Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo P. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 2d. laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 3d. paskirtoji bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2004-08-25 Šakių rajono apylinkė teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

P. J. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. gegužės 20 d., apie 18 valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, per neužrakintas duris įsibrovė į VšĮ (duomenys neskelbtini) akušerijos ir ginekologijos "Gimdyklos" skyrių, esantį (duomenys neskelbtini) , Šakiuose, ir pagrobė telefono aparatą- 40 Lt vertės, rankinį skustuvą- 10 Lt vertės, 100 gramų medicininio spirito - 0,58 Lt vertės, tuo VšĮ (duomenys neskelbtini) padarė 50,58 Lt turtinę žalą.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Nuteistojo kaltė, pagrobus svetimą turtą įsibraunant į patalpą, įrodyta byloje surinktais, teisingai, visapusiškai ir nešališkai ištirtais įrodymais.

Nuteistojo kaltė įrodyta iš dalies paties nuteistojo parodymais, liudytojos R. S. parodymais, protokolu –pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, kita bylos medžiaga.

Nors nuteistasis teigia, kad į patalpas jis nesibrovė ir tikslo pagrobti ką nors neturėjo, tačiau šie jo paaiškinimai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėmis aplinkybėms. Veika kvalifikuojama kaip įsibrovimas į patalpas net ir tuo atveju, kai patalpos nėra specialiai kaip nors apsaugotos, rakinamos, įjungiama signalizacija ir panašiai. Įsibrovimu laikomas ir bet koks kitas neteisėtas patekimas į patalpas, kurios nors ir nėra užrakintos, tačiau į kurias pašaliniams žmonėms patekimas yra draudžiamas, ribotas. Šiuo atveju nuteistasis neginčija, kad jis įėjo į VšĮ „Šakių ligoninė“ gimdyklos skyrių, į ligoninės specialias, tarnybines patalpas, į kurias neabejotinai pašaliniams žmonėms patekti yra neleistina. Be to, nuteistasis pripažįsta, kad jis išgėrė minėtoje patalpoje rastą spiritą, pasiėmė rankinį skustuvą bei laidinį telefoną, t.y. užvaldė svetimą, ligoninei priklausantį turtą, daiktus pardavė, o pinigus išleido sau. Tokiu būdu P. J. neteisėtai būdamas ligoninės patalpose, gimdyklos skyriuje, suvokė ir žinojo, kad jis pagrobia svetimą, ne jam priklausantį turtą, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Esant šioms aplinkybėms nuteistojo veika pagal LR BK 178 str. 2d. kvalifikuota teisingai.

Bausmė nuteistajam P. J. skirta teisingai.

LR BK 54 str.2 d. nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad P. J. praeityje teistas 8 kartus, tame tarpe ir už analogiškus tyčinius, turtinius nusikaltimus. Šią nusikalstamą veiką jis padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos metu, tepraėjus vos mėnesiui po to, kai buvo lygtinai paleistas neatlikęs visos laisvės atėmimo bausmės. Kadangi nuteistasis padarė naują tyčinį nusikaltimą nepanaikinus ankstesnio teistumo taip pat už tyčinį nusikaltimą, todėl vadovaujantis LR BK 27 str. 1.d. jis yra recidyvistas. Remiantis LR BK 56 str. 1d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. J. skyrė laisvės atėmimo bausmę, nes tik šios rūšies bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytų bausmės tikslų realizavimą.

Nustatydamas paskirtos bausmės dydį ,teismas atsižvelgė į realų padaryto nusikaltimo pavojingumą, į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, kaltės formą-tyčią, į tai, kad nusikaltimas baigtas, atsakomybę švelninančia aplinkybe pagrįstai laikė nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis serga psichine liga, tačiau nusikaltimo padarymo metu suprato veiksmų esmę ir juos galėjo valdyti, įvertino šių ir kitų, aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį ir skyrė laisvės atėmimo bausmę žymiai mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis, artimą minimaliam šios rūšies bausmės dydžiui- 1 metus. Paskirtoji bausmė, įvertinus padarytos veikos pavojingumą, švelninančias bei sunkinančias atsakomybę aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus.

Teismo išvados dėl nusikaltimo įvykio, nuteistojo kaltės, paskirtos bausmės, pagrįstos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, atitinka faktines byloje nustatytas aplinkybes, todėl nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Teisinių pagrindų jį keisti skundo motyvais nėra.

Rezoliucinė dalis

n utarė:

nuteistojo P. J. apeliacinį skundą atmesti.