėjo į J. puslapį ir jame tarp draugų rado vienintelį vaikiną vardu K. Tai buvo K. Č. iš Vilniaus. Tuomet internetu bandė surasti K. Č. telefono numerį. Po kiek laiko prisijungė ir K. Č. pusseserė R. V., kuri parašė, kad pažįsta Karolį ir paklausė, kam jis reikalingas liudytojai. Liudytoja R. V. parašė, kad K. susijęs su jos sesers dingimu. Po kuriuo laiko, tai galėjo būti apie 13.00 - 14.00 val., prie interneto prisijungė K. Č.. Liudytoja jo paklausė, kur J. K. Č. parašė, kad nieko nepažįsta. K. Č. ji parašė, kad sakytų ką žino, nes jau pranešė policijai ir jam bus blogiau. Kaltinamasis bandė apsimesti, kad nieko nežino. Vienu metu ji net pagalvojo, kad bando kaltinti nekaltą žmogų. K. Č. patvirtino, kad su J. jis bendrauja per „Facebook“. Liudytoja tuomet jo paklausė, kur pastarasis dėjo J., kodėl meluoja, kad jis nieko nežino. Tada K. Č. iš „Facebook“ atsijungė.

Po kiek laiko liudytojai paskambino brolis ir paklausė, ar ant kaklo J. turėjo žuvies formos pakabuką su melsvais akmenukais ir smėlio spalvos šaliką. Ji atsakė teigiamai. Tuomet brolis padėjo ragelį. Tada ji skambino tai broliui, tai tėvui, tačiau jie ragelio nekėlė. Po kiek laiko, tėvas pakėlė ragelį ir pasakė, kad jie nebeturi J. Liudytoja suprato, kad jos sesuo negyva. L. K. tvirtino, kad jos su seserimi visuomet buvo labai artimos: kartu mokėsi, rūpinosi viena kita, viską darydavo kartu, tardavosi dėl įvairių poelgių. Po sesers netekties pasikeitė visas gyvenimas. Buvusi gyvybinga šeima, pradėjo tik egzistuoti: visi vengia tarpusavy šnekėtis, nes viskas sukasi apie J. Mama ir tėtis turi rimtų problemų, susijusių su nervais. Visa tai prasidėjo po sesers mirties. Nukentėjusioji prarado gyvenimo džiaugsmą, nemiega naktimis, apie pusę metų vartojo raminamuosius vaistus. Juos vartoti buvo priversta dėl savijautos, kadangi kankino juodos mintys, visa drebėdavo. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palaiko.

Nukentėjusysis A. N. parodė, kad J. N. yra jo tėvo antros žmonos bendra dukra. Jis kartu su J. N. ir tėvu negyveno nuo 1997 metų, tačiau dažnai palaikė su ja ryšius, nežiūrint į tai, kad buvo nemažas amžiaus skirtumas. Jo tėvas su J. N. motina labai gerai sutardavo, todėl jis tėvo naujoje santuokoje nesijautė svetimas. 2011- 01-16 A. N. paskambino tėvas ir pasakė, jog J. jam pamelavo, kad eis miegoti pas draugę, o pati išvažiavo į Vilnių, ir liepė paskambinti L. L. patvirtino, jog ji iš J. draugės sužinojo, kad J. išvažiavo į Vilnių. Tuomet iš karto, sužinojęs, kad sesuo negrįžo, nukentėjusysis nuvyko pas tėvą į namus ir patarė kuo greičiau kreiptis į policiją. Nuvažiavus į Alytaus policiją, nuėjus pildyti dokumentų, tyrėjai paskambino telefonu ir pasakė, kad reiktų atpažinti vieną asmenį. Nuėję abu su tėvu pamatė mergaitę, ant kurios kaklo buvo pakabukas su žuvies ženklu, pažįstamą šaliką, plaukuose esančią sruogą ir abu atpažino J. Jos plaukai buvo ištaršyti, akys užmerktos. Nukentėjusysis paaiškino, kad dėl sesers žūties labai išgyvena. Pradžioje galvojo, kad tai yra laikina, bandė pats susitvarkyti su savo savijauta, tačiau vėliau vis tiek teko gydytis. Tvirtina, jog nusikaltimu jam buvo padaryta didelė neturtinė žala, kurią vertina 100 000 Lt ir prašo šiuos pinigus priteisti.

Liudytojas M. Ž. patvirtino, kad dirbo Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinėje 5 būrio vyresniuoju patruliu. 2011 m. sausio 16 d., patruliuojant kartu su vyresniuoju patruliu I. Z., apie 09.03 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Nemenčinės plente, ties posūkiu į Liepynės girininkiją, laukia žmogus, kuris parodys miške rastą lavoną. Atvykus į nurodytą vietą, netoli namo, esančio Nemenčinės pl. 164 Vilniuje, prie posūkio į girininkiją, juos pasitiko G. Z.. Pastarasis paaiškino, kad apie 9.00 val. lydėjo žmoną į „Karačiūnų“ sustojimą ir prie takelio pamatė mergaitės lavoną. Vyriškis juos palydėjo nuo Nemenčinės plento link namo, esančio Nemenčinės pl. Nr. 164 Vilniuje. Einant takeliu, maždaug 100 m. atstumu, kairėje takelio pusėje, jis pamatė iki pusės (apatine dalimi) apnuogintą merginos kūną. Jis buvo prisiartinęs prie merginos, palietęs jos rankos riešą, norėjo užčiuopti pulsą ir pajuto, kad kūnas atšalęs ir sustingęs. Merginos kūno jis nejudino. Lavonas gulėjo aukštielninkas, kojos lyg sulenktos per kelius, palenktos į kairę pusę, rankos į šalis. Merginos veidą dengė tamsūs ilgi plaukai, veido gerai neapžiūrinėjo, po kairiąja akimi matėsi kraujosruva. Mergina buvo liekno kūno sudėjimo, aprengta trumpa juodos spalvos pūsta striuke su gaubtuvu. Šalia lavono galvos, ant šakos kabėjo suplėšytos kelnaitės. Prie lavono kojų, kitoje takelio pusėje, gulėjo moteriški juodi batai, džinsai, kurie buvo tvarkingai sudėti. Jokių merginos daiktų, rankinės šalia nebuvo. Batų pėdsakų įvykio vietoje, šalia mergaitės nebuvo daug, į akis nekrito, kad jie būtų skirtingi. Sniege nesimatė kokių nors grumtynių ar išvoliojimų pėdsakų. Atvykusi GMP brigados darbuotoja konstatavo nukentėjusiosios mirties faktą.

Liudytojas G. Z. parodė, kad 2011-01-16 apie 9.00 val. per mišką takeliu „Karačiūnų“ sustojimo link jis lydėjo savo žmoną. Paėjęs tekeliu, pamatė ant takelio gulintį pusiau nurengtą (apatine kūno dalis) merginos lavoną. Žmonai jis liepė nesiartinti. Ji į sustojimą nuėjo kitu takeliu. Prie lavono jis buvo priėjęs maždaug 2 metrų atstumu, iškarto apie rastą lavoną pranešė 112. Pamena, kad mergina buvo su juoda striuke. Veido nematė, nes gaubtuvas buvo ant galvos. Matė, kad jos džinsai ir batai gulėjo kitoje takelio pusėje prie medžio. Mergaitės jis nejudino, nelietė. Jokių sužalojimų jos kūne nematė. Paskambinęs 112, sulaukė pareigūnų ir juos palydėjo prie lavono. Iš savo žmonos žino, kai ji 2011-01-15 apie 18.00-18.30 val., tuo takeliu ėjo namo iš sustojimo, lavono toje vietoje dar nebuvo.

Liudytoja A. G. parodė, kad dirba Vilniaus miesto Greitosios pagalbos stotyje, bendruomenės slaugytoja. 2011-01-16 apie 9.07 val. pagal iškvietimą buvo nuvykusi į mišką, esantį Nemenčinės plente, Vilniuje, prie Liepynės girininkijos. Įvažiavus į Liepynės girininkiją, juos pasitiko policijos pareigūnai, kurie takeliu nuvedė iki ant sniego gulinčios mergaitės kūno. Pareigūnai paaiškino, kad kūną pastebėjo ryte į stotelę ėjęs vyras. Ant takelio, vedančio į sustojimą, ji pamatė ant sniego gulintį smulkaus kūno sudėjimo, jauno amžiaus moters kūną, su apnuoginta apatine dalimi. Kelnės ir batai nurengti, gulėjo kitoje takelio pusėje prie medžio. Ant šakos, prie lavono, buvo suplėšytos kelnaitės, kelnės atrodė numestos atbula ranka. Mergina buvo apsirengusi juoda striuke su gaubtuvu ant galvos, veidą dengė išsidraskę tamsūs plaukai. Jos kūnas buvo sustingęs, atšalęs. Policijos pareigūnai prašė neliesti kūno, todėl ji daugiau mergaitės nelietė. Aplinkui lavoną nesimatė voliojimosi pėdsakų. Šalia buvo takelis, todėl pėdsakai matėsi ten, šalia mergaitės daug pripėduota nebuvo.

Liudytoja J. M., kurios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 146-151), teisiamajame posėdyje pagarsinti, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad labai gerai pažinojo J. N., nes su ja bendravo jau nuo 2010 metų. 2011 m. sausio 14 - 15 d. jos susirašinėjo „Skype“, bendravo telefonu. Sausio 15 d. J. jai skambino. Tuomet buvo paskutinis kartas, kai jos susirašinėjo per „Skype“. Paskui jos dar bendravo SMS žinutėmis. Per „Skype“ J. sakė, kad važiuos į Vilnių pas Karolį, kuriam 14 ar 15 metų, ir ten nakvos. Ji tvirtino, jog K. yra linksmas, bendraujantis. J. apie 2 - 3 savaites bendravo su Karoliu tinklalapyje „Facebook“. K. J. jau buvo Vilniuje, ji kalbėjosi su ja telefonu. Tuo metu Jurgita buvo stotyje ir laukė K. Pastaroji sakė, kad jis tikriausiai jai meluoja, kad atvažiuos pas ją po valandos. Ji J. paklausė, kelintą valandą paskutinis autobusas ir ar ši negalėtų grįžti. J. atsakė, jog septintą, tačiau tuo met jau ir buvo beveik septynios. Ji J. pasiūlė grįžti į autobusą, nes, jeigu K. meluoja, tai iš to nieko gero neišeis. J. jai sakė, kad K. jos klausė, kiek daugiausia ji jam galėtų paskolinti pinigų degalams. J. pažadėjo 20 Lt. Ar tuos pinigus J. jam davė ar ne, liudytoja nežino, nes tarp jų pokalbis pasibaigė, kai J. stovėjo prie „IKI“ parduotuvės, esančios netoli autobusų stoties, ir išgirdo automobilio signalą. T. J. pasakė „iki, aš jau bėgu“. Daugiau jos telefonu nebekalbėjo. Po pokalbio su J., liudytoja reguliariai, maždaug kas valandą, kas pusvalandį, parašydavo J., domėjosi, ar viskas gerai, kur ji yra, ar jai nieko neatsitiko. J. atrašydavo, kad jai viskas gerai, atsakinėjo labai trumpai, lyg stengdamasi kuo greičiau viską parašyti. Liudytoja paklausė, „ar jie klube“. J. atrašė, kad paskui parašys, į klubą nevarys. Tai ji parašė SMS žinute 2011-01-15, 21 val. 51 min. 51 sek. Paskutinė jos žinutė, kurią liudytoja išsaugojo, buvo gauta 2011-01-15 23 val. 6 min. 8 sek. Žinutė - „taip“. Tai buvo atsakymas į klausimą, ar viskas gerai. Kitą dieną J. M. labai daug kartų bandė susisiekti su J., rašė jai daug SMS žinučių, nes J. jai buvo sakiusi, kad, jeigu neatrašys daugiau kaip 6 valandas, skambinti jos sesei. 2011-01-16 buvo 9 val. 2 min., kai jokios žinutės iš J. nerado, liudytoja pagalvojo, kad ji dar miega. Paskui pabandė paskambinti J. į vieną numerį, į kitą. Galų gale 11.20 val. nebeištvėrė ir paskambino J. sesei L. K.. Liudytoja L. K. pranešė, kad J. yra Vilniuje. Pastaroji labai nustebo, nes galvojo, kad J. yra pas draugę. Tuomet ji pasakė, kad J. pamelavo ir išvažiavo į Vilnių. Po to liudytoja su L. K. kalbėjosi per „Facebook“. „Facebook“ jos pradėjo ieškoti J. draugo K. K. J. drauguose buvo vienintelis K., nusprendė, kad tas vaikinas yra K. Č..

Iš 2011-04-07 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas J. M. mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 2330c. ir „B. L.“ SIM kortelė. Tarp gautų žinučių yra: 1) SMS nuo J. +37069000696 su tekstu „Man viskas grj“, gauta 20.34 val. 2011-01-15; 2) SMS nuo J. +37069000696 su tekstu „Kurią tu kortą įsidėjus?, gauta 20.59 val. 2011-01-15; 3) SMS nuo J. +37069000696 su tekstu „Aha“, gauta 21.37 val. 2011-01-15; 4) SMS nuo J. +37069000696 su tekstu ‚Ne“, gauta 21.38 val. 2011-01-15; 5) SMS nuo J. +37069000696 su tekstu „Paskuj par. Į klubą newarysim“, gauta 21.51 val. 2011-01-15; 6) SMS nuo J. +37069000696 su tekstu „Taip“ gauta 23.06 val. 2011-01-15. (1 t., b.l. 153-159)

Liudytojas Ž. E., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 179-181) pagarsinti teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2011-01-05 arba 06 dieną į internetinį portalą „vip.hostingas.lt“ patalpino savo telefono numerį ir parašė, kokiame mieste gyvena, kad ieško merginos nuo 17 metų amžiaus draugystei. Po kokių 4 ar 5 dienų jam parašė mergina slapyvardžiu „Deni“. Po dienos bendravimo, jis sužinojo jos vardą, tai buvo J., kuri gyveno Alytaus mieste. Nuo tos dienos, kai jam J. parašė, jis su ja bendravo kasdien telefonu: sms žinutėmis ir skambindavo. Liudytojas su J. bendravo mobiliojo ryšio telefono numeriais 864329187 ir 862693338. Pirmą ar antrą dieną, J. jį pakvietė į internetinį portalą one.lt tapti draugu. Pažiūrėjus jos nuotraukas, jam kilo įtarimas, kad mergaitė labai jauna ir kad jai tikrai nėra 16 metų, kaip ji jam sakė. Todėl jis vis delsė susitikti su ja. J. jam telefonu sakė, kad jos buvęs draugas, kurio vardo neįvardijo, jai padarė kažką negražaus, todėl pastarajam su liudytojo pagalba ji norėtų atkeršyti. Jis jai sakė, kad dėl keršto pasikalbės, kai su ja susitiks. Bendraujant telefonu 2011-01-14 dieną Ž. E. sužinojo, kad 15 dieną, vakare ji ketina važiuoti į Vilnių pas savo pusseserę. 2011-01-15 dieną, t. y. šeštadienį, bendraudamas telefonu jis sužinojo, kad apie 16.30 val. ar 17.00 val. J. išvyko į Vilnių autobusu iš Alytaus autobusų stoties. Jai bevažiuojant į Vilnių, jie bendravo telefonu Nr. 862693338. Po to apie 21.00 val. J. jam paskambino į jo telefoną Nr. 862693338 ir pasakė, kad yra su pussesere Vilniaus mieste. Telefonu buvo girdėti automobilių, kurie važiuoja pro šalį, keliamas triukšmas. Jam paprašius leisti pakalbėti su jos pussesere, J. pasakė, kad šiuo metu pastaroji užsiėmusi. Po to jis mergaitei pasakė, kad neturi kada su ja kalbėti, ir taip pokalbis baigėsi. Grįžęs namo apie 23.30 val. ar 24.00 val. Žilvinas E. J. paskambino į jos „ežio“ kortelę, bet ji neatsakė, o pasukus dar kartą, telefonas jau buvo išjungtas. Po to jis J. paskambino į „Labas“ numerį, kurio taip pat neprisimena iš savo numerio 864329187. Kažkam pakėlus ragelį, jis išgirdo triukšmą bei moters ar merginos riksmą (klyksmą). Po to telefoną kažkas išjungė. Paskambinus dar kartą, telefonas jau buvo išjungtas. Ar tai buvo J. klyksmas, jis nežino, nes jokių žodžių nesigirdėjo ir tai truko labai trumpai, apie 3-4 sekundes. Po to jis mergaitei rašė sms ir skambino daug kartų, bet jos abu telefonai buvo išjungti.

2011-01-16 vakare per TV liudytojas sužinojo, kad Vilniuje yra nužudyta mergina iš Alytaus miesto, o 2011-01-17 ar 18 dieną one.lt portale sužinojo, kad nužudyta J. Su J. jis niekada nebuvo susitikęs, su ja bendravo tik telefonu.

Liudytojas V. Ž. parodė, kad su K. Č. susipažino 2010 metų gruodžio 23 dieną. Su juo kartais susitikdavo, internetu su juo nebendravo, mobiliojo ryšio telefono numerį žinojo. 2011-01-15 apie 18.00 val. liudytojas susitiko su savo draugais: J. M., J. V., L. G. ir K. Č. ir su jais važinėjo po miestą. Jis buvo su dėdės automobiliu Citroen XM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) K. Č. paprašė paimti iš stoties jo draugę. Jie visi nuvažiavo į stotį, kur išleido L. G.. Tada K. Č. nuėjo prie „IKI“ parduotuvės, esančios stotyje, ir pasitiko merginą, kuri buvo juodais ilgais plaukais. Kažkas paklausė, iš kur ji yra, mergina atsakė, kad yra ne vilnietė. Jie nuvažiavo į kazino, esantį prie Europos parduotuvės, Konstitucijos prospekte. Į kazino nuėjo jis su J. M., o K. Č., J. V. ir mergina liko sėdėti automobilyje. Kazino jie pabuvo apie 10 minučių ir grįžo į automobilį. Tada visi nuvažiavo prie „Plento baro“ į „Maxima“ parduotuvę. Važiuodami pasiūlė K. Č. nuvežti į namus. K. Č. pasakė, kad jo nereikia vežti namo, geriau, kad jį stotelėje paleistų. Prie „Maxima“ parduotuvės liudytojas atsitiktinai sutiko savo draugus, su kuriais trumpai pakalbėjo. Tuo metu K. Č. nuėjo į parduotuvę ir nusipirko mineralinio vandens „Rasa“ butelį. Mergina sėdėjo jo automobilyje. Tada apie 20.00-21.00 val. jie K. Č. su mergina nuvežė į Antakalnio žiedą, kur pastarieji iš automobilio išlipo. Tą vakarą K. Č. daugiau nematė, jam neskambino. Liudytojas iš Justo žino, kad kitą dieną K. skambino jam.

Liudytojas J. V. parodė, kad su K. Č. pažįstami apie pusę metų. Nebuvo su juo geri draugai, tiesiog kieme susitikdavo su bendrais pažįstamais ir pasikalbėdavo. K. bendravo su Dovile. Kartais liudytojui jis pasirodydavo kažkoks piktas: be reikalo pastumdavo Dovilę, pradėdavo šaukti, tačiau jis piktybinis nebuvo. Liudytojas yra bendravęs su K. Č. ir Internetiniame tinklapyje „Facebook“.

2011-01-15 apie 18.00 val. J. V. susitiko su savo draugais: V. Ž., J. M., L. G. ir K. Č., su kuriais automobiliu važinėjo mieste. V. Ž. vairavo savo dėdės automobilį Citroen XM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) K. Č. pasakė, kad pas jį iš Alytaus atvažiavo draugė ir prašė ją paimti iš stoties. Todėl visi nuvažiavo į stotį. K. Č. sakė, kad mergina važiuos pas jį namo nakvoti ir nuėjo prie „IKI“ parduotuvės, esančios stotyje ir pasitiko merginą. Liudytojas matė, kad mergina turėjo ilgus, juodus plaukus, buvo liekno kūno sudėjimo, žemo ūgio. Ji vilkėjo tamsią striukę su gaubtuvu, kelnes, buvo apsiavusi ilgais žieminiais batais, turėjo rankinuką. Telefonu ji rašė žinutes ir su K. Č. sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės. Pastaroji pasirodė pasimetusi, išsigandusi. K. Č., sėdėdamas šalia jos, nieko nekalbėjo. Jie visi kartu pradžioje nuvažiavo į kazino, esantį prie Europos parduotuvės, Konstitucijos prospekte. Į kazino nuėjo J. M. su V. Ž., o liudytojas, K. Č. ir mergina liko sėdėti automobilyje. Sėdint automobilyje, J. V. paklausė mergaitės vardo. Ji atsakė, kad yra vardu J., atvyko iš Alytaus. Kazino draugai pabuvo apie 10 minučių, o kai grįžo, visi nuvažiavo į prie „Plento baro“ esančią „Maxima“ parduotuvę. Ten važiavo, nes buvo nusprendė K. Č. su mergina vežti namo. Jie sustojo prie parduotuvės, nes K. Č. norėjo kažką nusipirkti. Prie parduotuvės sutiko kitus draugus, su kuriais susitarė, kur nors nuvažiuoti. K. Č. pasakė, kad paleis juos stotelėje, tačiau gali ir iki namų pavežti. K. Č. pasakė, kad jo vežti namo nereikia, nes jie gali grįžti ir autobusu. „Maxima“ parduotuvėje kaltinamasis nusipirko 2 litrų talpos limonado butelį ir sausainių. Jie išleido K. Č. su J. A. žiede, kad jie sėstų į autobusą, važiuojantį K. Č. namų link. Tą vakarą liudytojas K. Č. daugiau nematė, jam neskambino. Su K. Č. išsiskyrė apie 21.00 val.. 2011-01-16 apie 13.00 val. K. Č. jam parašė sms žinutę su tekstu, kad turi 34 litus ir siūlė ką nors nuveikti.

Liudytojas L. G. parodė, kad iki 2011-01-15 dienos K. Č. pažinojo apie savaitę laiko.

2011-01-15 apie 11.00 val. liudytojas su K. Č. susitiko Saulėtekio rajone, netoli „Lukoil“ degalinės. Abu su K. Č. panoro susitikti su J. V., J. M., kurie gyvena netoli „Plento baro“. Liudytojas paskambino J. V., kurio laukiant K. Č. prasitarė, kad stotyje turi pasitikti draugę. K. Č. su ja susirašinėjo sms žinutėmis. Apie 20.00 val. V. Ž. automobilyje buvo jis, K. Č., J. V., J. M. ir V. Ž.. K. Č. paprašė V. Ž. nuvežti jį į stotį, pasitikti draugę. Tuomet visi automobiliu nuvažiavo stoties link. Liudytojas pamatė prie „IKI“ parduotuvės stovinčią merginą. Ji buvo smulkaus kūno sudėjimo, su striukės gaubtuvu ant galvos. Mergina įsėdo ant galinės sėdynės. Tą vakarą liudytojas ruošėsi eiti į draugo gimtadienį, todėl iš automobilio išlipo ir toliau su kitais vaikinais nevažinėjo.

2011-01-16 apie 11.00-12.00 val. K. Č. jam parašė sms žinutę, siūlė susitikti. L. G. paklausė, gal jis turi pinigų skolai grąžinti, nes skolinosi cigaretėms. K. Č. atrašė, kad neturi. Tada liudytojas parašė, kad nesusitiks, ir paklausė, kodėl K. Č. ne su savo drauge, nes, kiek jis suprato, jie važiavo pas K. Č. namo. K. Č. parašė, kad mergina 6 ryto išvažiavo. Daugiau jis su K. Č. nesusirašinėjo.

Liudytojas J. M. parodė, kad su K. Č. pažįstami apie 2 mėnesius. Su juo susipažino per bendrą pažįstamą D. G.. Su K. Č. nebuvo geri draugai, bendravo nedažnai. Kartais K. Č. pasirodydavo agresyvus, grubiai elgėsi su Dovile.

2011-01-15 apie 18.00 val. liudytojas susitiko su savo draugais su V. Ž., J. V., L. G. ir K. Č.. Su jais važinėjo mieste. V. Ž. vairavo automobilį Citroen XM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) K. Č. pasakė, kad pas jį atvažiuoja draugė, kuri nakvos pas jį namuose, ir paprašė paimti ją iš stoties. Minėjo, kad draugė atvažiuos iš Alytaus. Todėl visi nuvažiavo į stotį. Stotyje K. Č. paprašė Liucijaus išlipti iš automobilio, nes visi netilps. K. Č. sakė, kad reikia pavežti jį su mergina, kad mergina duos pinigų benzinui. Stotyje jie išleido Liucijų, o K. nuėjo prie „IKI“ parduotuvės. Jis matė, kad mergina yra ilgais, juodais plaukais, liekno kūno sudėjimo, žemo ūgio. Mergina su K. Č. įsėdo į automobilį. Iš pradžių ji nieko nekalbėjo, atrodė pasimetusi, išsigandusi. Po kiek laiko, liudytojas paklausė jos vardo. Mergaitė pasakė, kad J. Visi nuvažiavo į kazino, esantį prie Europos parduotuvės, Konstitucijos prospekte. Į kazino nuėjo J. M. su V. Ž., o K. Č., J. V. ir J. liko sėdėti automobilyje. Kazino vaikinai pabuvo apie 10 minučių. Jiems grįžus į automobilį, visi nuvažiavo prie „Plento baro“ į „Maxima“ parduotuvę, o paskui pasiūlė K. Č. nuvežti į namus. K. Č. pasakė, kad nereikia jo vežti namo, geriau išleisti stotelėje. Prie „Maxima“ parduotuvės liudytojas su K. Č. nuėjo į parduotuvę. Jis matė, kaip J. iš savo rankinuko ištraukė 50 Lt vienoje kupiūroje ir juos padavė K. Č.. Parduotuvėje K. Č. nusipirko limonado ir sausainių. K. Č. J. gražino 30 Lt, o dar už 10 Lt degalinėje užsipylė degalų. Antakalnio žiede K. Č. su J. iš automobilio išlipo, nes į kaltinamojo namus norėjo važiuoti autobusu, kuris pagal grafiką turėjo atvykti 9 val. 30min. Tą vakarą J. M. K. Č. daugiau nematė, jam neskambino.

2011-01-16 apie 13.08 val. K. Č. jam parašė sms žinutę, siūlydamas susitikti, nes turi 34 litus. Liudytojas atrašė, kad bus namie. 2011-01-16 vakare liudytojas sužinojo, kad netoli K. Č. namų rastas merginos lavonas, todėl, norėdamas iš K. Č. sužinoti ką nors apie įvykį, bandė su kaltinamuoju susisiekti, tačiau pastarojo telefonas buvo išjungtas.

Liudytoja D. G. parodė, kad su K. Č. pažįstami apie metus. Su juo susipažino per bendrus pažįstamus, bendraudavo sms žinutėmis, kartais jis atvažiuodavo į kiemą. Kadangi pati neturi interneto, tai per internetą su Karoliu nebendravo. K. Č. buvo normalus vaikinas, su ja jis nebuvo agresyvus. Kartais pastaroji su juo žaidė kompiuterinius žaidimus. K. Č. žaisdamas labai įsijausdavo, t. y. žaisdamas kompiuterinį žaidimą, jei kas jam nepavykdavo, tai jis staiga pradėdavo keiktis. Jai apie savo problemas jis nepasipasakodavo. Paskutinį kartą liudytoja su juo bendravo 2011-01-15. Matė jį dienos metu. Kaltinamasis buvo su kažkokiu savo draugu, sakė, kad eina į stotelę. Kur jie abu važiavo, ji nežino. Vėliau, apie 16-17 valandą ji jam rašė sms žinutę, klausdama, kur važiuoja. Jis parašė, kad važiuoja pasitikti draugę.

Liudytojas D. V. parodė, kad jo žmona yra K. Č. motinos D. Č. sesuo. D. Č. nuo pat mažens vedė Karolį pas psichologus. Mokslai jam nelabai sekėsi. K. Č. kartais būdavo geras, paslaugus, o kartais pasikeisdavo ir krėsdavo niekšybes. Motina su juo vargo.

Liudytojas prisiminė, kad 2011-01-15 apie 23.00 val. jis buvo išėjęs į lauką parūkyti. Apie 100 metrų nuo namo, ant kelio, vedančio jo namų link, prie takelio stovėjo tamsios spalvos automobilis „Mutshibisi colt“. Automobilio salone degė šviesa, matė dviejų žmonių siluetus. Valstybinių numerių neįsidėmėjo, nes buvo tamsu. Kada tiksliai automobilis išvažiavo, nematė, tačiau girdėjo kaip po 45 minučių ar valandos kažkoks automobilis girininkijos kieme apsisuko ir išvažiavo. Ar matytas automobilis susijęs su 2011-01-16 ryto įvykiu, kuomet buvo surasta nužudyta mergaitė, jis nežino. Tik 2011-01-16 ryte pamatė, kad toje vietoje, kur iš vakaro stovėjo minėtas tamsus automobilis, stovėjo lavoninės automobilis bei kažką nešė ant neštuvų. Po kiek laiko jis buvo nuėjęs į mišką, įvykio vietą pasižiūrėti, kas atsitiko. Ten buvo susirinkę kaimynai, vaikai, o K. pažiūrėti nėjo. Liudytojas kiek vėliau iš kaltinamojo motinos sužinojo, kad 2011-01-15 K. namo grįžo vėlai.

Liudytoja R. V. patvirtino, kad jos pusbrolio K. Č. prašymu buvo sukurtas puslapis one.lt., t. y. xclub1@one.lt, kuriuo naudojosi K. Č.. Prisijungimo vardą ji žinojo, tačiau puslapiu naudojosi tik K. Su kuo K. susirašinėjo, ji nežino. Kai miške buvo rastas merginos lavonas, liudytoja sėdėjo namuose prie interneto ir pamatė L. K. kreipimąsi į ją, kur padėjo merginą. R. V. nesuprato, kodėl L. K. jai rašo ir paklausė, „ką padėjom“. Tuomet L. K. parašė, kad jos sesuo J. N. buvo susitikusi su K. Č.. Liudytoja atrašė, kad nieko nežino apie tai ir parašė K. telefono numerį. Daugiau nesusirašinėjo. Po kiek laiko, ji atsijungė nuo interneto. Kiek žino, K. Č. anketoje ji buvo nurodyta kaip jo pusseserė, todėl mano, kad L. K., internete pažiūrėjusi K. anketą, jai ir parašė, klausdama apie savo sesę ir Karolį.

Liudytojas P. V. parodė, kad jo su pusbroliu K. Č. buvo minimalūs santykiai, susitikdavo tik tuomet, kai šis ką nors prisidirbdavo ir reikėdavo pasikalbėti, t. y. pamokyti gyventi. K. negrįždavo namo, o paklaustas, kur buvo, jis nieko nesakydavo, buvo užsidaręs, slėpė pažymius, praleisdavo pamokas, neidavo į mokyką, meluodavo.

2011 m. sausio 15 dieną, apie 23.00 val. P. V. važiavo namo savo automobiliu Volvo XC 70, v/n (duomenys neskelbtini) Pasukęs nuo Nemenčinės plento į Liepynės girininkiją, norėjo pavažiuoti iki senelio namų. Jam įvažiavus į keliuką, vedantį link Nemenčinės pl. 164 namo Vilniuje, ant kelio stovėjo automobilis. Gerai prisimena, kad tai buvo M. C. raudonos spalvos. Automobilio salone degė šviesa. Valstybinių numerių liudytojas neįsidėmėjo. Priekinės keleivio pusės durelės buvo atidarytos. Keleivio vietoje sėdėjęs vaikinas buvo iškišęs koją, rankoje laikė butelį alaus. Už vairo sėdėjo irgi kažkoks vaikinas. Viso automobilyje buvo du vyrai ar tai vaikinai. P. V. pamirksėjo šviesomis, duodamas suprasti, kad jie jam užstoja kelią, o jis nori pravažiuoti. Tuomet vaikinas, kuris buvo iškišęs koją iš automobilio, pasisuko į jį. Tuo metu liudytojas akimirksniu matė jo veidą. Vaikinas buvo šviesiais, trumpai kirptais plaukais, apie 30 metų amžiaus. Stovėjęs automobilis, leisdamas pravažiuoti, pavažiavo į Girininkijos kiemą, kuriame apsisuko ir vėl nuvažiavo į tą keliuką, kuriame maždaug toje pačioje vietoje sustojo. K. P. V. apsisukęs važiavo atgal, M. C. vairuotojas vėl jį praleido, nuo keliuko nusuko į kitą keliuką, kuris yra kairėje pusėje, žiūrint iš Nemenčinės pl. 164 namo pusės. Tas keliukas kaip tik veda link liudytojo namų, todėl pastarasis vėl važiavo jiems iš paskos. Matė, kad vyriškiai pavažiavę vėl apsisuko ir nuvažiavę ant keliuko, vedančio link Nemenčinės pl. 164 namo, sustojo maždaug toje pačioje vietoje, kur juos pirmą kartą pamatė. Liudytojas nuėjo namo. Po 20 minučių išėjęs parūkyti į lauką, automobilio jau ten nematė, jokios šviesos nedegė, todėl pagalvojo, kad vaikinai, išgėrę alaus, išvažiavo. Tai nebuvo kažkoks išskirtinis atvejis, nes į tą keliuką jaunimas kartais atvažiuoja išgerti. Apie mergaitės nužudymą P. V. sužinojo 2011-01-16, kai pro langą pamatė policijos pareigūnus. Po kiek laiko sužinojo, kad sulaikė Karolį.

Liudytoja O. K. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdyboje, Smurtinių nusikaltimų skyriuje tyrėja. Liudytoja paaiškino, kad 2011-01-16 pagal pranešimą ji buvo nuvykusi į įvykio vietą, kur buvo rastas nužudytos mergaitės lavonas, kuris buvo su apnuoginta apatine kūno dalimi. Vėliau tiriant paaiškėjo, kad mergaitė buvo pasmaugta. Dėl to buvo įtartas K. Č.. Įvykio vietoje tarp nužudytosios kojų buvo rastas bato pedsakas, atitinkantis 44 dydį. D. Č. patvirtino, kad jos sūnus nešioja 44 dydžio batus. Įvykio vietoje buvo rasti nukentėjusiosios batai, kelnės,ant sniego už mergaitės galvos buvo rastas dujų balionėlis.

Liudytoja patvirtino, jog ji atlikinėjo kaltinamojo apklausas, kurių metu jis keisdavo parodymus, sakė, kad nusikaltime dalyvavo su I. S., paskui šiai jo versijai nepasitvirtinus, pastarasis aiškino, jog ten dalyvavo Kirka, o nepasitvirtinus ir tai jo nurodytai aplinkybei, K. Č. parodė, kad jam liūdna sėdėti, todėl jis norėtų, kad sėdėtų ir kiti, jam žinomi žmonės. Tyrimo metu jis kėlė vis naujas versijas, kurias tyrėjai tyrė. Tyrėja patvirtino, kad visose kaltinamojo apklausose dalyvavo gynėjas, joks poveikis K. Č. nebuvo daromas. Pastarasis apie kokį nors poveikį niekada jai nieko nesakė.

Liudytoja D. N. parodė, kad ji yra kaltinamojo motinos draugė. Iš D. Č. ji žino, kad nėštumo metu ją prievartaudavo A. Č., kuris prieš ją smurtaudavo. Šias aplinkybes liudytoja sužinojo, kai po K. gimdymo abi gulėjo vienoje palatoje.

Liudytoja O. G. parodė, jog ji buvo K. pirmoji mokytoja. Kaltinamasis buvo linksmas, guvus vaikas, tačiau jo charakteryje atsiskleisdavo agresyvumo požymiai. Jis tuomet nepaisydavo aplinkinių interesų, įsiplieksdavo dėl niekų, bet vėliau vaikas sakydavo, jog supranta, kad pasielgė netinkamai, tačiau vėl tą patį darydavo. K. Č. buvo visuomet tvarkingas, aprūpintas, jo mama dalyvaudavo susirinkimuose.

