Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2013-11-27 · Administracinė byla Nr. I-4799-121/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-11-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2014-12-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-27
Bylos Nr.
I-4799-121/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02759-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
N. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai
Administracinė byla Nr. I-4799-121/2013(Proceso Nr. 3-61-3-02759-2013-2)
Procesinio spendimo kategorija 59; 73(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo N. K. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. K. skunde prašė teismo: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) direktoriaus 2013-06-17 įsakymą Nr. TE-126 dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinę žalą (I tomas, b. l. 1-15).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-11-27 sprendimu pareiškėjo N. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą (II tomas, b. l. 77–89).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2014-12-01 sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-11-27 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: panaikino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013-06-17 įsakymą Nr. TE-126 ir tarnybinės nuobaudos skyrimo N. K. procedūrą nutraukė. Skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą (II tomas, b. l. 133–152).

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2014-12-08 pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašo priteisti iš atsakovės FNTT 775 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: skundo parengimas – 750 Lt, dokumentų kopijos – 10 Lt bei išrašo iš ligos istorijos parengimas – 15 Lt (II tomas, b. l. 154, 156-157).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti. Nurodo, kad pareiškėjo reikalavimai buvo patenkinti 50 procentų, todėl pareiškėjas turi teisę į 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 str. 2 d., kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 98 str. l d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas 2013-03-28 su advokato padėjėju P. J. sudarė atstovavimo sutartį, pagal kurią pavedė advokato padėjėjui atstovauti pareiškėją FNTT, prokuratūroje ir teisme (I tomas, b. l. 27).

Advokato padėjėjui teikiant pareiškėjui teisines paslaugas (nuo 2013-03-28 atstovavimo sutarties sudarymo), galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimas Nr. 1543, nuo 2013-01-01 nustatęs 1 000 litų minimalią mėnesinę algą (toliau – ir MMA). Todėl teismas, skaičiuojant ir priteisiant pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas taiko minėtą dydį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, analizuojant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas ne kartą pažymėta, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (2012-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, 2013-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013). Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą (2011-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-521/2011).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, nuosekliai laikomasi pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (LVAT 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012, 2012-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012 ir kt.). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (2010-03-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-120/2010, 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-9/2012 ir kt.).

Pareiškėjas skunde prašė panaikinti FNTT direktoriaus 2013-06-17 įsakymą Nr. TE-126 dėl tarnybinio nusižengimo ir priteisti iš atsakovės 10 000 Lt neturtinę žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-12-01 sprendimu panaikino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013-06-17 įsakymą Nr. TE-126 ir tarnybinės nuobaudos skyrimo N. K. procedūrą nutraukė, o skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pareiškėjo skundo reikalavimai buvo patenkinti 50 proc., todėl pareiškėjo patirtos dėl administracinės bylos nagrinėjimo išlaidos turi būti atlyginamos proporcingai nurodytai patenkintų (atmestų) pareiškėjo reikalavimų daliai.

Minėta, kad pareiškėjas N. K. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas: už skundo parengimą – 750 Lt, už bylos medžiagos kopijavimą – 10 Lt ir už išrašo iš medicininių dokumentų parengimą – 15 Lt. Turėtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas advokato padėjėjui už skundo parengimą sumokėjo 750 Lt (II tomas, b. l. 7), UAB „Evasa“ už kopijavimo paslaugas 2013-09-03 sumokėjo 2 Lt, Vilniaus apygardos administraciniame teisme už kopijavimo paslaugas sumokėjo 8 Lt (II tomas, b. l. 8), VRM Medicinos centrui už išrašo iš medicininių dokumentų parengimą sumokėjo 15 Lt (II tomas, b. l. 6).

Iš bylos medžiagos matyti, kad advokato padėjėjas parengė teismui skundą, kuris teisme gautas 2013-07-19. Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už ieškinio (skundo) surašymą, taikomas koeficientas 3. Maksimali suma už skundo surašymą galėtų būti priteista 2 400 Lt (1 000*3*80 proc.). Pareiškėjas už skundo surašymą advokato padėjėjui, kaip matyti iš 2013-10-12 pinigų priėmimo kvito Nr. 669936, sumokėjo 750 Lt, ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjui VRM Medicinos centras 2013-10-01 išdavė išrašą iš pareiškėjo medicininių dokumentų (II tomas, b. l. 6), už kurį pareiškėjas 2013-10-01 VRM Medicinos centrui sumokėjo 15 Lt (II tomas, b. l. 5a).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas už dokumentų kopijavimą. Pareiškėjo teigimu, buvo kopijuojami teismui pateikti 2013-07-19 skundo dokumentai bei 2013-11-07 teismo posėdžio metu pateikti dokumentai (II tomas, b. l. 156). Pažymėtina, kad pareiškėjo skundas teismui su priedais bei skundo kopija buvo pateikti 2013-07-19, skundo priėmimo klausimas išspręstas 2013-07-29 nutartimi (I tomas, b. l. 33), o dokumentai, kaip matyti iš pateiktų kvitų už kopijavimo paslaugas, buvo kopijuojami atitinkamai 2013-09-03 ir 2013-09-11, t. y. už kopijavimo paslaugas buvo sumokėta žymiai vėliau nei skundas su dokumentais buvo pateikti teismui. Iš byloje esančio 2013-11-07 teismo posėdžio protokolo matyti, kad pareiškėjas jokių papildomų dokumentų, išskyrus prašymą įvertinti informaciją, posėdžio metu neteikė (I tomas, b. l. 71-74). Todėl pareiškėjo teiginiai, kad dokumentai buvo kopijuojami pateikti teismui su skundu, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš pareiškėjo 2013-09-03 prašymo teismui dėl bylos dokumentų kopijų, jame pareiškėjas nurodė, kad prašomos dokumentų kopijos (viso 32 lapai) reikalingos susipažinti ir pasiruošti teismo procesui (I tomas, b. l. 194). Atkreiptinas dėmesys, kad išlaidų dėl administracinės bylos procesinių dokumentų kopijavimo atlyginimo nenumato nei ABTĮ 44 str. 2 d., nei Rekomendacijos. Šios išlaidos negali būti laikomos kitomis išlaidomis dėl skundo surašymo ir padavimo ar išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Be to, šios išlaidos nėra būtinos, o daromos tik pareiškėjo patogumui. Todėl prašymas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už kopijavimo paslaugas netenkinamas.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, kad tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai, šioje byloje pareiškėjo reikalavimai buvo patenkinti 50 proc., todėl pareiškėjui iš atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos priteisiama iš viso 375 Lt (750/2)x50 proc.), atitinkamai piniginės išraiškos dydis eurais būtų 108 Eur, bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 149 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo N. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti N. K. iš atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 108 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant šį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė