Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017 m. balandžio 6 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis patyrė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Pažymėtina, jog pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).

Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti ar Klaipėdos AVPK (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Iš bylos medžiagoje esančio Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko D. P. 2017-03-02 tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-4461 (b. l. 26 - 27) matyti, kad pareiškėjas nuo 2017-01-17 17.16 val. iki 2017-01-20 08.32 val. buvo laikomas areštinės kameroje Nr. 19. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas iš esmės savo teisių pažeidimą kildina iš neteisėtų atsakovės veiksmų, neužtikrinus tinkamų areštinėje esančių asmenų laikymo sąlygų, t. y. netinkamos ventiliacijos, apšvietimo, per vėsaus dušo, netinkamai įrengto kiemelio, pasimatymų patalpų, neišduotų higienos priemonių, per kietos pagalvės, netinkamo maisto, kamerose įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų, neišduotų vaistų, neleistų perduoti daiktų ir neleisto pasimatymo.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, jog Asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Su suimtuoju net ir jo sutikimu draudžiami medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai. Draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti suimtąjį be išankstinio jo sutikimo.

Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis. Šių taisyklių 274 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems areštu skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi būti skiriamas reikiamas dėmesys klimato sąlygoms, kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apšvietimui, šildymui ir vėdinimui. Nuteistųjų nuolat naudojamos areštinės patalpos turi būti gerai sutvarkytos ir švarios. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta, jog policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Šios taisyklės taikomos būtent asmenims, kurie yra laikomi teritorinių policijos komisariatų areštinėse (žr., pvz., LVAT bylas Nr. A502-2207/2014; A525-1247/2012; A442-1840/2013; A1484-442/2015; A804-525/2015; A261-369/2014; A575-1881/2014; A678-442/2015; A227-520/2015 ir kt.).

Vertinant aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstumą pažymėtina, kad iš administracinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016-04-11 patikrinimo akte Nr. PA.-3-8 (18.4.1.3.12) (b. l. 55 – 56) nurodė, jog 2016-03-07 buvo gautas fizinio asmens skundas, kad Klaipėdos AVPK dušuose bei persirengimo kabinose neužtikrinama tinkama oro temperatūra, prausimosi metu neužtikrinama tinkama vandens temperatūra. Minėtu patikrinimo aktu nustatyta, jog skunde išdėstyti faktai dėl dušuose, persirengimo kambariuose žemos patalpų ir iš dušų ragelių tenkančio vandens temperatūros nepasitvirtino, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai” pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina, kad Areštinės veiklos taisyklių 7.12 punktas nustato, jog policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu ir iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, jog tokia teisė pareiškėjui buvo suteikta. Įvertinus aptartas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų aukščiau nurodytus pareiškėjo teiginius dėl Klaipėdos AVPK pareigūnų elgesio neteisėtumo bei dėl to, kad būtent dėl areštinės dušų vandens temperatūros bei ventiliacijos jame, 2017-01-18 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus gydytojas nustatė pareiškėjui ūmią virusinę infekciją bei paskyrė gydymą.

Areštinės veiklos taisyklių 61 punktas teigia, jog asmenys maistą gauna nemokamai pagal fiziologines mitybos normas ir iš anksto sudarytą valgiaraštį. Policijos areštinėse laikomiems asmenims taikomos tokios pat mitybos normos kaip ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Policijos areštinėse laikomų asmenų mitybos normas tvirtina Lietuvos policijos generalinis komisaras, o taisyklių 62 punkte nurodyta, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje maitinami 3 kartus per dieną. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos direktorius 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintose „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėse” (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), kurios taikytinos ir maisto tiekimui areštinėse laikomiems asmenims, nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei. Remiantis Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. LVAT yra išaiškinęs, kad nurodytos Maitinimo organizavimo taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, jog specialus maitinimas asmenims skiriamas esant gydytojo(ų) specialisto(ų) išvadai (žr. pvz., 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A273-858/2015). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui neribotam laikui skirtas dietinis maitinimas. Iš bylos medžiagoje esančios 2016-01-15 Sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų sutarties Nr. 30-4-ST2-16-3/737 (toliau – ir Sutartis, b. l. 49 - 53) nustatyta, jog Klaipėdos AVPK laikomiems asmenims maitinimą tiekia VšĮ „Kretingos maistas”. Sutarties 4.4.2 punktas teigia, jog sulaikyti asmenis maitinami pagal grafiką: pusryčiai nuo 7.00 val. iki 8.00 val., pietūs nuo 12.00 val. iki 13.00 val., vakarienė nuo 17.30 val. iki 18.30 val. Pažymėtina, jog Sutarties 4.8 punkte numatyta, jog paslaugos teikėjas esant būtinumui valgiaraštyje numatytą maistą pakeičia vegetarišku, dietiniu arba sausu daviniu. Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų (b. l. 26 – 27, 28 – 31) matyti, kad V. S. į Klaipėdos AVPK areštinę buvo pristatytas 2017-01-17 17.16 val., taigi kadangi areštinėje vakarienė yra pateikiama nuo 17.30 val. iki 18.30 val. pareiškėjui buvo išduotas atitinkamo kaloringumo sausas davinys. Pareiškėjas atvykęs į areštinę 2017-01-17 Klaipėdos AVPK administracijai pateikė prašymą jam skirti dietinį maitinimą, šis prašymas užregistruotas 2017-01-18 t. y. sekančią dieną ir iš ant prašymo esančios vizos (b. l. 32) bei V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kortelės išrašo Nr. 30-02212-15 (b. l. 28 – 31) matyti, jog pareiškėjui skirtas dietinis maitinimas. Pažymėtina, kad pareiškėjas neteikia įrodymų apie tai, kad būtų teikęs skundus dėl Klaipėdos AVPK viešosios tvarkos biuro areštinėje laikomų asmenų maitinimui skirto paros raciono ir atitikties higienos normų reikalavimams. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai dėl netinkamo maitinimo skyrimo nėra patvirtinti ir Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmuose teisės aktų pažeidimų nenustatyta.

BVK 1 straipsnis teigia, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas, principus, taip pat bausmių vykdymo institucijų ir įstaigų pareigūnų teises, pareigas ir atsakomybę. BVK IV skyriuje nurodytas bausmių vykdymo institucijų baigtinis sąrašas. Iš šio sąrašo nustatyta, jog teritorinės policijos įstaigų areštinės nėra priskiriamos prie bausmių vykdymo institucijų, todėl darytina išvada, jog BVK nereglamentuoja Klaipėdos AVPK areštinės ir jos pareigūnų teisių, pareigų, atsakomybės bei areštinėje laikomų asmenų teisių ir pareigų. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjas nepagrįstai savo teisės pažeidimą grindžia BVK nuostatoms. Teritorinėse policijos įstaigų areštinėje laikomų asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reglamentuoja Areštinės veiklos taisyklės. Areštinių veiklos taisyklių 7.6 ir 7.14 punktai teigia, jog policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę esant ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, leidimui, pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis (nuteistiesiems, laikinai perkeltiems į policijos areštinę iš bausmės atlikimo įstaigų dėl tiriamos arba teisme nagrinėjamos bylos, pasimatyti su giminaičiais neleidžiama) ir vieną kartą per 15 kalendorinių dienų gauti artimųjų ar kitų asmenų perduodamus daiktus, maisto produktus ir banderolę su spaudos leidiniais (šio punkto nuostata netaikoma nuteistiems asmenims, turintiems tik nuteistojo statusą). Taip pat pažymėtina, jog Areštinės veiklos taisyklių 21 punkte numatyta, kad Nuteistiesiems, laikinai perkeltiems į policijos areštinę iš bausmių atlikimo įstaigų dėl tiriamos ar teisme nagrinėjamos bylos, pasimatyti su giminaičiais neleidžiama, o aukščiau paminėtų taisyklių 39 punktas teigia, kad Teisė gauti perduodamus daiktus, maisto produktus ir banderolę su spauda netaikoma nuteistiems asmenims (turintiems tik nuteistojo statusą). Nuteistieji, kuriems nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, ir nuteistieji, kurie įtariami kito nusikaltimo padarymu, už kurį jiems skirta kardomoji priemonė – suėmimas, šia teise gali naudotis taisyklėse nustatyta tvarka. Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog asmuo kuris laikomas teritorinėje policijos įstaigos areštinėje, neturi teisės pasimatyti su artimaisiais ir kitais asmenimis bei iš artimųjų gauti perduodamus daiktus, maisto produktus ir banderolių su spauda, jeigu atitinka šias sąlygas: 1) turi tik nuteistojo statusą; 2) yra laikinai perkeltas iš į policijos areštinę iš bausmių atlikimo įstaigos dėl tiriamos ar teisme nagrinėjamos bylos. Kitiems teritorinėje policijos įstaigos areštinėje laikomiems asmenims šios teisės nėra ribojamos. Be to, teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad pagal V. S. skundą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Šios administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas išreiškė norą dalyvauti teismo posėdyje, kuriame bus nagrinėjamas jo skundas, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-12-20 nutartimi Šiaulių tardymo izoliatorius bei atsakovo atstovas buvo įpareigoti pareiškėją konvojuoti į Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro areštinę ir 2017-01-18 pristatyti pareiškėją į teismo posėdį. Kadangi pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje laikytas nuo 2017-01-17 17.16 val. iki 2017-01-20 08.32 val. akivaizdu, jog pareiškėjas į areštinę buvo pristatytas dėl teisme nagrinėjamos administracinės bylos, kurios iniciatorius buvo pats pareiškėjas. Taip pat iš administracinėje byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas turi nuteistojo statusą, šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę (b. l. 66 – 68). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog pareiškėjas laikino laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje metu neturėjo teisės pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis ir teisės gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus. Teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad nagrinėjamos administracinės bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu pareiškėją siekė aplankyti giminaičiai ar kiti asmenys, taip pat nėra duomenų. Nustatyta tik aplinkybė, kad Klaipėdos AVPK areštinės administracija 2017-01-18 gavo pareiškėjo prašymą leisti perduoti siuntinį, leisti pasimatyti su artimaisiais (b. l. 30), taip pat iš Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos 2017-01-19 raštų „Dėl prašymo” (b. l. 14, 15) turinio matyti, kad prašymas pasimatyti su giminaičiais tenkintas, o prašymas leisti perduoti siuntinį – ne. Atsisakymo tenkinti prašymą pareiškėjas neskundė. Pažymėtina ir tai, kad teismui nėra pateikta rašytinių įrodymų leidžiančių pagrįsti pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu koks nors asmuo buvo atvykęs pasimatyti su pareiškėju. Taigi, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginys, jog Klaipėdos AVPK pareigūnai neteisėtai draudė pareiškėjo artimiesiems su juo pasimatyti, yra nepagrįstas.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimus siejo ir su neužtikrintu privatumu, nes kameroje įrengta vaizdo filmavimo kamera.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 straipsnis nustato, kad vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, vaizdo duomenų tvarkymas turi būti nustatytas duomenų valdytojo patvirtintame rašytiniame dokumente, kuriame yra nurodomas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, vaizdo duomenų saugojimo terminas, priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sąlygos, šių duomenų naikinimo sąlygos ir tvarka bei nustatyti kiti reikalavimai teisėtam vaizdo duomenų tvarkymui. Vadovaujantis minėto įstatymo 19 straipsnio 2 bei 3 dalių nuostatomis, draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, taip pat draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose duomenų subjektas pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pvz., tualetuose, persirengimo kambariuose ir pan.). Pažymėtina ir tai, jog ilgalaikio sulaikymo patalpų įrengimo ypatumus sąlygoja ir reikalavimai užtikrinti nuolatinį šiose patalpose laikomų asmenų stebėjimą. Pagal Instrukcijos 30.6 ir 46 punktų nuostatas, uždaręs pristatytąjį į sulaikymo patalpas, budėtojas ar kitas įgaliotas pamainos pareigūnas privalo nuolat stebėti jo elgesį, neleisti uždarytajam atlikti nepageidaujamų veiksmų. Reikalavimų 36 punkte nustatyta, kad teritorinės policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio patalpose turi būti įrengta vaizdo stebėjimo sistema, kuri turi fiksuoti ir sulaikymo patalpose uždarytus asmenis. Instrukcijoje bei Reikalavimuose nustatyti reikalavimai ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomų asmenų stebėjimui užtikrinti, susiję ne tik su galimai neteisėtų veikų užkardymu, bet ir su pačių šių asmenų saugumu. Taigi, nagrinėjamu atveju vertindamas pareiškėjo teisių pažeidimus, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, ir dėl ribojimų, kurie yra neišvengiamai susiję su laisvės apribojimo režimu, pareiškėjui absoliutaus privatumo užtikrinimas buvo objektyviai neįmanomas. EŽTT praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005-10-06 sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967-07-11sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007-12-04 sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę). Be to, minėta, ilgalaikio sulaikymo patalpa yra specialiai įrengta patalpa, skirta teisės aktų nustatyta tvarka asmenims, pristatytiems į policijos įstaigą, uždaryti ir laikyti iki 48 valandų. Teisės aktai šių patalpų nepriskiria gyvenamųjų patalpų kategorijai. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl nusirengiant nepatogumų, susijusių su stebėjimu 24 val. per parą per filmavimo kameras, vertintini kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad byloje esantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016-07-20 sprendimas „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų registravimo duomenų įrašymo į asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazę” (b. l. 33) patvirtina, kad Klaipėdos AVPK areštinės kamerose leista įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Taigi, teismas sprendžia, kad pareiškėjo teisė į privatumą areštinės kamerose buvo užtikrinta.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad areštinės kamerose buvo netinkama ventiliacija, apšvietimas.

Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje, esančioje adresu Kauno g. 6, Klaipėda. Higienos norma HN 134:2015 nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių (toliau – laisvės atėmimo vietų), teritorinių policijos įstaigų areštinių (toliau – policijos areštinės) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus (1 punktas). Higienos normos HN 134:2015 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Įvertinus tai, kad Klaipėdos AVPK areštinė, esanti adresu Kauno g. 6, Klaipėda, yra naujai pastatyta bei jos atitikimą teisės aktų nuostatoms 2015-12-22 pridavimo eksploatacijai aktu Nr. 30-IL-16783 (b. l. 46 - 47) patvirtino komisija, į kurios sudėtį įėjo ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovai, todėl spręstina, jog atsakovės atstovas įrodė, kad naujoje areštinėje buvo užtikrintas tinkamas natūralus apšvietimas, ventiliacija.

Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina ir iš to, kad jam nebuvo suteikiama pilnavertė sveikatos priežiūra – nebuvo išduoti gydymui skirti medikamentai.

Taisyklių 70 punktas numato, kad policijos areštinėse laikomų asmenų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo bei tinkamumo principais. Asmenims, laikomiems policijos areštinėje, turi būti užtikrintas tokios pačios kokybės bei lygio gydymas kaip ir esantiems laisvėje asmenims. Taisyklių 72 punkte nustatyta, kad policijos areštinės bendruomenės slaugytojas privalo: 72.1. per 24 val. apžiūrėti ir įvertinti sulaikytų ir į policijos areštinę uždarytų asmenų sveikatos būklę jų sutikimu (suimti ir nuteisti asmenys, atvežti iš kitos kardomojo kalinimo vietos ar policijos areštinės apžiūrimi tik šių pageidavimu); 72.2. kasdien aplankyti asmenis, kuriems paskirtas ambulatorinis gydymas, išduoti jiems vaistų ir įsitikinti, kad jie suvartoti pagal paskirtį. Taisyklių 79 punkte numatyta, jog policijos areštinėje yra pildomas sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalas (3 priedas), kuriame kaupiama informacija apie policijos areštinėje laikomų asmenų apžiūras bei jiems suteiktą medicinos pagalbą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėją 2017-01-18 13.47 apžiūrėjo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus gydytojas, jam buvo paskirtos paracetamolio ir ibuprofeno tabletės (b. l. 34 – 35). Pažymėtina, kad nors pareiškėjas teismo posėdžio metu teigia, kad jo per 24 val. nuo pristatymo dienos neapžiūrėjo areštinės medicinos darbuotojas, tačiau tokių įrodymų į bylą neteikia, o teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais įrodymais, iš kurių matyti, kad apžiūra buvo atlikta per nustatytą terminą: areštinės medicinos darbuotojas 2017-01-18 15.06 apžiūrėjo pareiškėją, jam išduoti paskirti medikamentai (atsakovas į areštinę pristatytas 2017-01-17 17.16, taigi 24 val. terminas turėjo sueiti 2017-01-18 17.16, b. l. 34 - 35). Be to, iš atsakovo atstovo atsiliepime pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas pristatymo metu nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo, Kauno klinikų medikų paskirti vaistai nebuvo perduoti areštinės medicinos darbuotojui, šių vaistų areštinės medicinos darbuotojas neturi. Konstatuotina, jog nesant įrodymų, kad pareiškėjui buvo skirtas medikamentinis gydymas, tokių vaistų neperdavus medicinos darbuotojui, jis neturėjo teisinio pagrindo skirti pareiškėjui gydymą medikamentais. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjo skunde nurodyti vaistai omeprazolis nėra gyvybiškai būtini, juo labiau, jog iš pareiškėjo skundo matyti, kad jie nėra nepertraukiamai vartojami. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėją per 24 valandas nuo jo pristatymo dienos apžiūrėjo ne tik areštinės medicinos darbuotojas, bet buvo iškvieti ir skubios pagalbos tarnybos medikai, įrodo tai, kad jo sveikatai buvo skiriamas pakankamas dėmesys, todėl juo buvo rūpintasi tinkamai.

Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos AVPK įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai bei pasimatymams skirtos patalpos neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Teismas, pasisakydamas dėl šio pareiškėjo argumento, akcentuoja, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad skunde nurodytu laikotarpiu su pareiškėju niekas nesimatė, todėl jis nebuvo pasimatymams skirtose patalpose. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu sirgo ir todėl atsisakė pasinaudoti pasivaikščiojimo teise. Darytina išvada, kad aukščiau pareiškėjo nurodytos aplinkybės negalėjo jam sukelti kokio nors pobūdžio žalos, todėl minėtieji pareiškėjo reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra jokių įrodymų apie neteisėtus pareigūnų veiksmus, netinkamas pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygas ir jų tiesioginį poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo areštinėje sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Byloje esančiais duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas pažeidžiant galiojantį teisinį reglamentavimą ir jam kokiu nors būdu sąmoningai bloginamos sąlygos. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas buvo laikomas kankinančiomis sąlygomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Nenustačius neteisėtų veiksmų, neįrodžius neturtinės žalos, t. y. nesant privalomų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.