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad važiuojant Nemenčinės plentu Nemenčinės link, pravažiuojant posūkį į Šilo ežerą, esantį Nemenčinės plente, kairėje pusėje posukus į kairę, prie „Liepynės girininkijos“, pasukus nuo Nemenčinės plento ir pavažiavus tiesiai keliu, miško masyve, apie 50 m. nuo plento kelio, dešinėje pusėje buvo rastas 2 litrų talpos žalios spalvos plastikinis butelis su sušalusiu apie 50 ml. skysčiu. Butelis paimtas tyrimui. Apie 3 m. atstumu nuo butelio rasta degtukų dėžutė, kuri paimta tyrimui. Toliau važiuojant keliu, dar apie 100 m., pasibaigus miško masyvui, kairėje pusėje išmintas sniege takelis, vedantis nuo sodų bendrijos, sustojimo „Karačiūnai“ link, esančio Nemenčinės plente. Einant tuo takeliu stotelės link, paėjus 100 metrų, miško masyve ant takelio buvo rastas ant nugaros gulintis moteriškos lyties lavonas. Galva nukreipta per kaklą į dešinę pusę, abi rankos pakeltos iki pečių lygio ir nežymiai sulenktos per alkūnes, per sąnarius. Abi kojos sulenktos per klubų ir kelių sąnarius, pakreiptos į kairę pusę, dešinė koja, blauzda ir kelio vidiniu paviršiumi rėmėsi į kairės kojos blauzdos vidinio trečdalio vidinį paviršių ir pėdos vidinį paviršių. Lavono apranga: juoda trumpa striukė su gaubtuvu, pilkos spalvos susegamas megztinis, juodos spalvos palaidinė, raudonos spalvos su katino piešiniu marškinėliai, pilkos spalvos liemenėlė, joje vatos gabaliukai, pilkos kojinės. Kitoje takelio pusėje išverstos džinsinės mėlynos spalvos kelnės, pilkos spalvos žieminiai moteriški batai. Striukės kairėje kišenėje balta pirštinė, degtukų dėžutė, popierinė nosinaitė. Ant kaklo šviesiai rudos spalvos šalikas. Ant kaklo balto metalo su 4 melsvais akmenukais pakabukas. Dešinėje ausyje apvalus didelis auskaras. Kairėje ausyje auskaro nėra, lezgelis pradurtas. Lavoninis sustingimas kojose buvo išreikštas stipriai, rankose ir sprando raumenyse - vidutiniškai. Lavondėmės violetinės spalvos, išplitusios nugariniuose kūno paviršiuose, paspaudus ties stuburu, juosmens srityje pilnai išnyksta ir atsiranda po 30 sek. Kaktoje ir skruostuose daugybinės taškinės violetinės kraujosruvos. Taškinės kraujosruvos įžiūrimos ir abiejų akių junginėse. Kaktos vidurinėje dalyje, abiejuose skruostuose smulkūs linijiniai arba puslankio formos rausvu, įdubusiu paviršiumi odos nubrozdinimai. Kaklo odoje, labiau dešinėje, abiejose pažandėse - taškinės violetinės kraujosruvos. Burnos gleivinėje, viršutinėje ir apatinėje lūpose taškinės kraujosruvos. Kakle taškinės kraujosruvos. Lytinių organų srityje rausvas skystis. Galvos plaukuotoje dalyje kraujuojančių sužalojimų nėra. Nuo lavono galvos 1 m. atstumu, ant krūmo šakos kabo baltos spalvos su raudonu piešiniu apatinės kelnaitės (suplėšytos). Ant sniego aplink lavoną matomi morkinės spalvos skysčio lašai, kurių pavyzdys paimtas tyrimui. Ant sniego, maždaug 20 cm. po kelnaitėmis, tarp morkinių lašų, matomas rausvos spalvos skysčio, galimai kraujo lašas, kurio pavyzdys paimtas tyrimui. Ant sniego, esančio prie lavono dešinės kojos pado, matomas rausvos spalvos skysčio, galimai kraujo lašas, kurio pavyzdys paimtas tyrimui. Prie lavono kojų ir džinsinių kelnių, ant sniego - avalynės pėdsakas 33 cm. ilgio ir 12 cm. pločio (maždaug atitiktų 44-45 bato dydį). Šalia lavono kairės rankos guli balto metalo raktų pakabukas su šuniuko piešiniu, kuris paimtas tyrimui. Apžiūrint įvykio vietą ir miško masyvą šalia lavono, nustatyta, kad virš lavono galvos į viršų apie 18 metrų ir kairiau už medžių, ant sniego guli neapsnigtas geltonos spalvos su juodos spalvos plastmase dujų balionėlis. Apžiūros metu nustatyta, kad dujų balionėlyje, ant dangtelio esanti apsauginė plastmasė sulaužyta, prie purkštuko ant prilipusio sniego matomi oranžinės spalvos skysčio dėmės. Ant geltono balionėlio dalies yra juodos spalvos užrašas „American style, NATO pepper-spray“ ir „ pepper-oc extreme-hot“. Dujų balionėlis paimtas tyrimui. Nuo lavono kojų, į priešingą nei rastas dujų balionėlis, apie 20 m. atstumu krūmuose rastas juodos spalvos diržas su sagtimi, ant kurios baltos spalvos akmenukai. Diržas paimtas tyrimui. Apžiūrint džinsinių kelnių kišenes, ratas „Maxima“ parduotuvės čekis, dvi plaukų gumytės, raktų ryšulys su dviem raktais ir pakabuku. (t. 1, b.l. 20-42)

Iš 2011-01-16 kratos protokolo matyti, kad kratos metu pas K. Č. namuose rasti ir paimti daiktai: 1 pora juodos spalvos batų, 1 juodos spalvos trumpa striukė, mėlyni džinsai, pilkos spalvos golfas, žydros spalvos vyriškos kelnaitės geltona juosta su užrašu „Ralios“, mobiliojo ryšio telefonas NOKIA, imei 356791028823122, mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 356984016991387 be SIM kortelės, moteriška rudos spalvos piniginė su užrašu „PARIS“ ir automobilio atvaizdu. Piniginės viduje autobuso bilietas Nr. 272297/265, mokinio pažymėjimas, išduotas J. N. vardu Nr. 0961305, skaitytojo pažymėjimas Nr. 345925. Pasas išduotas K. Č. vardu Nr. 21013448, sisteminis blokas „ITECH“ su lipduku Nr. LT100050070959. Nuo malkinės stogo, kuri randasi apie 100 m. nuo Nemenčinės pl. 164-2, Vilniuje, rastas ir paimtas rudos spalvos rankinukas. Rankinėje rasta ir paimta: raudonos spalvos kelnaitės, šukos, 1 baltos spalvos pirštinė, raudonos spalvos akinių dėklas, du A4 formato lapai su autobusų tvarkaraščiu. (t. 3, b.l. 80-81)

2011-01-17 apžiūros protokolas patvirtina, kad daiktai, paimti kratos metu Nemenčinės pl. 164-2, Vilniuje, buvo apžiūrėti. Tai: rudos spalvos moteriškas rankinukas su dviem vienodo dydžio dirželiais, priekinėje dalyje 2 kišenės užsegamos užtrauktukais, rankinės sagtis metalinė su rudos spalvos medžiaga. Pravėrus rankinę, joje yra vienas skyrius, kuriame sudėti daiktai: autobusų Alytus-Vilnius tvarkaraščiai (2 lapai), viena baltos spalvos kumštinė pirštinė su violetiniais raštais, pirštinė purvina, dėmių ir sutepimų tinkamų tyrimui nepastebėta, raudonos spalvos dėklas, kuriame akiniai juodu rėmeliu ir skuduriuku, juodas dėklas, kuriame raktų pakabukas, piniginė rudos spalvos su sagtimi, piniginėje 4 skyriai, vidurinis užsegamas užtrauktuku. Piniginė tuščia, tik viena nuotrauka, dar mokinio pažymėjimas MP Nr. 0961305 J. N. vardu, A. L. vidurinės mokyklos, A. J. K. viešosios bibliotekos skaitytojo bilietas, rudos šukos, dantų šepetukas, veidrodėlis, raudonos spalvos apatinės kelnaitės su katino piešiniu. (t. 1, b.l. 43-53)

2011-11-10 apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūros objektai buvo daiktai, paimti įvykio vietos apžiūros metu ir įtariamojo piniginė, paimta asmens kratos metu. Raktų ryšulys iš dviejų raktų balto metalo, sukabintų ant vieno žiedo ir du maži raktai geltono metalo kartu su pakabuku ant kuriuo piešinys, kitame žiede, žiedai tarpusavyje susegti. Plaukų gumytė violetinės spalvos, plaukų gumytė juodos spalvos, čekis prekybos centro „MAXIMA“, adresas Naujoji g. 17K, Alytus, pirkimo data 2010-12-27 12.51 val., čekis suglamžytas, nusitrynęs, suplyšęs. Kaklo papuošalas su žuvies formos pakabuku. Pakabukas balto metalo su keturiais melsvais akmenukais. Raktų pakabukas balto metalo su šuniuko piešiniu. Auskaras geltono metalo, neužsegamas, kabantis, apvalios formos, geltonos-juodos spalvos su juodu kaspinėliu. Ruda piniginė, sulankstoma į 3 dalis, joje 3 kortelės: e-bilietas, „EŽYS“, „Mano Rimi“, kortelėje „EŽYS“ kitoje pusėje užrašyta „KAROLIS ČEPAUSKAS“. (1 t., b.l. 55-63)

Lietuvos Respublikos piliečio pase LTU Nr. 22459512 nurodyta, kad J. N. gimusi 1997-03-18. (4 t., b.l. 84)

Specialisto išvada Nr. M 105/11(01) patvirtina, kad J. N. mirė nuo uždusimo suspaudus kaklą. Į tai nurodo gausios taškinės kraujosruvos veide, akių junginėse, širdies ir plaučių paviršiuose, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas kakle, kraujosruvos kaklo giliuosiuose raumenyse, kraujosruvos apie paliežuvio kaulo dešinį ragą ir kairę miego arteriją, skystas kraujas širdies ertmėse, galvos smegenų pabrinkimas, vidaus organų pilnakraujystė. Mažai tikėtina, kad po kaklo suspaudimo, dėl ūmaus galvos kraujotakos sutrikimo nukentėjusioji galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Po kaklo suspaudimo J. N. galėjo išgyventi keliasdešimt minučių. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros įvykio vietoje metu, 2011-01-16 (10:50-11.40 val. teismo medicinos eksperto J. R.). Lavono radimo aplinkybės rodo, kad nuo J. N. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone galėjo praeiti 8-16 val. laiko. J. N. lavone nustatyti sužalojimai: kaklo suspaudimas, pasireiškęs gausiomis taškinėmis kraujosruvomis veide, akių junginėse, širdies ir plaučių paviršiuose, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas kakle, kraujosruvos kaklo giliuosiuose raumenyse, kraujosruvos apie paliežuvio kaulo dešinį ragą ir kairę miego arteriją, skystas kraujas širdies ertmėse, galvos smegenų pabrinkimas, vidaus organų pilnakraujystė. Šie sužalojimai pagal jų makro ir mikroskopinį vaizdą padaryti, spaudžiant kaklą kelių - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Įvertinus kitus sužalojimus veide, t. y. odos įdrėskimus veide, labiausiai tikėtina, kad kaklas buvo spaudžiamas rankomis. Šie sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15 punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Daugybiniai odos įdrėskimai veide, pagal jų makroskopinį vaizdą, padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių, labiausiai tikėtina nagais, kelių - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos įtrūkimai su kraujosruvos išoriniuose lytiniuose organuose, tiesiosios žarnos gleivinės nubrozdinimas su įdrėskimu. Pagal šių sužalojimų makro ir mikroskopinį vaizdą jie padaryti kietais bukais daiktais, galimai veikiant trynimo ir tempimo jėgoms, kelių - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal makroskopinį vaizdą kraujosruvos kairiame smilkininiame raumenyje padaryta kietu buku daiktu kelių - keliasdešimt minučių iki mirties. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 13 trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo, kokioje pozoje buvo nukentėjusioji sužalojimų jai padarymo metu ir koks buvo jos bei užpuoliko tarpusavio išsidėstymas. Sužalojimų vietose nėra užsifiksavusių pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų konkrečiai spręsti apie žalojimui naudoto įrankio (įrankių) formą, dydžius. Pagal sužalojimų makro ir mikroskopinį vaizdą, sužalojimai - padaryti neužilgo vienas po kito. Objektyvių duomenų, kad būtų buvusi keista lavono poza po mirties, nėra. Tačiau vertinant lavono raumenų sustingimą apžiūros įvykio vietoje metu (2011-01-16 10.50 val.), kur lavono raumenų sustingimas stiprus kramtomuosiuose, vidutinis sprando ir rankų raumenyse, stiprus kojų raumenyse, galima manyti, kad po mirties buvo daromos manipuliacijos su lavono sprandu ir rankomis. J. N. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. J. N. lavono vidaus organuose (kepenyse, inkste plonžarnėje, skrandyje) barbitūratų, fenotiazinų, benzodiazepinų, efedrino, amfetaminų, difenhidramino, amitriptilino ir pirazolono grupės junginių nerasta. Kraujyje opijatų, kokaino, kokaino metabolitų amfetaminų, konabinoidų, benzodiazepinų nerasta. (4 t., b.l. 64 - 73)

Teismo medicinos gydytojas, ekspertas S. L. parodė, kad, atsižvelgiant į nukentėjusiosios J. N. mergystės plėvės anatominius ypatumus (įgimtos gilios, siekiančios pagrindą iškarpos) tikėtina, kad lytinio santykiavimo metu mergystės plėvė galėjo būti nesužalota. Atsižvelgiant į tai, kad iš nukentėjusiosios J. N. tiesiosios žarnos paimtame tampone rasta sperminio skysčio pėdsakų, o autopsijos metu išeinamosios angos lauko projekcijoje nustatytas gleivinės nubrozdinimas, galima manyti, kad prieš nukentėjusiosios mirtį galėjo būti santykiauta su ja analiniu būdu. Pagal nustatyto sužalojimo analinėje angoje makro ir mikroskopinį vaizdą sužalojimai padaryti, nukentėjusiajai esant gyvai. Nukentėjusiosios analinėje angoje nustatytuose sužalojimuose nėra užsifiksavusių individualių žalojančio įrankio ar įrankių savybių, todėl kategoriškai atsakyti, ar šie sužalojimai padaryti vyro varpa, negalima. Neatmetama galimybė, kad gleivinės įdrėskimas tiesiosios žarnos gleivinėje galėjo būti padarytas kieto buko ribotą paviršių turinčiu daiktu (nagu). Nukentėjusiosios išoriniuose lytiniuose organuose ir tiesiojoje žarnoje nustatyti sužalojimai padaryti jai esant gyvai. Objektyvių duomenų, nurodančių, kad būtų buvę manipuliuota su nukentėjusiosios lytiniais organais ir išeinamąja anga, jai esant mirusiai, nėra. (4 t., b.l. 76-77)

Teismo medicinos gydytojas, ekspertas S. L. papildomos apklausos metu parodė, kad konkrečių mokslinių studijų kaip veikia žema temperatūra lavoninį susitingimą nėra, tačiau literatūroje nurodoma, kad šaltyje lavoninis sustingimas prasideda po 8-10 valandų ir daugiau laikotarpyje po mirties. Visi nustatyti sužalojimai lytiniuose organuose J. N. lavono tyrimo metu, yra padaryti nukentėjusiajai esant gyvai, tačiau atmesti galimybės, kad po mirties galėjo būti manipuliuota nukentėjusiosios lytiniuose organuose nepaliekant juose sužalojimų, negalima. (4 t., b.l. 80)

Teismo medicinos gydytojas, ekspertas S. L. parodė, kad J. N. galvoje sužalojimai padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių pasekoje. Kakle sužalojimai padaryti mažiausia vieno trauminio poveikio pasekoje. Tiesiosios žarnos srityje sužalojimai padaryti mažiausia vieno trauminio poveikio pasekoje. (4 t., b.l. 81)

Teisiamojo posėdio metu teismo medicinos ekspertas J. R. paaiškino, jog J. N. galvos srityje buvo nustatyti sužalojimai: veide nubrozdinimai, o kairio smilkinio srityje kraujosruva. Nubrozdinimai nėra būdingi smūgių sudavimui. Jie būdingi padarytiems kitais trauminiais poveikiais, pvz. nagais. Tokiu atveju vienu trauminiu poveikiu galėjo būti padaryti keli nubrozdinimai. Sugrupavus nubrozdinimus, galimai padarytus vienu trauminiu poveikiu, galima daryti išvadą, jog nubrozdinimai nukentėjusiosios veido srityje buvo padaryti penkiais trauminiais poveikiais galimai nagais, o kraujosruva kairio smilkinio srityje vienu trauminiu poveikiu smūgiuojant į šią sritį. Mažai tikėtina, kad po šio smūgio sudavimo J. N. prarado samonę. Labiausiai tikėtina, kad ji prarado samonę nuo uždusimo, suspaudus jos kaklą.

Iš Specialisto išvados Nr. S-SP 10/11(01) matyti, kad tampone su J. N. lavono makšties turiniu ir tampone su tiesiosios žarnos turiniu rasti sperminio skysčio pėdsakai. Tepinėliuose su J. N. lavono makšties, tiesiosios žarnos bei burnos turiniu spermijų nerasta. Tampone su J. N. lavono burnos turiniu spermos nerasta. (4 t., b.l. 74-75)

Specialisto išvadoje Nr. S 29/11(01) nurodyta, kad trijose nuoplovose nuo sniego, ant J. N. šaliko, megztuko, puskojinių, K. Č. džemperio yra J. N. kraujas su 99,999999999999994% tikimybe. Ant K. Č. džinsinių kelnių yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas K. Č. DNR profilis su 99,99999999999996% tikimybe bei nežymi, galimai J. N. DNR priemaiša. Ant J. N. džinsinių kelnių (8 obj.) rastas žmogaus kraujas, spermos nerasta. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas J. N. DNR profilis su 99,999999999999994% tikimybe bei K. Č. DNR profilis su 99,999999999999998% tikimybe.

Ant J. N. džinsinių kelnių (10,11 obj.) rastas žmogaus kraujas ir sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas mišrus J. N. bei vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nepriklauso K. Č..

Ant J. N. dešinio aulinio bato (27 obj.) rasta K. Č. sperma su 99,99999999999996% tikimybe. Ant J. N. aulinių batų (28, 29 obj.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Konkrečiai pasakyti kam priklauso negalima, nes atlikus DNR tyrimą, negauta DNR reakcijos produktų. Ant J. N. kelnaičių (16 obj.) rasti sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas J. N. DNR profilis su 99,999999999999994% tikimybe bei K. Č. DNR profilis su 99,99999999995% tikimybe. Ant J. N. kelnaičių (15 obj.) rasti sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas J. N. DNR profilis su 99,999999999999994% tikimybe. Pasakyti kam priklauso sperminio skysčio pėdsakai negalima, nes negautas spermos DNR reakcijos produktas.

Atlikus diržo DNR tyrimą, nustatytas J. N. DNR profilis su 99,999999999999994% tikimybe. Ant K. Č. kelnaičių, atspaude ir nuoplovoje nuo K. Č. varpos, atlikus DNR tyrimą, nustatytas K. Č. DNR profilis su 99,99999999999996% tikimybe. Nuoplovoje nuo K. Č. dešinės rankos panagių srities yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas dominuojantis K.Č. genotipas su 99,99999999999996% tikimybe ir nežymi DNR priemaiša, kuri dėl per mažo kiekio netinkama pilnam asmens identifikavimui, tačiau gautas dalinis DNR profilis, kuris gali priklausyti J. N..

