- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-02
- Bylos Nr.
- 1S-184-174/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,
teismo posėdyje išnagrinėjo UAB „Alovė“ direktoriaus M. Z. skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010-04-15 nutarties, kuria atmestas UAB „Alovė“ skundas dėl prokurorų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 60-1-176-07, kurio metu, remiantis UAB „Alovė“ pareiškimu, V. J. pareikšti įtarimai dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 1 dalyje, padarymo. V. J. pareikšti įtarimai dėl to, kad jis, savavališkai vykdydamas savo tariamą teisę į UAB „Alovė“ antspaudą, finansinės atskaitomybės dokumentus, griežtos atskaitomybės blankus, čekių knygelę, įmonės registravimo pažymėjimą, UAB „Alovė“ padarė didelę turtinę žalą, taip pat dėl to, kad pasisavino didelės vertės UAB „Alovė“ turto – jo žinioje buvusias pinigines lėšas.
Palangos miesto apylinkės prokuroras 2010-01-08 nutarimu ikiteisminį tyrimą pagal BK 294 straipsnio 1 dalį dėl V. J. nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, padarymo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių V. J. kaltę dėl šių nusikaltimų padarymo.
Palangos miesto apylinkės vyriausiosios prokurorės 2010-02-04 nutarimu netenkintas UAB „Alovė“ skundas dėl prokuroro 2010-01-08 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.
Skundžiama nutartimi atmestas UAB „Alovė“ skundas dėl žemesniojo ir aukštesniojo prokurorų nutarimų panaikinimo.
Šalies argumentai
Skundu UAB „Alovė“ direktorius M. Z. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010-04-15 nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl V. J. padarytų nusikalstamų veiksmų. Nurodo, kad neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, nesurinkti būtini duomenys, nenustatyta, kur ir kieno reikmėms buvo panaudota 59 000 Lt suma, dėl kurios UAB „Alovė“ turi pretenzijų V. J.. Dėl V. J. veiksmų nevykdant savo pareigų bendrovė patyrė nuostolių, tačiau šie veiksmai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įvertinti.
Remiantis Lietuvos Konstitucinio Teismo doktrina, ikiteisminio tyrimo metu yra renkama ir vertinama informacija, reikalinga tam, kad būtų galima nuspręsti, ar turi būti tęsiamas ikiteisminis tyrimas ir ar jį pabaigus baudžiamoji byla turi būti perduodama teismui, taip pat tam, kad būtų galima perduotą baudžiamąją bylą nagrinėti teisme ir ją teisingai išspręsti. Įstatymu reguliuojant ikiteisminį tyrimą ir jį atliekant, turi būti laikomasi Konstitucijos normų ir principų, įtvirtinančių inter alia asmenų lygiateisiškumą, žmogaus laisvės neliečiamumą, draudimą žeminti žmogaus orumą, žmogaus asmens, privataus gyvenimo, būsto neliečiamumą, nuosavybės neliečiamumą, nekaltumo prezumpciją, asmens teisę į teisminę gynybą ir teisę turėti advokatą. Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas objektyviai, kvalifikuotai, nešališkai, išsamiai, per šį tyrimą turi būti surinkta tiek informacijos, kad jos pakaktų teisingai išspręsti baudžiamąją bylą teisme. Ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui teisingai išspręsti asmens kaltumo, padarius nusikalstamą veiką, klausimą. Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad jeigu ikiteisminis tyrimas yra atliktas nekvalifikuotai, neišsamiai ar turi kitų trūkumų, ikiteisminį tyrimą (ar atskirus jo veiksmus) būtų galima atlikti pakartotinai. Ypač pabrėžtina, kad per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių inter alia teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija.
Pareiškėjo nuomone, Palangos miesto apylinkės teismas be pagrindo pripažino, kad ikiteisminis tyrimas atliktas visapusiškai ir nešališkai, nemotyvuodamas tokios savo išvados. Akivaizdu, kad teismas privalėjo nutartyje nuosekliai išdėstyti įrodymus, kuriais remiantis buvo padaryta išvada, kad V. J. veiksmai negali būti kvalifikuoti kaip nusikalstami, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismas nutartyje konstatavo, kad nėra nustatyta, kokia žala buvo padaryta UAB „Alovė“, todėl apsiriboja fraze, jog nuostolių atlyginimo klausimas yra sprendžiamas civiline tvarka. Tokiu būdu teismas visiškai nevertino bylos medžiagos, net nebandė aiškintis, kokią žalą patyrė UAB „Alovė“, o pasinaudojo lengviausiu keliu – pasiūlė šalims ginčą spręsti civilinio proceso tvarka. Todėl, pareiškėjo teigimu, Palangos miesto apylinkės teismas šiurkščiai pažeidė esminius baudžiamojo proceso principus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) nuostatomis, nutraukti ikiteisminį tyrimą galima tik kruopščiai ištyrus visas reikšmingas bylos aplinkybes ir įsitikinus, kad egzistuoja pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas tik pasinaudojus visomis aplinkybėmis surinkti reikšmingus tyrimui duomenis. Ikiteisminis tyrimas turi būti kruopščiai atliktas ir privalo būti ištirtos visos aplinkybės dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra pakankamai įrodymų, kad V. J. iššvaistė 59 000 Lt ir dėl to įmonei buvo padaryta žala. Iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pašalinti esminiai prieštaravimai tarp įtariamojo V. J. ir liudytojo J. M. parodymų dėl 59 000 Lt paskolos. Šiuos prieštaravimus buvo galima pašalinti ne tik formaliai atliekant akistatą, bet ir kitomis BPK numatytomis priemonėmis – apklausiant liudytojus ir pan. Faktas dėl 59 000 Lt panaudojimo nebuvo tinkamai ištirtas. Iš dokumentų matyti, kad ši suma yra įforminta kaip įmokėta į UAB „Alovė“ kasą paskola, tačiau nėra dokumentų apie pinigų panaudojimą UAB „Alovė“ reikmėms. Teismas skundžiamoje nutartyje formaliai nurodė, kad J. M. dėl minėtos sumos panaudojimo neturi pretenzijų nei įmonei, nei V. J., todėl padarė išvadą, kad turtinė žala įmonei nepadaryta. Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo bandoma išsiaiškinti, kur bei kokioms UAB „Alovė“ reikmėms ar kreditoriams buvo panaudota 59 000 Lt suma. Prokurorai ir ikiteisminio tyrimo teisėjas rėmėsi V. J. ir J. M. patvirtinimu, kad ši suma panaudota teisėtai. Neišsiaiškinus šių aplinkybių, nėra jokio pagrindo teigti, kad 59 000 Lt yra panaudoti teisėtai ir kad vienintelis to laikotarpio UAB „Alovė“ darbuotojas V. J. šių pinigų nepasisavino. Tuo labiau, kad patikrinti 59 000 Lt išmokėjimo faktą UAB „Alovė“ kreditoriams, kaip nurodė V. J., nebūtų sudėtinga atliekant priešpriešinius patikrinimus. Akivaizdu, kad sudėjus visas pinigines sumas, kuriomis disponavo V. J. (37 426 Lt ir 59 000 Lt), matyti, kad dokumentais pagrįstos UAB „Alovė“ išlaidos yra gerokai mažesnės. Teismo nutartyje nurodytas teiginys apie tai, kad J. M. neturi pretenzijų nei V. J., nei UAB „Alovė“ dėl 59 000 Lt panaudojimo, yra apskritai nesuprantamas, juo teismas negalėjo remtis konstatuodamas, kad ikiteisminis tyrimas šioje dalyje nutrauktas pagrįstai. Šiuo atveju dėl netinkamo ir neaiškaus 59 000 Lt panaudojimo galbūt yra padaryta žala UAB „Alovė“, ir būtent ši bendrovė turi pretenzijų V. J., kaip buvusiam direktoriui. Tik išsiaiškinus 59 000 Lt panaudojimo aplinkybes, būtų galima padaryti išvadą dėl V. J. veiksmų pasisavinant arba iššvaistant bendrovės pinigus.
Be to, iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad pats V. J. siekė sužlugdyti UAB „Alovė“ veiklą. 2007-05-16 Palangos miesto apylinkės prokuratūrai jis pateikė pareiškimą dėl V. B. tariamai neteisėtų veiksmų. 2007-05-28 V. J. P. miesto apylinkės teismui buvo pateikęs ieškinį prašydamas pripažinti negaliojančiu 2007-02-28 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą bei jame priimtus sprendimus. Šio ieškinio pagrindu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios stabdė įmonės veiklą bei padarė įmonei didelės žalos. Tačiau V. J. teismui pateiktame ieškinyje nurodyti faktai nepasitvirtino. Priešingai, būtent tuo laikotarpiu V. J. nevykdė savo pareigų, dėl to buvo prarastas ir sunaikintas bendrovės turtas (atrakcionai), bendrovė nespėjo apskųsti įstatymo nustatyta tvarka jai nepalankaus sprendimo, dėl to prarado turtinę teisę į žemės sklypą. Tyrimo metu nebuvo įvertinta aplinkybė, kad V. J. slapstėsi nuo akcininkų, kurie neturėdami bendrovės antspaudo bei bendrovės dokumentų, negalėjo atstovauti bendrovei, o būtent tuo laikotarpiu ir įvyko nurodyti faktai, dėl kurių bendrovė prarado turtą.
Pareiškėjo nuomone, V. J., kaip įmonės direktorius, neišsaugojo visų bendrovės dokumentų, tačiau ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nagrinėjama. Be to, nebuvo įvertinti V. J. veiksmai, kuriais jis bandė nevykdyti susitarimų dėl UAB „Alovė“ akcijų pardavimo – vengė vykdyti pasirašytas sutartis, vilkino bendroves akcijų ir turto perdavimą, tuo pačiu laikotarpiu nevykdydamas direktoriaus pareigų, dėl to padarė žalą bendrovei.
Pareiškėjas pažymi, kad minėti faktai nebuvo aptarti nei skundžiamoje nutartyje, nei žemesniojo ir aukštesniojo prokurorų nutarimuose, kurie vien dėl šios priežasties turėtų būti panaikinti.
Ikiteisminis tyrimas turi būti atnaujintas, nes buvo nutrauktas nepagrįstai, neatlikus privalomų tyrimo veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai analizuojant ir vertinant įrodymus bei aplinkybes, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti.
Apylinkės teismas išanalizavęs tyrimo metu surinktus duomenis skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir aukštesnysis teismas.
BK 294 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymą, padarant didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Šis nusikaltimas priskiriamas prie nusikaltimų valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, papildomas objektas – konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir pan.). Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą įstatymą kyla, jeigu atsiranda jame numatyti padariniai – didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams.
„Alovės“ direktorius M. Z. skunde nurodo, kad V. J., nebebūdamas bendrovės vadovu, nuo 2007-02-28 UAB „Alovė“ visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkus naują įmonės direktorių V. B. (direktoriumi paskirtas nuo 2007-03-01), vengė perduoti pastarajam bendrovės antspaudą, veiklos ir finansinės atskaitomybės dokumentus, griežtos atskaitomybės blankus, čekių knygelę, įmonės registravimo pažymėjimą, veiklos nuostatus, dėl to sutrikdė įmonės veiklą, tai yra padarė didelę žalą įmonės teisėtiems interesams. Tačiau su šiuo pareiškėjo skundo argumentu sutikti negalima.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų matyti, kad 2007-02-28 V. B. paskyrus nauju bendrovės vadovu, V. J. P. miesto apylinkės teismui 2007-05-28 pateikė ieškinį dėl 2007-02-28 UAB „Alovė“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo ir šiame susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – uždrausti V. B. veikti „Alovės“ vardu, priimti bet kokius sprendimus, pasirašyti sandorius ir atlikti bet kokius kitus veiksmus. Palangos miesto apylinkės teismas 2007-06-01 nutartimi patenkino V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Faktas, kad V. J. civiline tvarka ginčijo „Alovės“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2007-02-28 protokolą dėl naujo vadovo paskyrimo ir priimtų sprendimų, rodo, jog jis neperdavė bendrovės dokumentų naujai išrinktam vadovui dėl to, jog manė, kad V. B. direktoriumi išrinktas neteisėtai. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, jog civilinio ieškovo teisė yra prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o atsakovas turi teisę reikalauti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemones taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Tyrimo metu, priešingai nei teigia pareiškėjas, nenustatyta, kad pareikšdamas ieškinį ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones V. J. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjo skunde nepagrįstai nurodoma, jog dėl V. J. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Palangos miesto apylinkės teismas šį prašymą patenkino, buvo sutrikdyta įmonės veikla, ir dėl to „Alovei“ buvo padaryta didelė žala. V. J. pareikšdamas ieškinį teismui ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ėmėsi teisinių priemonių ginčydamas, jo manymu, neteisėtus bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus dėl naujo vadovo išrinkimo ir priimtų sprendimų uždrausti V. B. veikti „Alovės“ vardu, priimti bet kokius sprendimus, pasirašyti sandorius ir atlikti bet kokius kitus veiksmus, ir tokie jo veiksmai, tai yra prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris buvo patenkintas Palangos miesto apylinkės teismo 2007-06-01 nutartimi, kuri galiojo iki 2007-08-30, negali būti vertinamas kaip sąmoningas siekimas pakenkti bendrovei ir negali būti pagrindas tokius V. J. veiksmus vertinti kaip nusikalstamus BK 294 straipsnio prasme, atkreipiant dėmesį į tai, jog praėjus 9 dienoms po naujo bendrovės vadovo išrinkimo, buvo pagamintas naujas bendrovės antspaudas, išduotas registracijos pažymėjimo dublikatas, kad pareikalavus teisėsaugos institucijoms V. J. „Alovės“ dokumentus grąžino. Taip pat pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įmonė faktiškai veiklos nevykdė, todėl teigti, kad tokiais veiksmais buvo sužlugdyta įmonės veikla, negalima. Esant šiems duomenims tiek prokurorų nutarimuose, tiek skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog tokiais veiksmais nebuvo padaryta žalos UAB „Alovė“ interesams, todėl ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 1 dalyje, V. J. nutrauktas pagrįstai, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes; BK 184 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už patikėto svetimo turto iššvaistymą. Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarymo V. J. nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Pareiškėjo teigimu, V. J. iššvaistė 59 000 Lt pasiskolintų bendrovės lėšų bei nežinia kur panaudojo 37 426 Lt gautų pajamų, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas neišsiaiškinus, kur buvo panaudoti šie pinigai.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė grynuosius pinigus gaudavo ir išleisdavo neįtraukdama jų į apskaitą, todėl bendrovės pajamas ir išlaidas pagrindžiančių dokumentų nėra. Dokumentais buvo pagrįstos tik tokios laikotarpiu nuo 2003-07-01 iki 2007-01-09 UAB „Alovė“ sumokėtų mokesčių sumos: 2004 metais – 1 652 Lt, 2005 metais – 42 329,73 Lt, 2006 metais – 6 317,74 Lt. Palangos miesto apylinkės teismo 2009-12-30 nuosprendžiu V. J. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nustačius, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai, akivaizdu, kad tokie įmonės buhalterinės apskaitos duomenys vertintini kritiškai.
Iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos matyti, kad 59 000 Lt suma buvo gauta kaip paskola iš J. M.. Tiek V. J., tiek V. M. pripažįsta, kad ši pinigų suma buvo panaudota atsiskaitymams su įmonės kreditoriais, tačiau tokie duomenys, nesant pakankamai įrodymų, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nei patvirtinti, nei paneigti. Kreditorius J. M. nurodė pretenzijų dėl šios paskolos nei „Alovei“, nei V. J. neturintis. Esant šiems duomenims žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, kad turtinė žala įmonei nebuvo padaryta, todėl prokurorų nutarimai dėl šios ikiteisminio tyrimo dalies nutraukimo yra nepagrįsti.
Apylinkės teismas tinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir padarė teisingą išvadą, kad naikinti skundžiamų prokurorų nutarimų nėra pagrindo.
Skundžiama Palangos miesto apylinkės teismo 2010-04-15 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundas nurodytais pagrindais negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
UAB „Alovė“ direktoriaus M. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2010-04-15 nutartį.
Nutartis neskundžiama.