Panevėžio apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Arvera“ ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

N ustatė:

bankrutavusios UAB „Arvera“ atstovai nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2009-02-19 nutartimi UAB „Arvera“ iškelta bankroto bylą, 2009-09-07 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto bei patvirtintas įmonės 985 661,41 Lt įsiskolinimas kreditoriams. Teigia, jog pagal įmonės buhalterinius duomenis bendrovė tapo nemoki jau 2007 m., tačiau įmonės vienintelis akcininkas ir vadovas atsakovas A. V. savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko įmonei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala, kurios pagrindinė dalis atsirado 2008 m.. Teigia, jog savalaikiai teismui pateikus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonė turėjo galimybę turimu turtu atsiskaityti su kreditoriais. Prašo teismą priteisti iš atsakovo A. V. 985 661,41 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei apriboti atsakovo teisę eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2009-02-19 nutartimi atsakovei UAB „Arvera“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas R. Zinkus ir ši nutartis įsiteisėjo 2009-04-16 (b.l. 6-10). UAB „Arvera“ iškėlus bankroto bylą, paskirtam įmonės administratoriui atsirado pareiga išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (ĮBĮ 11 str.). Iš bylos dokumentų matyti, kad nuo 2006-12-06 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo UAB „Arvera”, įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku buvo atsakovas A. V. (b.l. 54-60). Ieškovė prašo teismą priteisti iš atsakovo 985 661,41 Lt kreditorių patirtai žalai atlyginti ir teigia, jog įmonės 2007-12-31 balanso duomenys patvirtina, kad minėtu metu įmonė buvo nemoki, todėl atsakovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tuo užkirsdamas kelią įsiskolinimo kreditoriams didėjimui. Nurodo, jog minėtų veiksmų neatlikus, įmonė patyrė žalą. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009-11-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-444-2009, formuodama teismų praktiką klausimu dėl uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus, kaip juridinio asmens valdymo organo, atsakomybės už juridiniam asmeniui padarytą žalą teisinio reglamentavimo ir pobūdžio, be kita ko, nurodė, kad bendrovės vadovą ir bendrovę sieja sutartiniai santykiai, kurie įforminami darbo sutartimi, tačiau atsiradę teisiniai santykiai atitinka ne darbo, bet civilinius teisinius santykius, nes bendrovės ir administracijos vadovo santykiams būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Taip pat minėtoje nutartyje konstatuota, kad daugelis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų ir teisių atsiranda įstatymų pagrindu (ABĮ 19, 37 str. str., CK 2.81 - 2.82, 2.87 str. str. ir kt.). Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla taip pat įstatymų pagrindu (ABĮ 37 str. 10 d., CK 2.82 str. 3, 4 d.d., 2.83 str. 3 d., 2.87 str. 7 d.). Be to, išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje nurodė, kad už pirmiau nurodytų civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą pagal civilinės teisės normas. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja ir vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-2006). Byloje nustatyta, kad atsakovas A. V. buvo vienintelis UAB „Arvera“ akcininkas ir įmonės administracijos vadovas (direktorius) iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, todėl jo sprendimai prilygo visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams ir jis buvo bendrovės valdymo organas, su kuriuo sudaryta darbo sutartis (b.l. 54-60). Pagal ABĮ 37 str. 10 d., atsakovas, kaip bendrovės vadovas, atsakė už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Kadangi kiekvienos įmonės tikslas yra pelno siekimas, todėl bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. Minėtų teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo, kaip darbuotojo, materialinę atsakomybę. ĮBĮ 8 str. 1 d. numatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės administracijos vadovas, savininkas (savininkai) pateikia pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi atsakovas buvo ir įmonės savininkas, ir administracijos vadovas, todėl neabejotinai jis visada žinojo įmonės finansinę būklę, įmonės turimo turto apimtis bei pradelstų įsipareigojimų dydžius, todėl turėjo pareigą imtis visų priemonių, siekiant įmonei gauti pelno, sumažinti bendrovės įsiskolinimą kreditoriams, o tam nesant galimybių, siekti išvengti įmonės nuostolių didėjimo. Ieškovai nurodo, kad pareiga atsakovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2007 m., nes minėtu metu įmonė tapo nemoki, tačiau minėtus teiginius teismas vertina kritiškai. Iš byloje esančio 2007-12-31 balanso matyti, kad minėtu metu įmonė turėjo 2 711 398 Lt vertės turto, o įsipareigojimai kreditoriams sudarė 2 446 311 Lt, tačiau byloje nustatyta, jog 2007 m. kovo - gruodžio mėn. laikotarpiu, lizingo sutarčių pagrindu, bendrovė įsigijo transporto priemonių, kas leidžia abejoti jog įmonė tuo metu buvo nemoki (b.l. 138-170). Be to, teismui nepateikti duomenys kokio dydžio įsipareigojimai 2007 m. pabaigoje buvo kreditoriams pradelsti, priešingai – iš bylos dokumentų matyti, kad įmonė 2007 m. mokėjo mokesčius valstybės (savivaldybės) ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams, vykdė atsiskaitymus su bankais, darbuotojais bei gavo 45 741 Lt grynojo pelno, ką patvirtina byloje esantys įmonės bei FNTT specialisto išvados duomenys, todėl konstatuoti, jog minėtu metu įmonė buvo nemoki, nėra pakankamo pagrindo (CPK 178 str., b.l. 31-34, 65-114). Atsakovas pripažįsta, tai matyti ir iš Panevėžio apskrities VMI ieškinio iškelti UAB „Arvera“ bankroto bylą bei 2008-05-19, 2008-07-11 AB Parex faktoringas ir lizingas bei AB DnB NORD bankas pranešimų įmonei apie lizingo sutarčių nutraukimą ir turto išreikalavimą, pradelsus eilinius lizingo mokėjimus, jog įmonė tapo nemoki 2008 m., todėl darytina išvada, kad įmonės vadovui buvo žinoma, jog nevykdydama veiklos įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais ir tai leidžia daryti išvadą, kad lizingo įmonėms atsiėmus transporto priemones atsakovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b.l. 35, 138-150, 179).

Ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies deliktinės atsakomybės pagrindu. Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 1 dalies nuostata numato, jog kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalies nuostatą, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Minėta CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, jog neteisėtu elgesiu, sukeliančiu civilinę atsakomybę, laikytinas bet koks žalos padarymas, jei jis atitinkamomis sąlygomis negali būti pateisinamas, o ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis apibrėžia asmenis, kuriems suteikiama reikalavimo teisė ir asmenis, kurie atsakingi už žalą, ir žalos pobūdį. Taikant deliktinę atsakomybę būtina nustatyti visas būtinas jos sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė - yra preziumuojama, t. y. ieškovas, pareiškęs ieškinį atsakovui, neprivalo įrodinėti, kad atsakovas yra kaltas, o atsakovas, siekdami išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės (CK 6.248 str., CPK 178 str.). Nors atsakovas teigia, jog jo kaltės dėl atsiradusios žalos kreditoriams nėra, įmonės nemokumo atsiradimą įtakojo ekonominė krizė, tačiau ši aplinkybė nepateisina jo kaip įmonės vadovo ir vienintelio akcininko veiksmų, t.y., neveikimo, siekiant užkirsti kelią įmonės įsiskolinimo didėjimui. Byloje nustatyta, kad UAB Parex faktoringas ir lizingas bei UAB DnB NORD lizingas už įsipareigojimų nevykdymą grąžinus 12 transporto priemonių, kurių bendra vertė 1 679 067,42 Lt, įmonė prarado galimybę toliau vykdyti pagrindinę ūkinę veiklą, vykdyti pervežimus, todėl atsakovui A. V., kaip įmonės vadovui, buvo akivaizdu, jog įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais, o įsiskolinimas valstybės (savivaldybės), valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kitiems kreditoriams tik didės (b.l. 9-10). Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui, jis privalo veikti išimtinai įmonės interesais ir jam keliama lojalumo pareiga. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą ir jis privalo veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (ABĮ 37 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas virš minėtų įstatymais jam nustatytų pareigų tinkamai nevykdė, nes, įmonei tapus nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko padidėjo kreditoriniai įsiskolinimai kreditoriams ir sumažėjo įmonės mokumas. Teismas daro išvadą, kad minėti bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas tinkamai nevykdė įstatymais jam nustatytų pareigų, nes, įmonei tapus nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko padidėjo kreditoriniai įsiskolinimai kreditoriams ir sumažėjo įmonės mokumas, ir tuo pasireiškė jo neteisėti veiksmai. Konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus būtina įvertinti faktines aplinkybes dėl atsakovo teisiškai nepagrįsto neveikimo ir ieškovės nurodytos žalos atsiradimo priežastinio ryšio, t. y., ar atsakovui įvykdžius įstatyme nurodytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo būtų buvę galima išvengti žalos bendrovės kreditoriams, ir jų reikalavimų padidėjimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, atsakovui minėtą pareigą savalaikiai įvykdžius, kreditorinių reikalavimų padidėjimo buvo galima išvengti. Iš Panevėžio apskrities VMI ieškinio įmonei iškelti bankroto bylą matyti, kad UAB „Arvera“ mokestinė nepriemoka valstybės (savivaldybės) biudžetui susidarė 2008 m. rugpjūčio mėn. ir 2008-09-15 bendrovė valstybės (savivaldybės) biudžetui buvo skolinga 229 216,35 Lt, o 2009-01-21 duomenimis - 308 805,33 Lt (b.l.179, 182-183). Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvados matyti, kad nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. įmonė nemokėjo ir socialinio draudimo įmokų, todėl susidarė 5 854,76 Lt įmonės įsiskolinimas (b.l. 65-114). Teismas konstatuoja, kad 2008 m. liepos- rugpjūčio mėn. įmonei lizingo bendrovėms grąžinus transporto priemones, atsakovui A. V. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o šios pareigos nevykdant ir dėl to didėjant įmonės įsiskolinimui, įmonės bei kreditoriai patyrė žalą. Panevėžio apygardos teismo 2009-09-07 nutartimi patvirtinta 985 661,41 Lt skola įmonės kreditoriams, tačiau daryti išvadą, kad visa patvirtinta bendrovės skola kreditoriams yra padaryta žala įmonei dėl atsakovo kaltės, negalima, o iš dalies atsižvelgiant į 2008 m. buvusią ekonominę situaciją šalyje ir pasaulyje, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (b.l. 11-12, CK 1.5 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad pagal įmonės administratoriaus ieškinius įmonės naudai iš atsakovo valdomų įmonių UAB „Arneka“, UAB „Jomerta“, UAB „Remika“ yra priteistos 457 120,44 Lt nepagrįstai gautos bankrutavusios įmonės lėšos, tame tarpe ir 120 230 Lt iš UAB „Jomerta“, kaip neteisėtai iš ieškovės gauta AB Ūkio bankas paskolos dalis (b.l. 61-64, 132, 171). Byloje nustatyta, kad įmonės kreditoriaus AB Ūkio bankas patvirtintas 187 315,98 Lt reikalavimas bendrovei yra užtikrintas ir 160 000 Lt atsakovo kreditoriui išduotu paprastuoju vekseliu, todėl priteisti iš atsakovo A. V. 160 000 Lt žalą nėra pagrindo, nes bankrutavusiai įmonei negrąžinus skolos kreditoriui, AB Ūkio bankas turi teisę 160 000 Lt išsiieškoti iš atsakovo. Priteisus nurodytą sumą iš atsakovo įmonei, faktiškai iš jo būtų išieškoma dviguba suma. Nesant duomenų, kad aukščiau teismo priteistų sumų išieškojimas yra negalimas, ieškovės reikalavimas mažintinas 496 890, 44 Lt suma (35 000 + 160 000 + 301 890,44 ? 496 890,44 Lt, b.l. 172). Kaip nurodyta aukščiau, kilus atsakovo pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, UAB „Arvera“ buvo skolinga 229 216,35 Lt Panevėžio apskrities VMI bei 5 854,76 Lt – VSDFV Panevėžio skyriui. Kadangi minėtiems kreditoriams žala, atsakovui nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, padidėjo nuo minėtų sumų, todėl šiomis sumomis prašomos priteisti žalos dydis taip pat yra mažintinas (229 216,35 + 5 854,76 ? 235 071,11 Lt). Teismas konstatuoja, kad atsakovo neteisėtais veiksmai įmonei yra padaryta 253 699,86 Lt žala (985 661,41 - 731 961,55).

CK 6.251 str. numatyta, kad nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nors atsakovas neprašė sumažinti nuostolių dydžio, neteikė įrodymų tokioms aplinkybėms įrodyti, tačiau įvertinus jog įmonės nemokumą dalinai įtakojo ekonominė krizė ir to pasėkoje sumažėję užsakymai įmonei, be to, įsiskolinimas trečiosios eilės kreditoriams atsirado ir dėl jų pačių neatidumo - sandorių sudarymo su nemokia įmone bei priteistinos žalos dydį, kuris yra gan ženklus ir jo priteisimas gali neskatinti atsakovo siekti neatidėliotinai atsiskaityti su ieškove, kuri yra bankrutavusi įmonė, teismas daro išvadą esant pagrindui mažinti priteistinos žalos dydį (CK 1.5 str.).

Siekiant išvengti žalos ateityje valstybės institucijoms, įmonių darbuotojams, tikslinga atsakovo atžvilgiu taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies nuostatą apribojant jam teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 8 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., b.l. 1).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais teismas

NUSPRENDĖ:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 153 699,86 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt tris tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt devynis Lt 86 ct) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo (2010-11-30) iki sprendimo visiško įvykdymo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės “Arvera” (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai bei 4 074 Lt žyminio mokesčio ir 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 4 079,70 Lt (keturis tūkstančius septyniasdešimt devynis Lt 70 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Apriboti A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) teisę eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas 3 metus laiko, skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.