Nuoplovoje nuo K. Č. kairės rankos panagių srities yra žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas ne mažiau nei trijų asmenų DNR profilis, kuris netinka tolimesniam asmens identifikavimui. Ant J. N. marškinėlių, liemenėlės, golfo, striukės, K. Č. striukės, sportinių batų dėmių ir sutepimų, tinkančių tyrimui, nerasta. (4 t., b.l. 153-157)

Specialisto išvada Nr. S 35/11 (01) patvirtina, kad tampone su J. N. makšties turiniu, atlikus DNR tyrimą, nustatytas J. N. DNR profilis su 99,999999999999994% tikimybe bei mišrus galimai K. Č. ir vyriškos lyties asmens, kurio genotipas nustatytas ant J. N. džinsinių kelnių (S 29/11 (01)/10,11 obj.), DNR profilis pagal Y chromosomą. Tampone su J. N. tiesiosios žarnos turiniu, atlikus DNR tyrimą, nustatytas J. N. DNR profilis su 99,999999999999994% tikimybe bei vyriškos lyties asmens haplotipas, kuris nepriklauso K. Č. ir vyriškos lyties asmeniui, kurio genotipas nustatytas ant J. N. džinsinių kelnių (S 29/11 (01)710,11 obj.). (4 t., b.l. 160-161)

Specialisto išvadoje Nr. 140-(6366)-IS1-6914 nurodyta, kad ant tirti pateiktų dviejų tepinėlių ir tampono su J. N. makšties turiniu bei dviejų tepinėlių ir tampono su J. N. tiesiosios žarnos turiniu, paimtų J. N. lavono tyrimo metu, VTMT Vilniaus skyriuje, spermos nerasta. Rasta moters kraujo, kurio genotipas sutampa su J. N. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. N. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000006%. Ant tirti pateiktų J. N. apatinių kelnaičių, paimtų J. N. lavono tyrimo metu, VTMT Vilniaus skyriuje, spermos ir žmogaus kraujo nerasta. Ant apatinių kelnaičių mėginiuose Nr. 12, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 20 ir Nr. 21 rastų moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su J. N. genotipu. Ant apatinių kelnaičių mėginiuose Nr. 9-11, Nr. 13-15, Nr. 18 ir Nr. 19 nerasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų J. N. džinsinių kelnių, paimtų J. N. lavono tyrimo metu, VTMT Vilniaus skyriuje, spermos nerasta. Ant J. N. džinsinių kelnių mėginiuose Nr. 22, Nr. 23, Nr. 36 ir Nr. 44 rasto moters kraujo bei mėginiuose Nr. 26 ir Nr. 38 rastų moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su J. N. genotipu. Negalima atsakyti, kam priklauso ant J. N. džinsinių kelnių mėginyje Nr. 33 rastas žmogaus kraujas, kadangi mėginyje Nr. 33 rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima tik vieną asmenį - moterį. Šios moters genotipas sutampa su J. N. genotipu. Ant J. N. džinsinių kelnių mėginiuose Nr. 32 ir Nr. 40 rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima tik vieną asmenį - moterį. Šios moters genotipas sutampa su J. N. genotipu. Negalima atsakyti, kam priklauso ant J. N. džinsinių kelnių mėginyje Nr. 28 rastas žmogaus kraujas, kadangi mėginyje Nr. 28 rasta sumaišyta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima abu asmenis. Vieno asmens genotipas sutampa su J. N. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su K. Č. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų mėg. Nr. 27 ir Nr. 28 gautą alelių rinkinį, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000004%. Ant J. N. džinsinių kelnių mėginyje Nr. 27 rasta sumaišyta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima abu asmenis. Vieno asmens genotipas sutampa su J. N. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su K. Č. genotipu. Ant J. N. džinsinių kelnių mėginiuose Nr. 25 ir Nr. 45 rasta žmogaus kraujo bei ant kelnių mėginiuose Nr. 24, Nr. 29-31, Nr. 34, Nr. 35, Nr. 37, Nr. 39 ir Nr. 41-43 rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto J. N. kairiojo bato, paimto J. N. lavono tyrimo metu, VTMT Vilniaus skyriuje, spermos nerasta. Rasta moters kraujo, kurio genotipas sutampa su J. N. genotipu. Negalima atsakyti, kam priklauso sperma, rasta ant tirti pateikto J. N. dešiniojo bato, paimto J. N. lavono tyrimo metu, VTMT Vilniaus skyriuje, mėginyje Nr. 47, kadangi mėginyje Nr. 47 rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima tik vieną asmenį — moterį. Šios moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su J. N. genotipu. Atlikus papildomą vyro biologinių pėdsakų mėginyje Nr. 47 tyrimą, nustatyta, kad sperma yra netinkama Y haplotipo lyginamajam tyrimui atlikti. Ant J. N. dešiniojo bato mėginiuose Nr. 46, Nr. 48 ir Nr. 49 rasta spermos ir žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Atlikus papildomą vyro biologinių pėdsakų mėginiuose Nr. 46. Nr. 48 ir Nr. 49 tyrimą, nustatyta, kad sperma yra netinkama Y haplotipo lyginamajam tyrimui atlikti. (4 t., b.l. 168-173)

Iš Specialisto išvados Nr. 140-(785)-IS1-1493 matyti, kad ant tirti pateikto dujų balionėlio, paimto 2011-01-16 įvykio vietos apžiūros metu, mygtuko rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima tik vieną asmenį – moterį. Šios moters genotipas sutampa su J. N. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. N. likusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000006%. (t. 5, b.l. 50-51)

Iš Specialisto išvados Nr. G 255/11(01) matyti, kad K. Č. dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje yra trys nutrūkstantys odos nubrozdinimai, kurie tikėtina buvo padaryti vienu poveikiu rankos nagais. Kitose kūno srityse sužalojimų žymių nėra. Sužalojimas galėjo būti padarytas paros laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. Sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui. (3 t., b.l. 68-69)

Specialisto išvada Nr. KG 94/11(01) patvirtina, kad K. Č. neturi įgimtos patologijos, dėl kurios negalėtų įvykti erekcija. (3 t., b.l. 73-76)

Iš specialisto išvados Nr. 11-374(11) matyti, kad pateiktame tirti medžiagos pavyzdyje, paimtame nuo sniego prie lavono, yra kapsaicino - tokios pat medžiagos, kokia yra tirti pateikto aerozolinio dujų balionėlio veiklioji medžiaga-pėdsakų. (5 t., b.l. 57-58)

Iš 2011-12-12 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti objektai: CD laikmena prie 2011-05-26 specialisto išvados Nr. 140-(01834)-IS1-3198. CD laikmenoje, po specialistų tyrimo pilkos spalvos kompiuterio sisteminio bloko su lipduku „powered by Club C/NO 052031823“ ir juodos spalvos sisteminio bloko „ITECH“ su lipduku‚ LT 100050070954“, įrašyta informacija iš šių kompiuterių. „Skype“ apžiūros metu rastas susirašinėjimas tarp xclub11 ir denny-one (J.). Susirašinėjimas tarp minėtų „Skype“ prasideda 2011-01-08, pirmas parašo xclub 11. Iš susirašinėjimo matosi, kad vartotojai susižino kiek kam metų, kur mokosi, 2011-01-08 vartotojas deny-one parašo “Dw kitą savaitgalį atwaraw į vln ir warom į club kokį?“. Toliau vyksta susirašinėjimas dėl tikslios atvykimo į Vilnių dienos. 2011-01-10 xclub rašo „tu dar nekalta?“, deny-one atsakymas “sakykim ne, u?“, xclub “o rmt?“, denny-one rašo „sakykim ne“, xclub „tai aradus ar ne?“, denny-one rašo „koks skirtumas?“, xclub rašo „didelis“, denny-one rašo „ne“, xclub rašo „aišku“. 2011-01-10 xclub rašo‚ „nakvosi pas mane?“, deny-one rašo „o priimsi?“, xclub rašo „jo“, deny-one rašo „ką tėvai sakys?“, xclub rašo „neko nes jų nebus iki antr, penkt išvaro antr gryzta“. Xclub rašo „miegosim vienoj owoj“, deny-one rašo „nu tj zjb“, xclub rašo „gal kas idomesnio bus“, deny-one rašo „ta prasme?“, xclub rašo „vva ta“, xclub rašo „koks liemenuko dydis pas tawe“, deny-one rašo „pzdc, pamatysi“. 2011-01-11 xclub rašo „ketvd busi vln?“, deny-one rašo „labu. Gal“, denny-one rašo „tėvams sakei, kad aš atlėksiu?“, xclub rašo „jo“, denny-one rašo “ką jie?“, xclub rašo „jiems px“, denny-one rašo „tj mldc, supratingi tėvai“, xclub rašo “keliu metu nr prarast nekaltybe?“ denny-one rašo „bet ir klausimas. Man nėra skirtumo“, xclub rašo „man ir ner skirtumo“, denny-one rašo „ką geri?“, xclub rašo „alu, sidra, vodka (karatai martini)“, denny-one rašo „sidrą ir aš mėgstu“, xclub rašo „tawe išleidžia?“, denny-one rašo „nesakysiu. Sakysiu pas draugę nakvoju“, xclub rašo „tai atvaryk ketw.o tju kiekviena savaitgali atwarai i wln?“, denny-one „ok.Kartais“, denny one rašo „vodkes turesi?“, xclub rašo „nupirksiu“. 2011-01-12 xclub rašo „tai jau ryt atwarai?“, denny-one rašo „ją“, xclub rašo „kelintą h?“, denny-one rašo „nž dar, apie penktą gal išvarysiu“. (4 t., b.l. 9-27)

2011-11-25 apžiūros protokas patvirtina, kad buvo apžiūrėti šie objektai: CD laikmena prie 2011-01-19 specialisto išvadų Nr. 9-11, Nr. 8-11, Nr. 10-11. CD laikmenoje, po specialistų tyrimo mobiliojo ryšio telefonų NOKIA 6555, NOKIA 7100s-2, NOKIA 6100, yra įrašytos gautos ir išsiųstos SMS žinutės tarp abonentų Nr. 37062468467, 37069000696 (J. N.) ir 37063862511 (K. Č.). Iš mobiliojo ryšio telefono NOKIA 6100 susirašinėjimo matosi, kad iš Nr. 37069000696 2011-01-15 18.49 val. gauta SMS žinutė su tekstu „Ar atvaružysi pasitikt?“ 18.50 val. išsiųsta SMS žinutė su tekstu „jo“. 19.14 val. gauta SMS “kur esi?“, išsiųsta SMS žinutė su tekstu „Centr“, gauta SMS žinutė su tekstu „vienas?“, išsiųsta 19.16 val. „ne“, 19.17 val. gauta SMS „Tj u jau atwaryk“, 19.20 val. išsiųsta „jo“, 19.21 val. „Em tjuri gal 50 lt paskolint?“, toliau gaunamos SMS iš numerio 37062468467 gauta SMS 19.22 val. su tekstu „ne“, 19.22 val. išsiųsta SMS žinute su tekstu „aišku“, 19.23 val. gauta SMS „kada u?“, 19.23 val. “mums ant benzo nors reik xD“, 19.24 gauta SMS „kur u?, 19.24 val. išsiųsta „Em waryk su 2 trulu iki sauletekio st.“ 19.25 val. SMS žinutes turinys nesuprantamas, toliau gauta SMS 19.26 val. su tekstu “ Blt nEs kur. Tu atwaryk“, 19.25 val. išsiųsta SMS „ Namie as ten busiu lauksiu ir man mikras neweikia xD“, 19.28 val. išsiųsta SMS „Hm as tj nebent už wal busiu nepyk:*“, 19.28 val. gauta SMS „Tj blt.Greičiau.“19.31 val. gauta SMS „Greičiau tik, ok“, 19.31 val. išsiųsta SMS „Aha“, 19.41 val. gauta SMS „warai jau?“, išsiųsta 19.41 val. “jo“, 19.44 val. gauta SMS „Už kiek tu laiko?“, 19.47 gauta SMS „?“, 19.48 val. išsiųsta SMS „ Galetum ant benzo sektiek duot?“, 19.49 val. gauta SMS „Gal.Sakyk už kiek tu laiko?, 19.50 val. išsiųsta SMS „Greit bet mes be benzo jei duosi tda greit busim.“, 19.51 val. išsiųsta SMS „ tai kaip?“, 19.52 val. gauta SMS “Kiek reik. Su kuo tu?“, 19.53 val. išsiųsta SMS „Su draugais na?“, 19.54 val. gauta SMS „kiek reik?“, 19.54 val. „Kiek gali max duot?“, 19.55 val. gauta SMS „20“, 19.57 val. gauta SMS “Tj blt kur u?“, 19.57 val. gauta SMS „atrašyk blt“, 19.58 val. išsiųsta SMS „toj busim“, 19.58 val. gauta SMS „Kur man laukt?“, 19.59 val. išsiųsta SMS „Pr iki“, 21.05 val. gauta SMS „ Kur tu?“ daugiau gautų ir išsiųstų SMS žinučių tarp šių numerių nėra. Mobiliojo ryšio telefonuose NOKIA 6555 ir NOKIA 7100s-2 analogiškos SMS žinutės (4 t., b.l. 38-59). Taigi ištirtas kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavio pokalbių, vykusių iki įvykio, turinys rodo, kad K. Č. žinojo J. amžių, pažadėjo ją pasitikti stotyje, prie IKI parduotuvės, patvirtino, kad jo tėvai neprieštarauja dėl nukentėjusiosios atvykimo ir kad J. N. pasakė K. Č., jog ji apie kelionę į Vilnių namiškiams nieko nesakė, išvažiavo slaptai.

Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ambulatorinės ekspertizės akto Nr. 103 MS-29 matyti, kad K. Č., remdamasis turimomis žiniomis, galėjo ir gali teisingai suvokti savo nusikalstamų veiksmų pobūdį bei jų netinkamumą. K. Č. praeityje bei jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu -2011 01 15 – 01 16 d. – nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu (lėtine psichikos liga), galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei valdyti savo veiksmus (galėjo suprasti savo veiksmų pavojingumą). K. Č. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu – 2011 01 15- 01 16 d. – nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei valdyti savo veiksmus (galėjo suprasti savo veiksmų pavojingumą). K. Č. galėjo (ir gali) teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti. Jis galėjo (ir gali) duoti apie tai parodymus. Šiuo metu K. Č. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu (lėtine psichikos liga), jam konstatuojamas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas; jis gali būti apklausiamas, dalyvauti teismo posėdžiuose, atsakyti už savo atliktus nusikalstamus veiksmus, būti teisiamas. K. Č. byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos metu nebuvo fiziologinio, patologinio afektų būsenoje ar tokioje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti įtakos jo sąmonei ir veiklai. Įvertinus K. Č. psichikos būseną, objektyvią bylos medžiagą, nėra objektyvių duomenų, kad K. Č. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo patologinio girtumo būsenoje. K. Č. pažintinės veiklos ypatumai išsivystę tolygiai bei atitinka statistinį amžiaus vidurkį. K. Č. nenustatyti jo amžiaus tarpsniui nebūdingi individualūs psichologiniai ypatumai. K. Č. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Jam būdingi individualūs psichologiniai ypatumai (tame tarpe, ir socialinis subrendimas) atitinka jo amžiaus tarpsnį. K. Č. dėl jo psichikos būsenos nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. (3 t., b.l. 127-141)

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos stacionarinės ekspertizės akte Nr. 75 U-I-57 nurodyta, kad K. Č. praeityje ir įtariamo nusikaltimo padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu. K. Č. įtariamo nusikaltimo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. K. Č. galėjo suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir galėjo duoti apie tai parodymus. Šiuo metu K. Č. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam konstatuojamas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas; jis gali būti apklausiamas, gali dalyvauti teismo posėdžiuose. K. Č. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. K. Č. jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu nebuvo nei fiziologinio afekto, nei kitokioje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. Įvertinus K. Č. psichikos būseną ir bylos medžiagą, nėra objektyvių duomenų, kad K. Č. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu būtų patologinio girtumo būsenoje. Įtariamos nusikalstamos veikos metu K. Č. buvo paprasto apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų būsenoje, tačiau tai netrukdė jam prisiminti esmines įtariamo nusikaltimo aplinkybes. K. Č. būdingos intelektinės bei individualios psichologinės savybės aprašytos tiriamojoje akto dalyje - psichologo išvadoje. K. Č. pažintinės veiklos ypatumai išsivystę tolygiai ir atitinka statistinį amžiaus vidurkį. K. Č. būdingos individualios psichologinės savybės netrukdo suvokti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių; psichologinio tyrimo metu K. Č. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. K. Č. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai atitinka jo amžiaus tarpsnį. Nėra vienintelio kriterijaus, leidžiančio įvertinti asmens socialinę brandą. Socialinis subrendimas nesiejamas su aiškia amžiaus riba. Pažymėta, jog byloje negauta objektyvių duomenų apie tai, jog tiriamojo K. Č. socialinis subrendimas neatitiktų jo amžiaus tarpsnio. Iš bylos medžiagos yra žinoma, jog tiriamojo socialinis nuovokumas yra pakankamas (pvz., iš paskutinės jo charakteristikos iš Vilniaus „Gijos" jaunimo mokyklos psichologės išvados 2011-02-08 Nr. SD-88: „pasižymėjo emociniu stabilumu, pakankamai adekvačiai vertino savo elgesį, mokymosi pasiekimus, kultūringai bendravo su mokyklos pedagogais“). Remdamasis turimomis žiniomis, tiriamasis galėjo ir gali teisingai suvokti jam inkriminuojamų veiksmų pobūdį bei jų netinkamumą. K. Č. buvo diagnozuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, kuris netrukdė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. K. Č. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl jo psichikos būsenos nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. Jo asmenybė egocentriška, emociškai paviršutiniška, nurodo, kad pergyvena dėl to, kad „dabar turi būti kameroje vienas“. Tiriamasis nieko nepatikslina, susipykimo priežasčių nenurodo. Kategoriškai teigė, kad su ja buvo vienas. Remiantis baudžiamosios bylos objektyviais duomenimis, psichologinio tyrimo rezultatais, nustatyta, kad tiriamojo socialinis supratingumas pakankamas, tiriamasis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo stipraus emocinio susijaudinimo būsenoje (nei fiziologinio afekto, nei kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos tiriamojo sąmonei ir veiklai). K. Č. konstatuojamas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas (F 92.8). Šiuo metu K. Č. dėl psichikos būsenos gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. K. Č. psichikos funkcijų raidai hemolizinė naujagimio gelta bei patirta galvos trauma neturėjo esminės įtakos; taip pat ir psichologinės traumos šeimoje esminės įtakos K. Č. psichikos funkcijų raidai neturėjo. A. Č. (tėvui) nebuvo diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas. 1987-1988 m. diagnozuotas patocharakteriologinis asmenybės vystymasis, o 1999 m. - emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, neturintys esminės įtakos K. Č. (sūnaus) psichikos funkcijų raidai ir psichinei būsenai (3 t., b.l. 176-191).

Iš Teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos-psichiatrijos specialistų konsultacinės išvados Nr. A-KI-197-53 matyti, kad K. Č. serga lėtine psichikos liga, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas(F90.0), kuris išsivystė ankstyvame vaiko raidos etape, buvo pirmą kartą diagnozuotas V. R. centre 2008 metais ir ši diagnozė abejonių nekelia. K. Č. asmenybei būdingas melavimas, nes tai pastebėjo ir K. Č. gydę V. R. centro specialistai, todėl aišku, kad melavimas yra vienas iš būdingų K. Č. lėtinio psichikos sutrikimo simptomų. K. Č. psichinės būklės pakitimai bei sutrikimai galėjo turėti įtakos jo veiksmams nusikaltimo padarymo metu. Tikėtina, kad nagrinėjamojo nusikaltimo padarymo metu K. Č. galėjo nesuvokti arba nepilnai suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Apie K. Č. pakaltinamumą, neatlikus jo psichiatrinio-psichologinio betarpiško ištyrimo, spręsti negalima.(t.7, l.77-113)

Dėl kaltinamojo K. Č. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 129str.2d.,1,2,9, ir 11p.p.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo K. Č. nusikalstami veiksmai, J. N. suduodant smūgius, ją pargriaunant, tyčia rankomis spaudžiant nukentėjusiosios kaklą ir taip padarant nustatytus sužalojimus, sukėlusios nukentėjusiosios J. N. mirtį, ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 1, 2, 9 ir 11 punktus, inkriminuojant, kad K. Č. tyčia nužudė mažametę J. N., dėl mažametystės esančią bejėgiškoje būklėje, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą – J. N. išžaginimą ir seksualinį prievartavimą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu šis kaltinimas pasitvirtino iš dalies.

Kolegija, įvertinusi kaltinamojo K. Č. aiškinimą apie įvykio aplinkybes, įvykio vietos, daiktų apžiūros, specialistų, ekspertų duotas išvadas, jų paaiškinimus, duotus šioje baudžiamojoje byloje, kitus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pilnai pasitvirtino, jog K. Č., turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, tyčia J. N. ranka sudavė smūgį į galvos kairio smilkinio sritį, jėga pargriovė J. N. ant žemės, o pastarajai priešinantis, rankomis tyčia užspaudė J. N. kaklą. Taip jis padarė nukentėjusiajai sužalojimus, nuo kurių kelių - keliasdešimt minučių bėgyje po šių sužalojimų padarymo ji mirė. Taigi pilnai pasitvirtino, kad tarp kaltinamojo K. Č. nusikalstamų veiksmų ir J. N. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

K. Č. pasirinktas žalojimo būdas, spaudžiant nukentėjusiosios kakle esančius svarbius gyvybei centrus, rodo, kad kaltinamasis suprato, jog tokiais veiksmais jis ne tik gali sukelti J. mirtinas pasekmes, bet tų pasekmių siekė. Šiai teismo išvadai neprieštarauja kaltinamojo paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, duoti teismo psichiatrinės - psichologinės ekspertizės metu, kad iki įvykio internete jis buvo pasiskaitęs, kokius taškus reikia spausti, kad žmogus prarastų sąmonę (3 t., b.l. 127-141). Taigi jis, kad ir būdamas jauno amžiaus, puikiai suprato, jog sąmonės praradimas gali sukelti sunkias, neatstatomas pasekmes – nukentėjusiosios mirtį – ir taip veikdamas, šių pasekmių siekė. Tam neprieštarauja ir jo veiksmai, kai jis suvokė, kad mergaitė guli be sąmonės. Kaltinamasis tuo metu nesiekė jai suteikti kokią nors pagalbą, o toliau nusikalstamai veikė jos atžvilgiu – ją žagino ir prievartavo, o po to, pasiėmęs jos daiktus, palikęs nukentėjusiąją nuogą ant sniego, pats parėjo į netoliese buvusius savo namus ir atsigulęs užmigo. Todėl kolegija konstatuoja, kad K. Č. nužudė J. N., veikdamas tiesiogine tyčia.

Iš Lietuvos Respublikos pilietės J. N. paso matyti, jog įvykio metu nukentėjusioji buvo trylikos metų amžiaus. Kaltinamasis pripažino, kad jau iki įvykio bendraudamas su J. internetu, jis sužinojo, kad pastaroji yra trylikos metų, nes keturiolika jai turėjo sueiti kovo mėnesį. Šis jo aiškinimas neprištarauja byloje esančių jų pokalbių išklotinių turiniui. Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu pilnai pasitvirtino, jog kaltinamasis puikiai suprato, kad jis smurtauja mažametės atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 1 p. nukentėjusiojo mažametystė pripažįstama tyčinį kito žmogaus nužudymą kvalifikuojančiu požymiu. Mažamečiu laikomas asmuo, jaunesnis nei 14 metų. Esant šioms aplinkybėms, kolegija K. Č. inkriminuoja, jog jis tyčia nužudė mažametę J. N. ir jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 1 p..

Ikiteisminio tyrimo metu K. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. buvo inkriminuota jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojanti aplinkybė, kad jis tyčia nužudė J. N., esančią bejėgiškos būklės dėl mažametystės. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ši aplinkybė nepasitvirtino.

Pažymėtina, kad mažametystė pati savaime negali būti siejama su nukentėjusiosios bejėgiška būkle, nes, kai nužudomas mažametis, kaltininko veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 1 p., ir vertinama kaip mažamečio nužudymas.

Nukentėjusiojo bejėgiška būklė (BK 129 str. 2 d. 2 p. prasme) reiškia, kad nukentėjusysis arba nesuvokia grėsmės savo gyvybei, arba neturi galimybės aktyviai pasipriešinti nusikaltimui. Bejėgiškos būklės žmogus gali būti dėl fizinių ar psichinių savybių - aklas, be sąmonės ar stipriai apsvaigęs, miegantis ir pan.

Bylos faktiniai duomenys tvirtina, kad nukentėjusioji buvo protinga mergaitė, gerai mokėsi, pati atvyko į Vilnių, bendravo internetu, iki jos 14 - to gimtadienio buvo likę vos du mėnesiai.Taigi nekyla abejonių, kad ji dėl savo psichinės būklės, socialinės brandos pilnai suprato, kad jos sveikatai ir gyvybei gresia realus pavojus. K. Č. naudojant jos atžvilgiu smurtinius veiksmus, jos elgesys buvo tam adekvatus. Ji gynėsi nuo užpuoliko rankomis, purškė tėvo duotu dujų balionėliu. K. Č., siekdamas su J. tenkinti savo lytinę aistrą, suduodamas smūgį, ją pargriaudamas ir smaugdamas slopino jos aktyviais veiksmais reiškiamą pasipriešinimą. Tai patvirtina ne tik kaltinamojo aiškinimas apie jo paties smurtinių veiksmų, padarytų mažametės atžvilgiu, eiliškumą, bet ir objektyvūs bylos duomenys. Apžiūrėjus įvykio vietą, rastas dujų balionėlis. Nukentėjusysis A. N. patvirtino, kad rastą dujų balionėlį jis buvo nupirkęs dukrai, kuri jį nešiodavosi. Iš Specialisto išvados Nr.11-374(11) (t.5, l. 57 - 58) matyti, kad ant įvykio vietoje rasto dujų balionėlio nustatyti J. N. biologiniai pėdsakai, ant sniego prie jos kūno – dujų balionėlio užpildymui naudotos veikliosios medžiagos – Kapsaicino – pėdsakai. Tai patvirtina, jog nukentėjusioji įvykio metu naudojosi šia gynybos priemone. Iš specialisto išvados Nr. G.255/11 (01) matyti, kad ant K. Č. dešinės rankos plaštakos, nugariniame paviršiuje buvo rasti trys nutrūkstantys odos nubrozdinimai, kurie padaryti nagais, nukentėjusiajai ginantis. Taigi mergaitė purškė pastarajam dujų balionėliu, gynėsi rankomis. Be to, suduodamas smūgį ir pargriaudamas nukentėjusiąją K. Č. jai padarė tik nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie duomenys rodo, kad po tokių sužalojimų, iki sužalojimų kaklo srityje padarymo, mergaitė neprarado galimybės priešintis. Tam neprieštarauja ir teismo medicinos eksperto J. R. paaiškinimai teisme, kad mažai tikėtina, jog dėl suduoto smūgio į kairio smilkinio sritį nukentėjusioji galėjo prarasti sąmonę. Taigi visi šie faktiniai duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji nei fizine, nei psichine ar socialinės brandos prasme jos žalojimo metu nebuvo bejėgiškos būklės. Baudžiamojoje byloje nėra tokių faktinių duomenų kurie patvirtintų, kad kaltinamasis, padaręs sužalojimus, sukėlusius mirtinas pasekmes, kol mergaitė jau nesipriešino, bet dar buvo gyva, būtų atlikęs dar kokius nors veiksmus, nukreiptus į jos gyvybės atėmimą.Teismo medicinos ekspertizė patvirtino, kad nukentėjusioji mirė po kelių – keliasdešimt minučių po mirtinų sužalojimų padarymo jos kaklo srityje, o per tą laiką ji jokių savarankiškų veiksmų atlikti negalėjo. Visi sužalojimai buvo padaryti vienas po kito.

Taigi kolegija, vertindama šiuos bylos faktinius duomenis, konstatuoja, kad nebuvo surinkta pakankamai objektyvių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad J. N. buvo nužudyta, jai esant bejėgiškos būklės, o K. Č. tuo pasinaudojo. Todėl teismas K. Č. inkriminuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojančią aplinkybę – nužudymą bejėgiškos būklės asmens – šalina iš šio kaltinimo kaip neįrodytą.

Ikiteisminio tyrimo metu K. Č. nusikalstamus veiksmus kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 11 p., buvo inkriminuota, kad jis tyčia nužudė J. N., siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ši kaltinamajam inkriminuota, jo veiksmus pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą kvalifikuojanti aplinkybė nepasitvirtino. Ji buvo grindžiama kaltinime nustatytomis aplinkybėmis, kad K. Č., siekdamas tenkinti lytinę aistrą, jėga pargriovė mergaitę ant žemės, tyčia jai sudavė apie 11 smūgių į galvos sritį ir taip, palaužęs jos pasipriešinimą, ją išžagino, seksualiai prievartavo. Po to jis rankomis užspaudė nukentėjusiosios kaklą ir taip padarė sužalojimus, nuo kurių pastaroji mirė. Taigi tyčia ją nužudė, siekdamas paslėpti kitą nusikaltimą. Kaip jau minėta, tokia J. N. žalojimo eiga nepagrįsta jokiais bylos faktiniais duomenimis.

K. Č., pasakodamas apie įvykio aplinkybes, nurodė, kad jis mergaitę tyčia pargriovė ir, užspaudęs kaklą, ją smaugė, o tik po to, kai ši nustojo priešintis, ją paleidęs atliko su ja prievartinius seksualinio pobūdžio veiksmus. Taigi pagal kaltinamojo aiškinimą galima daryti išvadą, kad jis nukentėjusiąją žagino ir seksualiai prievartavo po to, kai buvo padaręs jai sužalojimus, sukėlusius mirtį. Šis kaltinamojo aiškinimas neprieštarauja teismo medicinos ekspertų tvirtinimui, jog visi sužalojimai, tame tarpe ir lytinių organų srityje, buvo padaryti vienas po kito, J. dar esant gyvai. Po to, kai K. Č. nukentėjusiajai padarė sužalojimus, sukėlusius jos mirtį, gyva dar buvo kelias – kelias dešimtis minučių, nors savarankiškų veiksmų atlikti negalėjo.

Taigi objektyvūs faktiniai duomenys nepaneigia kaltinamojo parodymų, jog jis visus smurtinius veiksmus, tame tarpe ir sukėlusius mirtį, padarė vienas po kito ir tik po to prieš J. valią tenkino su ja savo lytinę aistrą. Tai patvirtina ir pastarojo aiškinimas teismo ekspertams psichiatrams, kad po jos kaklo užspaudimo kaltinamasis ją judino, nesuprato, kad pastaroji yra negyva ir pradėjo ją nurenginėti. Kitų įrodymų, kurie paneigtų K. Č. nurodytą įvykių eigą, byloje nėra, nes tiesioginiai įvykio liudytojai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti. Taigi kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, tikslina K. Č. inkriminuotų nukentėjusiosios atžvilgiu panaudodų jo smurtinių veiksmų eigą.

Nužudymas, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą (BK 129 str. 2 d. 11 p. prasme), reiškia, kad buvo žudoma tikintis nuslėpti anksčiau padarytą, daromą ar rengiamą padaryti kitą nusikaltimą. Nuslėpimu laikomas tiek paties nusikaltimo fakto, tiek konkretaus asmens dalyvavimo jį darant, nuslėpimas. Kaip jau minėta, K. Č. smurtinių veiksmų kryptingumas, siekiant lytinės aistros patenkinimo, patvirtina, kad jis tuo siekė palaužti J. N. pasipriešinimą, tačiau pats savaime neįrodo, kad pastarasis jau tada, siekdamas tenkinti savo lytinę aistrą, smaugdamas siekė paslėpti kitą, seksualinio pobūdžio nusikaltimą. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji prievartinių seksualinių veiksmų metu, naudojant fizinį smurtą, buvo nužudyta, galima daryti prielaidą, jog taip elgdamasis kaltininkas galėjo manyti, jog, nukentėjusiajai atėmus gyvybę, šio nusikaltimo išaiškinimas pasunkėtų, tačiau, kolegijos nuomone, tai tik prielaida, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, o prielaidomis nuosprendis negali būti grindžiamas. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo(t.1,l.20-42), mergaitės kūną, gulintį šalia tako, jos suplėšytus apatinius drabužius, įvykio vakarą su draugais pirkto gėrimo butelį K. Č. paliko netoli savo namų, nors žinojo, jog draugai matė, kad kaltinamasis pasiliko su J. N., ir girdėjo, kai pastarasis žadėjo ją vestis namo. Jis savo namuose laikė nukentėjusiosios turėtus daiktus. Taigi objektyvūs faktiniai duomenys nepatvirtina, kad kaltinamasis, žudydamas nukentėjusiąją, siekė paslėpti kitą nusikaltimą – jos išžaginimą, seksualinį prievartavimą ar svetimo turto pagrobimą. Todėl kolegija konstatuoja, kad byloje nepakanka objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog K. Č. tyčia žudydamas J. N., siekė nuslėpti kitą nusikaltimą, todėl šią jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojančią aplinkybę iš K. Č. pareikšto pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 11 p. kaltinimo šalina kaip neįrodytą.

Ikiteisminio tyrimo metu K. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. buvo inkriminuota, jog jis tyčia nužudė J. N. dėl savanaudiškų paskatų. Ši nusikalstamus veiksmus kvalifikuojanti aplinkybė buvo grindžiama paties K. Č. prisipažinimu, kad jis pagrobė J. N. du telefonus ir rankinę su joje buvusiais daiktais, įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad dalis nukentėjusiosios daiktų buvo rasti K. Č. gyvenamojoje vietoje, o kiti – jo nurodytoje vietoje ant ūkinio pastato stogo. Iš tiesų, šie faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad K. Č. pagrobė nužudytosios turtą. Nežiūrint į tai, to nepakanka nustatyti, kad kaltinamasis sužalojimus, tame tarpe ir sukėlusius mirtį, padarė siekdamas užvaldyti nukentėjusiosios turimą turtą – du telefonus, apie 34 Lt ir kitus smulkius daiktus.

K. Č. parodė, jog jis žinojo, kad Jurgita turi su savimi tuos daiktus, nes pats, pasiskolinęs iš jos pinigų, iš duotų jam 50 - ies grąžino 34 Lt ir matė, kaip mergaitė kažkam siuntinėjo SMS žinutes. Nežiūrint į tai, kaltinamasis nuosekliai tvirtino, kad mintis pagrobti nukentėjusiosios daiktus jam kilo tik po visų smurtinių veiksmų, kai pastarasis jau pakilo eiti namo. Tik tuo metu, kai jis pamatė prie nukentėjusiosios ant žemės iškritusius telefonus, kaltinamajam kilo mintis J. daiktus pasiimti sau. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

Nužudymas dėl savanaudiškų paskatų BK 129 str. 2 d. 9 p. prasme gali būti inkriminuojamas tik tuomet, kai nužudoma siekiant gauti materialinės naudos, įgyti teisę į turtą arba išvengti materialinių išlaidų. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą veika kvalifikuojama tik tais atvejais, kai tokios paskatos kyla iki nužudymo pradžios, kėsinimosi ar nužudymo metu. Kaip jau minėta, šiuo konkrečiu atveju byloje pasitvirtino, kad K. Č. visus smurtinius veiksmus , tame tarpe ir sukėlusius mirtį, J. N. atžvilgiu padarė, siekdamas tenkinti savo lytinę aistrą, o ją patenkinęs sumanė ją apvogti. Nėra jokių neginčytinų įrodymų, kad mintis pagrobti nukentėjusiosios turtą buvo kilusi iki smurtinių veiksmų panaudojimo ar jų naudojimo metu. Vien ta aplinkybė, kad jis po nužudymo pasisavino nukentėjusiosios turtą, nesuponuoja išvados, kad K. Č. J. N. nužudė dėl savanaudiškų paskatų. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis vienu metu sakė, kad I. S. už mažametės mergaitės prismaugimą jam žadėjo sumokėti 5000lt, tačiau tyrėjams patikrinus šią pastarojo versiją, ši aplinkybė nepasitvirtino, o ir pats kaltinamasis vėliau tai paneigė. Taigi kolegija, įvertinusi aptartus faktinius duomenis ir nustatytas įvykio aplinkybes, daro išvadą, kad ikiteisminio bylos tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje nebuvo surinkta neginčytinų objektyvių faktinių duomenų , kad kaltinamasis nukentėjusiąją nužudė dėl savanaudiškų paskatų, t.y., siekdamas užvaldyti jos turtą. Todėl teismas šį jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojantį požymį iš K. Č. pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. parekšto kaltinimo šalina kaip neįrodytą.

Taigi teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino vienas K. Č. nusikalstamus veiksmus pagal BK 129 str. 2 d. kvalifikuojantis požymis – tyčinis kito mažamečio žmogaus nužudymas, siekiant prieš nukentėjusiosios valią tenkinti savo lytinę aistrą. Todėl K. Č. nusikalstami veiksmai iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 1 p., 2 p., 9 p., 11 p. perkvalifikuojami į BK 129 str. 2 d. 1 p.

Be to K. Č. nusikalstamus veiksmus kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d., 149 str. 4 d., 150 str. 4 d. ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuota, jog jis J. N. sudavė 11 smūgių. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino, kad kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė tik vieną smūgį. Iš Specialisto išvados Nr. M105/11(01) matyti, kad nužudytajai galvoje veido srityje galimai nagais buvo padaryti daugybiniai įdrėskimai, o kietu buku daiktu - difūzinė, t. y, išsiplėtusi, kraujosruva kairiajame smilkininiame raumenyje. Sužalojimai nebūdingi padarytiems krintant ar save žalojant (t.4, b. l.73).

Nors Teismo medicinos specialistas S. L. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas patvirtino, kad sužalojimai J. N. galvos srityje padaryti nemažiau 11 trauminių poveikių pasekoje, tačiau tai neįrodo, kad visi poveikiai buvo smūgiai, o nustatyti sužalojimai būdingi padarytiems, suduodant būtent smūgius. Kad daugybiniai įdrėskimai veide atsirado ne smūgiuojant, o kitaip žalojant minėtą galvos sritį, galimai nagais, patvirtina ta pati specialisto išvada. Be to teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas J. R. paaiškino, kad labiausiai tikėtina, jog kraujosruva mergaitės kairio smilkinio srityje buvo padaryta, suduodant jai vieną smūgį į šią galvos sritį, o įdrėskimai veido srityje buvo padaryti nagais mažiausiai penkiais poveikiais, nes tuo pačiu metu buvo veikiama ne vienu nagu. Teismas, įvertinęs šiuos faktinius duomenis, konstatuoja, kad sužalojimas kairiajame smilkininiame raumenyje padarytas, suduodant vieną smūgį ranka, nes kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinamasis sudavė daugiau nei vieną smūgį, byloje nėra. Todėl kolegija K. Č. pareikštame pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 1 p., BK 149 str. 4 d., BK 150 str. 4 d. kaltinime nurodytą aplinkybę, kad nukentėkusiosios galvos srityje nustatytus sužalojimus K. Č. padarė vienuolikos smūgių poveikyje, tikslina ir nustato, jog šiuos sužalojimus jis padarė vieno smūgio ir penkių kitų trauminių povekių , galimai nagais, pasekmėje.

Nors kaltinamasis tvirtino, kad jis nesudavė nei vieno smūgio, tačiau šis jo aiškinimas paneigtas nuosprendyje aptartais objektyviais faktiniais duomenimis. Šie duomenys patvirtina, kad visi sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti, jai esant gyvai, vienas po kito. Jie nebūdingi griūvinui ir atsitrenkimui. Be to pats kaltinamasis teisme parodė, jog tą vakarą įvykio metu kitų asmenų daugiau nebuvo, o, jam išeinant namo, J.jau gulėjo be sąmonės po mirtinų sužalojimų padarymo. Taigi smurtauti jos atžvilgiu kam nors kitam nebuvo jokio pagrindo. Todėl kolegija tokį kaltinamojo aiškinimą, kad jis nesudavė nukentėjusiajai nei vieno smūgio, vertina kaip siekimą sušvelninti savo teisinę padėtį.

D. K. Č. pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Kaltinamojo K. Č. nusikalstami veiksmai po J. N. nužudymo, pagrobiant jos turtą, ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., kaip plėšimas.

Kaltininko nusikalstami veiksmai kaip plėšimas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. prasme vertinami tada, kai jis, panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Plėšimo sąvoka yra sudėtinė. Ji iš dalies sujungia vagystės (svetimo turto pagrobimo) bei nusikaltimo žmogui (fizinio ar psichinio smurto ir kt.) požymius. Taigi, kad nustatyti šio nusikaltimo objektyviąją pusę, būtina įrodyti, kad šiuo atveju inkriminuotas smurto panaudojimas buvo nukreiptas nusikalstamam tikslui – svetimo turto pagrobimui - pasiekti. Fizinis ar psichinis smurtas naudojamas ar atimama nukentėjusiajam galimybė preišintis, siekiant palaužti užpulto asmens – turto turėtojo pasipriešinimą. Šios prievartos priemonės svetimo turto pagrobimo procese turi būti panaudojamos prieš atimant turtą, turto užvaldymo metu arba siekiant jį išlaikyti tuoj po jo atėmimo momento.

Kaip jau minėta nuosprendyje, objektyviais bylos faktiniais duomenimis pasitvirtino, kad K. Č. fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo ne jos turto užvaldymo tikslu, o siekdamas savo lytinės aistros patenkinimo. Nors nukentėjusioji po kaltinamojo padarytų kūno sužalojimų ir jos atžvilgiu panaudotos seksualinės prievartos, būdama be sąmonės, negalėjo priešintis ir jos turto užvaldymui, tačiau, nesant duomenų, kad K. Č. smurtą naudojo ne tik dėl seksualinės prievartos, bet ir jos turto užvaldymo tikslu, nėra pagrindo konstatuoti, jog jis užvaldė pastarosios turtą, atimdamas galimybę jai priešintis. Atėmimo galimybės priešintis kryptingumas - tikslas užvaldyti svetimą turtą - taip pat turi būti įrodytas bylos faktiniais duomenimis, kurių šioje byloje nėra. Plėšimo motyvai visada yra savanaudiški – nusikalstamas kaltininko paties ar trečiųjų asmenų praturtėjimas. Todėl, jei fizinis ar psichinis smurtas naudojamas kitais tikslais, kaip šiuo atveju, siekiant tenkinti savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią, o ketinimas pagrobti jos turtą atsirado jau pavartojus fizinį smurtą, po nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, tokie kaltinamojo nusikalstami veiksmai(smurto naudojimas) nelaikomi plėšimo objektyviosios pusės požymiu.

Byloje nepasitvirtinus, kad K. Č. svetimo turto užvaldymo tikslu naudojo fizinį ar psichinį smurtą, jo nusikalstami veiksmai, pagrobiant J. N. nuosprendyje aptartus daiktus, sudaro ne plėšimo, o vagystės požymius.

K. Č., atsitraukdamas nuo nukentėjusiosios, matė, kad pastaroji be sąmonės. Aplinkui kitų žmonių nebuvo. Nukentėjusiosios turtą jis pavogė miške, nakties metu. Nors kaltinamasis veikė, esant šalia nukentėjusiajai, tačiau būdamas įsitikinęs, kad pastaroji nesuvokia jo šių nusikalstamų veiksmų – jos turto pagrobimo - nusikalstamo pobūdžio. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Todėl kolegija konstatuoja, jog K. Č. pagrobė J. N. turtą slaptosios vagystės būdu. Esant šioms aplinkybėms, K. Č. nusikalstami veiksmai, pagrobiant nukentėjusiosios turtą, iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

D. K. Č. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius nuosprendyje aptartus įrodymus, t. y. kaltinamojo K. Č. paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolus, specialistų išvadas apie nukentėjusiajai lytinių organų srityje padarytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, rastų DNR, haplotipo, spermos ir sperminio skysčio lokalizaciją, specialistų paaiškinimus ir kitus nuosprendyje aptartus faktinius duomenis, teismas konstatuoja, jog pilnai pasitvirtino, kad K. Č., turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, prieš mažametės J. N. valią, pavartojo fizinį smurtą. Taip kaltinamasis, palaužęs jos pasipriešinimą, numovė jos kelnes ir kelnaites, kišo savo varpą į nukentėjusiosios makštį, o į analinę angą kišo varpą ir pirštą. Taip jis tenkino savo lytinę aistrą natūraliu, analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu prieš mažametės J. N. valią.

Kaip jau minėta, J. N. nusikaltimo padarymo metu, neturėjo 14-os metų amžiaus, t.y. buvo mažametė. K. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, jog žinojo, kad 14 metų mergaitei sueis kovo mėnesį. Taigi, kaltinamasis suprato, jog jis nusiklastamus veiksmus padarė mažametės atžvilgiu. Todėl kolegija jo nusikalstamus veiksmus, t.y. fizinio smurto panaudojimą, siekiant palaužti nukentėjusiosios valią, piršto ir varpos kišimą į analinę angą, vertina kaip mažametės seksualinį prievartavimą ir kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., o varpos kišimą į makštį, kaip mažametės J. N. išžaginimą ir šiuos jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino, jog, kai kaltinamasis pradėjo seksualinės prievartos veiksmus, J. N. jau buvo be sąmonės, o pastarasis tai puikiai suvokė. Taigi K. Č., žagindamas ir seksualiai prievartaudamas nukentėjusiąją, pasinaudojo jos bejėgiška būkle dėl jo sukeltos fizinės būklės, nes pastaroji, pagal ekspertų išvadas, pati priešintis jau negalėjo, o pagal kaltinamojo nurodytas aplinkybes, mergaitė tuo metu neatliko jokių veiksmų, buvo be sąmonės. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo teismui pateikta jokių duomenų, jog nukentėjusioji buvo bejėgiškos būklės dėl mažametystės, t. y., jog ji dėl savo amžiaus negalėjo suvokti su ja atliekamos seksualinės prievartos nusikalstamų veiksmų reikšmės bei prasmės ir būtent dėl to negalėjo tinkamai pasipriešinti. Todėl kolegija K. Č. kaltinime pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d. inkriminuotą aplinkybę, kad jis pasinaudojo J. N. bejėgiška būkle dėl mažametystės šalina kaip neįrodytą.

Teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis K. Č. pradžioje neigė, jog jis prievartavo ir žagino J. N.. Jis paaiškino, kad mergaitės nenurenginėjo, savo varpa jos lytinių organų nelietė, jos ir pirštų į makštį ir analinę angą nekišo. Kaltinamasis tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu savo apklausose prisipažino atlikęs seksualinio prievartavimo veiksmus dėl to, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja O. K. darė jam spaudimą, įkalbinėjo jį prisipažinti. Teisiamajame posėdyje, apklausiusi liudytoją ikiteisminio tyrimo tyrėją O. K., paaiškino, kad joks spaudimas kaltinamajam nebuvo daromas. Jis pats nurodė tas įvykio aplinkybes, kurios ir yra užfiksuotos proecesinių veiksmų protokoluose. Tuomet teisiamajame posėdyje kaltinamasis vėl pakeitė savo parodymus, aiškindamas, kad jam spaudimą darė ne tyrėja, o operatyviniai darbuotojai, kurių pavardžių nežino ir šių darbuotojų apibūdinti negali. Kaip matyti iš K. Č. parodymų teisme, jis neigė atlikęs prievartinius seksualinio pobūdžio veiksmus J. N. atžvilgiu, tačiau negalėjo paaiškinti, iš kur įvykio vietoje ant nukentėjusiosios bato atsirado būtent jo sperma, mergaitės makštyje - jo DNR, makšyje ir išangėje sprerminio skysčio pėdsakų, ant mergaitės rūbų - kaltinamojo DNR. Teisiamajame posėdyje ištyrus visus įrodymus, kaltinamasis sugrįžo prie ikiteisminio tyrimo metu duotų pirminių savo parodymų ir pripažino, jog jis nurengė apatinę mergaitės kūno dalį ir į jos makštį kišo pirštą, tačiau neigė, jog varpa lietė jos lytinius organus bei kišo ją į nukentėjusiosios makštį ir analinę angą. Pastarasis aiškino, kad jam apie tai buvo nepatogu kalbėti. Tvirtino, jog įvykio metu buvo vienas ir, kad iki įvykio J. nebuvo sumušta.

Iš kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų, teisiamajame posėdyje perskaitytų pirminių K. Č. parodymų, matyti, kad kaltinamasis pripažino, jog parstūmė J. ant žemės, o jai nugriuvus, rankomis spaudė jos kaklą. Kai pastaroji nebereagavo, kaltinamasis ją paleido, numovė batus, kelnes, kelnaites, atsegė savo kelnes, išsiėmė savo varpą, su kuria braukė per mergaitės lytinius organus. Tvirtino, jog į makštį varpos įkišęs nebuvo. Jo lytinis organas buvo truputį sustangrėjęs. Tuo metu į makštį jis kišo pirštą. (t. 2, b. l. 145). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, K. Č. patvirtino tas pačias įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad varpa braukė lytinių organų srityje per makštį, bet įkišęs nebuvo. Lytinis organas nebuvo visai sustangrėjęs. Jis į nukentėjusiosios makštį kišo vieną kartą savo pirštą.(t. 2, b. l. 155). Vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu dar paaiškino, jog kišo savo pirštą į nukentėjusiosios makštį, tačiau jau aiškino, kad neprisimena, ar iš tiesų lytinių organų srityje braukė su varpa, nes mano, kad savo lytinį organą galėjo būti tik išsitraukęs. Savo pirštą kišdamas į lytinius organus, tiksliai nematė, kur pataikė, tačiau žino, kad į analinę angą nekišo nei varpos, nei piršto (t. 2, l. 159 - 160).

Vėliau, ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis savo parodymus apie įvykio aplinkybes pakeitė. Jis paaiškino, kad už jam Edgaro pažadėtus 5000 Lt, J. jis atsiviliojo į miškelį ir ją smaugė. Kai mergaitė jau buvo be sąmonės, kaltinamasis numovė jos kelnes. Mergaitė atgavo sąmonę ir pradėjo purkšti balionėliu. Tada jis ją vėl smaugė, kol ši prarado sąmonę. Tuo metu E. su draugu stovėjo šalia, o kaltinamasis nuėmė jos apatines kelnaites, išsiėmė savo varpą ir braukė per jos lytinius organus. Savo lytinio organo į jos makštį nekišo. O ar kišo pirštus, neprisimena. Bet žino, kad iš susijaudinimo sėkla išbėgo. Tuo metu prie J. atsitūpė E. ir pradėjo ją prievartauti, o Edgaro draugas stovėjo šalia. K. E. baigė, prievartauti mergaitę pradėjo jo draugas. Kai kaltinamasis paklausė Edgaro, kur yra jam žadėti pinigai, pastarasis atsakė, kad jų neturi, o Edgaro draugas tuo metu įrėmė K. Č. pistoletą ir pagrasino, kad, jei jis pasakys kam nors, jog buvo ne vienas, jam bus blogai. K. Č. tvirtino, jog smurtinius ir seksualinio prievartavimo veiksmus jis padarė iš baimės dėl patirtų grasinimų. Tačiau vėl gi pripažino, kad pagal išankstinį susitarimą auką jis turėjo prismaugti. Kaltinamasis parodė, kad žinojo, kur reikia spausti, nes su draugais kartais taip žaisdavo. Kaltinamasis aiškino, kad pareidamas namo, dėl patirtų grasinimų verkė. Jį sutikusi močiutė klausė, kas nutiko. Ikiteisminio tyrimo kitos apklausos metu kaltinamasis patikslino, kad Edgaru jis vadino Igorį ( t.2, b.l. 177). Parodymo asmens pagal jo nuotrauką atpažinimo metu, kaltinamasis atpažino I. S. kaip asmenį, kuriam už pinigus atvedė J. N. (t. 2, b. l. 179-182 ). Papildomai apklaustas K. Č. paneigė savo versiją, kad automobiliu į įvykio vietą buvo atvykęs I. S. su draugu (t. 2. b. l. 190 - 191). Ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriamos įvairios šio nusikaltimo padarymo versijos, jų tarpe ir dėl I. S. dalyvavimo K. Č. inkriminuotų nusikaltimų padaryme, tačiau šios versijos nepasitvirtino (t.5, b.l. 12, 17, 29 - 30, 36, 39 - 40,159). Po to kaltinamasis paaiškino, kad pirminiai jo parodymai yra teisingi, o kitų asmenų dalyvavimą jis išsigalvojo, norėdamas, kad būtų laikomas Lukiškių kalėjime, o ne Kaune (t. 2, b. l. 197 ). Be to, teismo stacionarinės komisijinės kompleksinės psichologijos - psichiatrijos ekspertizės metu kaltinamasis ekspertams paaiškino, kad jis pakeitė savo parodymus tuomet, kai sužinojo, jog ant J. N. buvo rasta ir kitų asmenų biologinių pėdsakų. Kaip jau minėta, teisiamojo posėdžio metu, baigiant įrodymų tyrimą, K. Č. prisipažino, jog jis J. N. nurengė, kišo savo pirštą į jos makštį ir paaiškino, jog jam anksčiau apie tai buvo nepatogu kalbėti.

Išnagrinėjus kaltinamojo paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, matyti, kad pastarasis nuolat keičia parodymus, painiojasi detalėse, tačiau aiškindamas apie jas iš karto po įvykio (2011-01-16, 2011-01-17, 2011-01-18), kalbėdamas apie seksualinės prievartos panaudojimą buvo nuoseklus. Kaltinamasis savo pirminius parodymus apie seksualinio pobūdžio veiksmus ikiteisminio tyrimo metu davė ne vieną kartą, buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Procesiniuose veiksmuose su kaltinamuoju dalyvavo gynėjas, vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas. Atliktų procesinių veiksmų protokoluose jokių atžymų apie kokius nors pažeidimus K. Č. atžvilgiu neužfiksuota. Šių parodymų metu jis vienodai nurodė J. N. atžvilgiu pavartoto smurto, seksulinės prievartos veiksmus. Šiuos parodymus jis iš dalies patvirtino ir teisiamajame posėdyje. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti K. Č. parodymais, kad būtent jis, pargriovęs J. N. ant žemės, ją smaugė, nuplėšė rūbus, numovė apatines kelnaites, išsitraukęs savo lytinį organą – varpą -, juo braukė nukentėjusiosios lytinių orghanų – makšties, analinės angos srityje, kišo ten pirštą. Šie jo parodymai neprieštarauja kitiems byloje esantiems, objektyviems faktiniams duomenims. Todėl kolegija jais vadovaujasi, grįsdama K. Č. kaltę dėl jam inkriminuotų pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d. nusikaltimų padarymo, tačiau juos kaip įrodymus vertina tiek, kiek juos patvirtina objektyvūs byloje esantys, nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys.

K. Č. aiškinimas, jog jis savo lytinio organo nekišo į mergaitės makštį ir analinę angą, savo varpa jis nelietė J. lytinių organų, nekišo piršto į jos analinę angą, prieštarauja objektyviems byloje esantiems, teisiamajame posėdyje ištirtiems faktiniams duomenims. Todėl kolegija kaltinamojo parodymų apie įvykio aplinkybes kaitą ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, vertina kaip jo siekį palengvinti savo teisinę padėtį, sumenkinant savo vaidmenį inkriminuotų nusikaltimų padaryme, sumažinant seksualinių prievartinių veiksmų apimtį, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą išžaginimą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad J. N. buvo rasta iki pusės išrengta. Jos batai ir kelnės buvo rasti šalia nukentėjusiosios, o apatinės kelnaitės buvo suplėšytos, kabėjo šalia ant šakos. Tai patvirtina kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus pirminius parodymus, kad kelnaites suplėšė jis, traukdamas nuo nukentėjusiosios, prieš atlikdamas seksualinius veiksmus. Jau minėta teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, jog J. N. lytinių organų srityje nustatyti odos įtrūkimai ir kraujosrūvos buvo padaryti įvykio metu, trynimo, tempimo būdu kietu buku daiktu. Šie duomenys rodo, kad kaltinamasis braukydamas savo varpa spaudė mergaitės lytinių organų, kaip jis pats tvirtina, makšties sritį. Tampone su paimtu iš J. N. lavono makšties turiniu, rastas galimai K. Č. DNR profilis. Nustatyti sperminio skysčio pėdsakai. Ant nukentėjusiosios dešinio aulinio bato - K. Č. sperma. Ant nukentėjusiosios kelniačių- K. Č. DNR profilis sperminiame skystyje ( t.4, b.l. 153-157). Nors pažeidimų nukentėjusiosios makšties srityje nenustatyta, tačiau teismo medicinos eksperto paaiškinimas patvirtina, jog, atižvelgiant į J. N. mergystės plėvės anatominius ypatumus, tikėtina, kad lytinio santykiavimo metu jos mergystės plėvė galėjo likti nesužalota, ten rasta sperminio skysčio (t. 4. b. l. 76 - 77). Taigi, ta aplinkybė, kad makšties srityje sužalojimų nerasta, nepaneigia pirmiau aptartų objektyvių duomenų, kurie papildo vienas kitą ir neabejotinai patvirtina, kad K. Č. lytiškai santykiavo su J. N. prieš jos valią.

Lytinis santykiavimas Baudžiamojo kodekso 149 str. prasme, yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Iššaginimo sudėtis yra formalioji. Todėl šis nusiklatimas laikomas baigtu nuo lytinio santykiavimo pradžios, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas lytinį aktą baigė. Taigi, kaltinamasis paaiškino, kad savo lytinį organą braukė makšties srityje. Jo aiškinimą papildo specialisto išvada M 105/11 (01), iš kurios matyti, kad nukentėjusiosios lytinių lūpų raukšlėse esantys įtrūkimai ir kraujosruvos padaryti kietu buku daiktu. Tai rodo, kad kaltinamasis kišo varpą į makštį, nes ten rasta jo DNR, sperminio skysčio. Teismo medicinos ekspertas J. R. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad sperminis skystis gali patekti į makštį tik tiesioginio sąlyčio metu. Taigi kolegija, įvertinusi visus pirmiau aptartus faktinius duomenis, daro išvadą, kad K. Č., spausdamas varpą nukentėjusiosios makšties srityje, padarė intervenciją į mergaitės organizmą. Ta kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad jo varpa nebuvo pilnai sustangrėjusi, jo veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi, nes, kaip jau minėta, nusikaltimas laikomas baigtu nuo lytinio santykiavimo pradžios. Todėl neturi reikšmės, ar K. Č. pavyko pilnai atlikti lytinį aktą.

Ikiteisminio tyrimo metu K. Č. nusikalstamus veiksmus kvalifikuojant pagal BK 150 str. 4 d., buvo inkriminuota, kad pastarasis kišo ne tik varpą, bet ir pirštą nukentėjusiajai į makštį. Kaltinamasis K. Č. pats nuosekliai tvirtino, kad jis kišo pirštą vieną kartą lytinių organų srityje, jo manymu, į makštį. Aiškino, kad į analinę angą piršto ir varpos nekišo. Kaltinamojo parodymai, kad jis pirštą kišo į makštį, nepasitvirtino byloje esančiais, teisiamajame posėdyje ištirtais bylos faktiniais duomenimis. Kaltinamasis tvirtino, jog jis tik vieną kartą kišo pirštą mergaitės lytinių organų srityje. Šį jo aiškinimą paneigiančių duomenų byloje nėra. Nukentėjusiosios makšties srityje jokie sužalojimai nenustatyti. Veiksmas vyko nakties metu, kaltinamajam esant 15 metų amžiaus. Todėl akivaizdu, kad K. Č. galėjo suklysti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog byloje nepakanka faktinių duomenų nustatyti, kad kaltinamasis pirštą kišo į makštį. Esant šioms aplinkybėms, piršto kišimą į nukentėjusiosios makštį teismas šalina iš K. Č. pagal BK 150 str. 4 d. pareikšto kaltinimo kaip neįrodytą. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, K. Č. tvirtino, jog jis pirštą kišo nukentėjusiosios lytinių organų srityje. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 105/11 (01) matyti, kad apie nukentėjusiosios išeinamąją angą išorinio raukto projekcijoje rastas gleivinės nubrozdinimas melsvai rusvu dugnu, o tiesiosios žarnos gleivinėje – 3,5 x 0,3 cm įdrėskimas. Ten rasta ir sperminio skysčio pėdsakų. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialistas patvirtino, kad įdrėskimas yra būdingas padarytam nagu. Taigi kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes ir jas patvirtinančius faktinius duomenis, daro išvadą, jog K. Č., kišdamas savo pirštą mergaitės lytinių organų srityje, jį įkišo į jos analinę angą. Nes tai patvirtina objektyvūs faktiniai duomenys. Ištyrus tamponus su kaltinamojo panagių turiniu, buvo rasta dviejų kitų asmenų biologiniai pėdsakai. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino, jog mergaitės analinėje angoje rastas kito asmens haplotipas. Teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad neatmestina, kad minėtas haplotipas J. N. tiesiojoje žarnoje galėjo atsirasti K. Č. įkišus pirštą į nukentėjusiosios analinę angą (t. 5, b. l. 61). K. Č. teisminio bylos nagrinėjimo metu ir iš karto po įvykio nuosekliai tvirtino, jog nusikaltimus padarė vienas, o jo versijos apie kitų asmenų dalyvavimą ikiteisminio tyrimo metu buvo paneigtos bylos faktiniais duomenimis. Todėl kolegija daro išvadą, jog objektyvūs faktiniai duomenys patvirtina, kad būtent kaltinamasis, seksualiai prievartaudamas mažametę, savo varpa stipriai braukydamas ir spausdamas ne tik makšties, bet ir analinės angos srityje, kišo savo lytinį organą – varpą ne tik į makštį, bet ir į analinę angą, į kurią kišo ir pirštą, nes tai patvirtina toje srityje nustatytų sužalojimų pobūdis.

Lietuvos Respublikos BK 150 str. prasme seksualinis prievartavimas yra lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš jo valią analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojant fizinį smurtą, pasinaudojant nukentėjusiojo bejėgiška padėtimi. Seksualinis prievartavimas pasireiškia neteisėtu lytinės aistros tenkinimu su nukentėjusiuoju. Lytinės aistros tenkinimas pagal šį baudžiamąjį įstatymą, kai lytinė aistra tenkinama kitais, negu numatyti BK 149 str., būdais: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu ( dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną). Analinis lytinės aistros tenkinimas yra tada, kai vyro varpa dirginama moters ar vyro išeinamojoje angoje. Lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu apima visas seksualinio pasitenkinimo formas fiziškai kontaktuojant lytiniais organais ar rankomis ( pirštais). Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Nors kaltinamasis tvirtino, kad siekė pataikyti pirštu ne į nukentėjusios analinę angą, bet į makštį, tačiau jo šis aiškinimas kaltinamojo nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo nekeičia, kadangi jis seksualiai prievartavo J. N. kitokio fizinio sąlyčio būdu, kuris apima piršto kišimą ne tik į makštį, bet ir į analinę angą. Taigi, K. Č. nusikaltami veiksmai, kišant pirštą ir varpą į analinę angą sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. sudėtį. Kaltinamojo panaudotų smurtinių veiksmų pobūdis patvirtina, jog jis, darydamas nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d.), kišdamas pirštą ir varpą į analinę angą, o varpą į makštį, be jokios abejonės veikė tiesiogine tyčia, siekdamas lytinės aistros tenkinimo. Aplinkybė, ar jam tai pavyko padaryti, jo nusikalstamų veiksmų teisiniam vertinimui įtakos neturi.

K. Č. teisiamajame posėdyje aiškino, kad visus nusikalstamus veiksmus padarė spontaniškai, iš pykčio, nes nukentėjusioji, jo telefone pamačiusi kitos mergaitės siųstas žinutes, pradėjo jam priekaištauti. Kolegijos manymu, toks jo nurodytas nusikalstamų veiksmų motyvas prieštarauja bylos faktiniams duomenims. Visų pirma, ši versija prieštarauja jo paties elgesiui po J. N. padarytų sužalojimų. K. Č. matydamas, kad pastaroji yra be sąmonės, net nesiruošė mergaitei suteikti pagalbą, o atvirkščiai – jos atžvilgiu darė kitus nusikalstamus veiksmus- ją seksualiai prievartavo ir žagino. O paskui pamatęs ant sniego jos nukritusius daiktus, juos pagrobęs, žiemos metu paliko išrengtą ant sniego gulinčią nukentėjusiąją, o pats ramiausiai grįžo miegoti į savo netoliese esančius namus. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis veikė apgalvotai, šaltakraujiškai, pradžioje siekdamas tenkinti lytinę aistrą, o po seksualinių prievartinių veiksmų atlikimo- įgyvendindamas kilusį naują sumanymą - siekė užvaldyti ir pagrobė nukentėjusiosios J. N. turtą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis tvirtino, jog jis nusikalstamai veikė iš baimės dėl bendrinikų grasinimų, todėl pareidamas namo verkė ir tai matė jį pasitikusi močiutė. Šį jo aiškinimą paneigia byloje esančių įrodymų visetas. Iš įstatyminės atstovės D. Č. parodymų matyti, kad įvykio naktį būtent ji sutiko savo sūnų ir jokių pokyčių jo veide nepastebėjo. Karolis jai atrodė ramus. D. Č. aiškinimas neprieštarauja ir paties K. Č. parodymams, duotiems teisme, kad jis, eidamas namo po įvykdytų nusikaltimų, apžiūrėjo iš nukentėjusios pagrobtus daiktus, nusiprausė ir atsigulęs užmigo. Kad kitą dieną po įvykio, jis savo draugams siūlė už iš nužudytosios J. pagrobtus 34 litus ką nors nuveikti, patvirtina liudytojų: J. V. ir J. M. parodymai. Taigi, visi šie faktiniai duomenys neprieštarauja Teismo psichologijos- psichiatrijos ekspertų išvadoms, kad kaltinamasis yra akivaizdžiai gynybiškas ir gailisi tik dėl savo paties padėties, kuri susiklostė po įvykio.

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti, ar kaltinamasis K. Č. gali gali atsakyti už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, buvo atlikti du ekspertiniai tyrimai.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ambulatorinės, kompleksinės pirminės ekspertizės akto Nr.103MS-29 matyti, kad K. Č. praeityje ir jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu – 2011- 01-15, 01-16 d. – nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei valdyti savo veiksmus (galėjo suvokti savo veiksmų pavojingumą.) Jis nebuvo ir laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir valdyti savo veiksmus ( galėjo suprasti savo veiksmų pavojingumą.) Kaltinamasis galėjo teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti bei galėjo apie tai duoti parodymus. Šiuo metu K. Č. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu. Jam konstatuojamas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, jis gali būti apklausiamas, dalyvauti teismo posėdžiuose, atsakyti už savo atliktus nusikalstamus veiksmus, būti teisiamas. Kaltinamasis byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo fiziologinio, patologinio afektų būsenose ar tokioje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veikai. K. Č. pažintinės veiklos ypatumai išsivystę tolygiai bei atitinka statistinį amžiaus vidurkį. K. Č. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai atitinka jo amžių. K. Č. dėl jo psichikos būsenos nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (t.3, b. l. 127-141).

Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos stacionarinės kompleksinės pirminės ekspertizės akto Nr. 75U-I-57 matyti, kad K. Č. praeityje ir nusikaltimo padarymo metu lėtiniu psichinės veiklos sutrikimu nesirgo, nebuvo laikino psichinės veiklos sutrikimo būsenoje. Jis nebuvo fiziologinio afekto ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri būtų galėjusi turėti esminės įtakos jo sąmonei ar veiklai. Jis galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nors jam diagnozuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, tačiau tai jam netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jam dėl psichikos būsenos priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nebūtina. K. Č. psichikos funkcijų raidai hemolizinė naujagimio gelta bei patirta galvos trauma ir psichologinės traumos šeimoje neturėjo esminės įtakos jo psichikos funkcijų raidai (t.3, b. l. 176 - 191 ).

Teisiamajame posėdyje ekspertė R. D. šias išvadas patvirtino.

Gynybos pateiktoje A. G. teismo medicinos tyrimų biuro specialistų konsultacinėje išvadoje, kurią pasirašė prof. habil. med. dr. A. A. G. ir gydytojas psichiatras D. S., nurodyta, kad K. Č. serga lėtine psichikos liga, aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, kuris diagnozuotas Vaiko raidos centre 2008 metais. Kaltinamajam būdingas melavimas, kas yra vienas iš būdingų K. Č. lėtinio psichinio sutrikimo simptomų. K. Č. nusikaltimo padarymo metu galėjo nesuvokti arba nepilnai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t.7, b.l. 77-113).

Teisiamajame posėdyje gydytojas psichiatras D. S. šią išvadą patvirtino, tačiau paaiškino, kad nei jis, nei prof. A. A. G. neturi teismo ekspertų psichologų - psichiatrų kvalifikacijos, neturi licencijos asmens pakaltinamumui nustatyti. Jis parodė, kad prof. A. A. G. dalyvavo tik surašant bendro pobūdžio išvadas, nes tam turi didesnę praktiką. Specialistas D. S. parodė, kad jie duodami šią išvadą, neturėjo komisijinės, kompleksinės, stacionarinės teismo psichologinės- psichiatrinės ekspertizės akto. Patys su tiriamuoju K. Č. nebendravo. D. S. neprisiminė, kokius medicininius duomenis jie savo išvadoje vertino, konstatuodami, jog K. Č. nusikaltimo padarymo metu galėjo nesuprasti savo nusikalstamų veiksmų esmės ir juos valdyti. Mano, kad esminiai duomenys, duodant šią išvadą buvo Vaiko raidos centro 2008 m. duomenys.

Kaip matyti iš minėtos stacionarinės komisijinės, kompleksinės teismo psichologinės – psichiatrinės ekspertizės akto (t.3, b. l. 176-191 ), ekspertai, atlikdami K. Č. tyrimą, turėjo medicininius dokumentus, gautus iš Vaiko raidos centro, vertino 2008 m. kaltinamojo sveikatos duomenis ir nustatė, kad jam diagnozuoti sveikatos sutrikimai neturėjo įtakos kaltinamojo įvykio aplinkybių supratimui, jo paties daromų veiksmų esmės suvokimui ir jų valdymui. Iš teismui pateiktos pažymos, kurią pasirašė ekspertizę atliekant dalyvavęs 26 metų ekspertinio darbo stažą turintis ekspertas psichiatras A. G., matyti, kad melavimas nėra jokios lėtinės psichinės ligos požymis. Taigi vertindama šiuos faktinius duomenis kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos stacionarinės kompleksinės komisijinės ekspertizės išvadomis. Jas davė ilgametę ekspertinio darbo patirtį toje srityje turintys ekspertai psichiatrai, psichologai, įvertinę visus byloje esančius, tame tarpe ir iš Vaikų raidos centro gautus duomenis, ištyrę kaltinamąjį betarpiškai. Jų išvados argumentuotos ir abejonių nekelia. Konsultacinės specialistų išvados yra prielaidinio pobūdžio, paremtos neapibrėžtais, neaiškios apimties ir pobūdžio duomenimis, kuriuos vertino asmenys, neturintys ekspertinės kvalifikacijos ir licencijos asmens pakaltinamumui nustatyti, iš kurių vienas, neturintis ir specialisto psichiatro ar psichologo kvalifikacijos.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad minėta konsultacinė specialisto išvada kelia abejonių dėl komisijinės, kompleksinės stacionarinės ar ambulatorinės teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės išvadų pagrįstumo. Kaltinamojo K. Č. elgesys dėl jo pakaltinamumo bylos nagrinėjimo metu kolegijai abejonių nekelia.

Taigi teismas, remdamasis ekspertinio tyrimo išvada, kad kaltinamasis nusikaltimų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, teisingai įvertinti įvykio aplinkybes, apie jas duoti parodymus, šiuo metu supranta savo veiksmų esmę, gali juos valdyti ir būti apklausiamas, konstatuoja, kad K. Č. nusikaltimų padarymo metu ir šiuo metu buvo ir yra pakaltinamas, todėl privalo atsakyti už padarytus nusikaltimus.

Kaltinamojo K. Č. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Nors pastarasis prisipažino J. N. užsmaugęs, tačiau tai padarė įrodymų verčiamas, todėl pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas neturi teisinio pagrindo.

Teismas, skirdamas kaltinamajam K. Č. bausmes, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą, nusikaltimų motyvus, kaltininko asmenybę, dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes.

K. Č. padarytas nusikalstamas veikas, numatytos Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, baudžiamasis įstatymas priskiria prie labai sunkių nusikaltimų, o nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, - prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 ir 3 dalis). Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtos. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų atsirado neatstatomos pasekmės – mažametė J. N. buvo prievartauta, žaginta ir neteko gyvybės.

Kaltinamasis K. Č. yra nepilnametis, praeityje neteistas (t. 3, b. l. 59), administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 63), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 3, b. l. 109), jam konstatuojamas elgesio ir emocijų sutrikimas, dėl kurio jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Mokykloje jis charakterizuojamas kaip aktyvus vaikas, labai judrus, sunkiai susikaupiantis, uždaras, konfliktiškose situacijose reaguojantis nervingai ir irzliai, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir pripažinimo(t. 3, b. l. 101, 103). Kaip matyti iš teismo psichiatrų, psichologų išvadų, pastarasis dėl nustatytų pasekmių nesigaili. Jis apgailestauja tik dėl savo paties situacijos, paaiškėjus jo nusikalstamiems veiksmams. Nors pastarasis augo nepilnoje šeimoje, tačiau turėjo rūpestingą motiną, kuri dėjo daug pastangų, kad jis išaugtų visaverčiu piliečiu, tačiau kaltinamasis, kaip matyti iš jo motinos ir artimų giminaičių parodymų, to nevertino: motinos neklausė, bėgo iš namų, buvo nuvaręs automobilį. Iš specialistų išvadų ir apklausos protokolų teisme matyti, kad pastarasis pakankamai motyvuotas, susivokiantis įrodinėtinose aplinkybėse, pagal savo socialinę brandą tikrai nėra atsilikęs. Taigi, esant šioms aplinkybėms, K. Č. skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė. Už kvalifikuotą tyčinį nužudymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos. Už mažametės išžaginimą – laisvės atėmimą iki penkiolikos, o už mažametės seksualinį prievartavimą – laisvės atėmimą iki trylikos metų. Kaip jau buvo minėta, K. Č. šiuos labai sunkius nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 90 str. 5 d., skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų. Kaip matyti iš teismo psichiatrų – psichologų išvadų, kaltinamasis internete buvo skaitęs, kur reikia spausti, kad žmogus prarastų sąmonę. Iš jo susirašinėjimo su J. N. internetu matyti, kad pastarasis ją skatino atvykti iš kito miesto, jai tvirtino, kad su tėvais susitarė, jog mergaitė galėtų nakvoti jo namuose, tačiau iš motinos ir paties kaltinamojo parodymų matyti, kad D. Č. apie mergaitės atvykimą nieko nežinojo, nes kaltinamasis jai apie tai nieko neužsiminė. Kolegijos manymu, šios aplinkybės patvirtina, kad K. Č. iš anksto planavo savo nusikalstamus veiksmus. Tai rodo jo asmenybės didesnį pavojingumo visuomenei laipsnį. Kvalifikuotą tyčinį kito žmogaus nužudymą jis padarė, siekdamas seksualinio pasitenkinimo, veikdamas tiesiogine tyčia.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmė už tyčinį kvalifikuotą nužudymą nustatytina maksimali leistinai nepilnamečiui, o už išžaginimą ir už seksualinį prievartavimą – artima nepilnamečiui skaičiuotinam šios bausmės vidurkiui bausmė. Nors už vagystę baudžiamasis įstatymas numato ir alternatyvias laisvės atėmimo bausmei bausmes, tačiau, įvertinus visas pirmiau aptartas aplinkybes ir tai, kad K. Č. šį nusikaltimą padarė, iš kart po trijų labai sunkių smurtinių nusikaltimų padarymo, jam už šiuos nusikalstamus veiksmus parinktina taip pat laisvės atėmimo bausmė.

Nužudymą, seksualinį prievartavimą ir išžaginimą apima vieninga kaltinamojo tyčia, o vagystė pagal savo pavojingumo laipsnį labai skiriasi, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 ir 2 p. p., už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu.

Dėl civilinio ieškinio.

Bylos nagrinėjimo metu mažametės nužudytosios J. N. tėvas A. N. prašė priteisti jam 19 798,51 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o motina A. N., brolis A. N. ir sesuo L. K. kiekvienas po 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro 19 565,76 Lt dydžio išlaidos dukros laidojimui ir jos pagerbimui bei 232,78 Lt gydimosi išlaidos. Laidojimo ir mirusiosios pagerbimo išlaidas sudaro: mirusiosios paruošimas laidoti, laidojimo rūmų paslaugos, vainikai, išlaidos gedulingiems pitums laidojimo, keturnedėlio ir metinėms paminėti bei kurui, išlaidos paminklui ir kapavietės tvarkymo darbams. Gydymosi išlaidas sudaro išlaidos už vaistus, kurių prireikė po dukros laidotuvių pablogėjus tėvų sveikatai. Neturtinę žalą sudaro dvasinis nukentėjusiujų sukrėtimas, išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, kuriuos patyrė visi šeimos nariai dėl dukros ir sesers nužudymo (t. 7, b. l. 41 - 44).

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms( BPK 113 str.). Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Laidojimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK 6.291 straipsnis, kuriame numatyta, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad žuvusiosios tėvas - civilinis ieškovas A. N. dėl dukters J. N. laidotuvių patyrė: 1 840 Lt išlaidų už katafalko, transporto ir salės nuomą bei kitas paslaugas (t. 1, b. l. 105), 1 722,76 Lt išlaidų už laikiną paminklą su užrašu, žvakes, juostas, vazas ir gėles (t. 1, b. l. 106, t. 7, b. l. 49), 3 002,90 Lt išlaidų už gedulingus laidojimo pietus (t. 1, b. l. 108 - 109), 835,74 Lt išlaidų už papildomą maitinimą (t. 1, b. l. 110), 2 501 Lt išlaidų už karstą, laidojimo rūbus ir kitą būtiną laidojimo atributiką (t. 1, b. l. 111), 28,93 Lt išlaidų už ritualines paslaugas (t. 1, b. l. 112), 7 250,32 Lt išlaidų už paminklą (t. 7, b. l. 65), 692,34 Lt išlaidų kapavietei sutvarkyti (t. 7, b. l. 46), 667,08 Lt išlaidų už gedulingus keturnedėlio pietus (t. 7, b. l. 47), 667,08 Lt išlaidų už gedulingus metinių pietus (t. 7, b. l. 48), 210,82 Lt išlaidų už medžiagas kapo tvarkymui (t. 7, b. l. 46, 49), 417,72 Lt išlaidų kurui (t. 1, b. l. 114, t. 7, b. l. 49). Gydymo išlaidoms patvirtinti pateikti įrodymai 232,78 Lt sumai (t. 1, b. l. 115, t. 7, b. l. 49).

Įvertinus šiuose įrodymuose esančią informaciją apie jų surašymo datas, suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes, laikytina, jog visos patirtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su mirusiosios J. N. laidotuvėmis ir jos pagerbimu. Tokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į visuomenėje susiklosčiusius papročius ir laidojimo tradicijas, paminklų kainas, galiojančias laidojimo apeigų kainas, teismo vertinimu, yra realios, negali būti pripažintos per didelėmis ir turi būti atlygintos. Kadangi civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra realus ir įrodytas, todėl pilnai tenkintinas. Kadangi šias išlaidas turėjo nukentėjusysis A. N., 19 798,51 Lt turtinės žalos atlyginimo priteistini jam.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Nuteisto asmens galimybės atlyginti žalą, jo turtinė ir (ar) šeimyninė padėtis neturi esminės įtakos nustatant atlygintinos žalos dydį. Tačiau, tuo pačiu turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusių asmenų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir nuteistojo padėties, teisėtą prioritetą suteikiant pirmiesiems. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir artimieji giminaičiai, t. y. tėvai, broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai. Tačiau vien formalaus giminystės ryšio nustatyti nepakanka, būtina nustatyti, kad ieškovą su nusikaltimo auka iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai.

Nagrinėjamu atveju iš labai sunkaus nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo K. Č. veiksmais, kuriais brutualiai buvo atimta mažametės J. N. gyvybė. Neturtinės žalos atlyginimo prašo mirusiosios tėvai, brolis ir sesuo. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. N. su tėvais, broliu ir seserimi siejo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai, jie nuolat bendraudavo per šventes ir kasdieniame gyvenime, teikė vieni kitiems pagalbą, laikė save vienos šeimos nariais. Byloje nėra jokių įtikinamų duomenų, paneigiančių civilinių ieškovų aiškinimą, jog jų santykiai su J. N. buvo tvirti ir artimi, o jos netektis sukėlė jiems didelių dvasinių sukrėtimų, dėl ko net pablogėjo tėvų sveikata. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl netikėtos smurtinės J. N., su kuria nukentėjusiuosius siejo glaudūs, artimi, dvasiniai ir emociniai ryšiai, mirties jie visi patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, kurie turi būti atlyginti.

Iš bylos duomenų matyti, kad mažametės J. N. nužudymo metu jos motina, siekdama pagerinti šeimos materialinę padėtį, buvo išvykusi į Vokietiją uždarbiauti. Tuo metu mažametė J. N. gyveno su tėvu A. N., kuris, dingus dukrai, sujudus visiems šeimos nariams, iš karto, tą pačią dieną kreipėsi į policijos komisariatą, dalyvavo dukros lavono atpažinime, rūpinosi dukros laidotuvėmis. Neabejotina, jog nepriklausomai nuo to, kad mažametės nužudymo metu jos motina buvo išvažiavusi į užsienį, A. N. dėl dukros mirties patyrė nemažesnius dvasinius išgyvenimus, kurių kompensuoti pinigine išraiška tiesiog neįmanoma. Tai patvirtina atsiradusios sunkios pasekmės. Po dukros mirties A. N. sveikata pablogėjo. Ji kreipėsi pagalbos į psichiatrus, kur buvo diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, paskirtas gydymas antidepresantais, raminamaisiais, migdomaisiais. Šis susirgimas gydomas iki šiol. Mirusiosios tėvas A. N., pirmas sužinojęs apie dukros nužudymą bei dalyvavęs jos atpažinime, laidotuvių organizavime, patyrė taip pat dvasinį sukrėtimą, kuris turėjo neigiamas pasekmes jo sveikatai. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad mirusiosios tėvas po dukros žūties nuolat jaučia nerimą, vidinę įtampą, liūdesį, blogai miega, jį kankina siaubingi prisiminimai ir vaizdai apie įvykį, košmariški sapnai. A. N. diagnozuotas potrauminis streso sindromas su adaptacijos sutrikimu. Šios nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, jog abu nužudytosios tėvai, palyginus su kitais šeimos nariais, turi teisę į didžiausią neturtinės žalos atlyginimą.

Sesuo L. K. ir nužudytoji buvo skirtingų tėvų, bet vienos motinos vaikai, tačiau jas siejo stiprūs emociniai, dvasiniai ryšiai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nors L. K. jau buvo studentė, bet kasdien bendravo su mažamete savo sesute, kuri su ja tardavosi visais jai rūpimais klausimais. Iš liudytojos J. M. parodymų matyti, kad mergaitė jos prašė iš kart pranešti L., jei ji būdama Vilniuje nebeatsilieptų į skambučius. Ši faktinė aplinkybė rodo, kad seseris iš tiesų siejo glaudus dvasinis ryšys, jos buvo ypač artimos.

Brolis A. N. gyveno atskirai sukūręs savo šeimą, tačiau visi šeimos nariai tvirtino, jog jis su mažaja sese ir visa šeima buvo artimas. Tai patvirtina ta aplinkybė, jog jis, vos sužinojęs, kad J. laiku nesugrįžo į namus, iš karto atvyko pas tėvą ir pradėjo jos ieškoti. Jis vyko kartu su tėvu į policijos komisariatą, dalyvavo atpažinime. Kaip matyti iš bylos duomenų ir pastarojo paaiškinimų, po J. žūties buvo sutrikusi ir jo sveikata. Taigi akivaizdu, kad tiek brolis, tiek sesuo dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, patyrė didelį emocinį sutrikimą, išgyvenimus, nepatogumus. Tai patvirtina jų patirtą neturtinę žalą, kuri jiems priteistina, tačiau kiek mažesnė nei A. N. ir A. N., nes tėvams buvo sukeltos sunkesnės pasekmės.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, kolegija atsižvelgia ir į turtinės žalos dydį, kuris yra pakankamai didelis. Be to įvertina ir kaltinamojo bei jo įstatyminių atstovų materialinę padėtį. Kaltinamasis yra nepilnametis, savarankiškų pajamų neturi. Jo motina D. Č. viena augino sūnų, vaiko tėvas A. Č. prie jo išlaikymo praktiškai neprisidėjo. D. Č. registruotino nekilnojamojo turto neturi, dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, vidutiniškai uždirba 1 267,28 Lt, turi kreditorinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ bankui (t. 2, b. l. 126, 128, t. 6, b. l. 172, 173, 174, 176 - 177). Kaltinamojo tėvas A. Č. sukūręs kitą šeimą, nedirba, neprisideda prie sūnaus K. Č. išlaikymo, todėl D. Č. mokamos 153 Lt dydžio išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo. Taigi akivaizdu, kad šiuo metu realių galimybių atlyginti neturtinę žalą tokioje apimtyje, kiek to prašo nukentėjusieji kaltinamasis ir jo įstatyminiai atstovai neturi. Tačiau šios nustatytos aplinkybės neturi esminės įtakos nustatant atlygintinos žalos dydį. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, todėl būdamas bausmės atlikimo vietoje bei vėliau po bausmės atlikimo, galėtų dirbti ir prisidėti prie neturtinės žalos atlyginimo.

Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo K. Č. nukentėjusiajam A. N. ir nukentėjusiajai A. N. po 80 000 Lt kiekvienam, nukentėjusiajam A. N. ir nukentėjusiajai L. K. po 50 000 Lt kiekvienam neturtinės žalos atlyginimui.

Toks žalos atlyginimo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir neprieštarauja teismų praktikai, suformuotai bylose dėl tokių padarytų nusikaltimų.

Kadangi kaltinamasis K. Č. yra nepilnametis, neturi turto ir uždarbio, kurių pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.276 straipsniu, žalos atlyginimas subsidiarine tvarka priteisiamas ir iš nepilnamečio kaltinamojo tėvų, civilinių atsakovų A. Č. ir D. Č.. Tai, kad nepilnamečio K. Č. tėvas A. Č. negyvena kartu su sūnumi bei juo nesirūpina, neatleidžia jo nuo pareigos atsakyti už jo nepilnamečio vaiko padarytą žalą tretiesiems asmenims, nes tėvų teisės ir pareigos rūpintis vaikais ir už juos atsakyti yra lygios.

Dėl daiktinių įrodymų.

Prie baudžiamosios bylos esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, likimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio nuostatomis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: įvykio vietos apžiūros metu nuo sniego šalia lavono rastos ir paimtos nuoplovos, suplėšytos kelnaitės, juodas moteriškas diržas, plastikinis butelis, aerozolinis dujų balionėlis, parduotuvės „MAXIMA“ čekis; įtariamojo K. Č. kūno tyrimo metu paimtos nuoplovos nuo varpos ir atspaudai nuo varpos, nuoplovos nuo rankų iš panagių srities; iš VTMT paimti tyrimui nukentėjusiosios J. N. drabužiai: juoda striukė, juoda palaidinė, pilka palaidinė, raudoni marškinėliai, pilkos kojinės, mėlyni džinsai, pilki batai, šalikas, liemenėlė; J. N. lavono tyrimo metu paimti 2 tepinėliai ir tamponas su makšties turiniu, 2 tepinėliai ir tamponas su tiesiosios žarnos turiniu, tepinėliai su burnos turiniu, saugomi Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus saugojimo patalpose (t. 5, b. l. 62 – 66).

Nuosprendžiui įsiteisėjus K. Č. grąžintini: sportiniai batai, juoda striukė, mėlyni džinsai, pilkas megztukas, melsvos spalvos apatiniai, saugomi Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus saugojimo patalpose (t. 5, b. l. 62 – 66).

Dėl proceso išlaidų.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjat bylą teisme nukentėjusiųjų A. N., A. N., L. K. ir A. N. atstovas advokatas A. P. prašė priteisti iš kaltinamojo K. Č. 7 000 Lt išlaidoms advokato pagalbai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme apmokėti. Įvertinus bylos sudėtingumą, atstovaujamų asmenų skaičių, teikiamų teisinių paslaugų pobūdį, surašytų procesinių dokumentų skaičių, posėdžių skaičių ir trukmę, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais pripažintina, kad prašoma priteisti 7 000 Lt suma už suteiktas teisines paslaugas yra tinkama šioje byloje. Todėl nukentėjusiųjų atstovo prašymas tenkintinas pilnai.

Kaltinamajam K. Č. neturint turto ir savarankiškų pajamų, reikalingų šioms išlaidoms atlyginti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.276 straipsniu, šios išlaidos subsidiarine tvarka išieškomos ir iš nepilnamečio kaltinamojo tėvų A. Č. ir D. Č..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą - laisvės atėmimo bausme dešimčiai metų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalį - laisvės atėmimo bausme penkeriems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį - laisvės atėmimo bausme ketveriems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą dešimčiai metų, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į atliktos bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-01-16 iki 2013-04-18.

Kardomąją priemonę – suėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. N., A. N., A. N. ir L. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti A. N. iš K. Č., o jam neturint savarankiškų lėšų, - subsidiariai iš jo tėvų A. Č. ir motinos D. Č., kaip solidarių skolininkų - 19 798,51 Lt turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš K. Č., o jam neturint savarankiškų lėšų, - subsidiariai iš jo tėvų A. Č. ir motinos D. Č., kaip solidarių skolininkų, A. N. – 80 000 Lt, A. N. – 80 000 Lt, A. N. – 50 000 Lt, L. K. – 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš K. Č., o jam neturint savarankiškų lėšų, - subsidiariai iš jo tėvų A. Č. ir motinos D. Č., kaip solidarių skolininkų, A. N. 7 000 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: įvykio vietos apžiūros metu nuo sniego šalia lavono rastas ir paimtas nuoplovas, suplėšytas kelnaites, juodą moterišką diržą, plastikinį butelį, aerozolinis dujų balionėlį, parduotuvės „MAXIMA“ čekį; įtariamojo K. Č. kūno tyrimo metu paimtas nuoplovas nuo varpos ir atspaudus nuo varpos, nuoplovas nuo rankų iš panagių srities; iš VTMT paimtus tyrimui nukentėjusiosios J. N. drabužius: juodą striukę, juodą palaidinę, pilką palaidinę, raudonus marškinėlius, pilkas kojines, mėlynus džinsus, pilkus batus, šaliką, liemenėlę; J. N. lavono tyrimo metu paimtus 2 tepinėlius ir tamponą su makšties turiniu, 2 tepinėlius ir tamponą su tiesiosios žarnos turiniu, tepinėlius su burnos turiniu, saugomus Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus saugojimo patalpose.

Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti K. Č. daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: sportinius batus, juodą striukę, mėlynus džinsus, pilką megztuką, melsvos spalvos apatinius, saugomus Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus saugojimo patalpose.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkė Regina PocienėTeisėjai: Audronė KartanienėPavelas Florovas