Telšių apylinkės teismo nutarimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Astai Kryžiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. Š., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Svetlanai Kašlevai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vedusio, vidurinio išsilavinimo, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad atliekant operatyvų patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad bendrovės direktorius L. Š. pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas, būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą, buhalterinę apskaitą organizavo taip, kad ne visas darbuotojams mokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas į Bendrovės buhalterinę apskaitą.

Nustatyta, kad M. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) Bendrovėje dirbo nuo 2014-08-18 iki 2015-04-13 plataus profilio darbininko pareigose. Pagal Bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, nustatyta, kad M. U. darbo užmokestį, įtrauktą į Bendrovės buhalterinę apskaitą išmokėjo: 2015 m. gegužės mėn. – 75,62 Eur bankiniu pavedimu ir 2015 m. balandžio 28-30 dienomis – 84 Eur grynais pinigais, 2015 m. balandžio 23 d. – 248,50 Eur bankiniu pavedimu už 2015 m. balandžio mėn. ir galutinis atsiskaitymas. Nustatyta, kad M. U. 2015 m. buvo išmokėta 408,52 Eur į buhalterinę apskaitą įtrauktas darbo užmokestis. M. U. raštu patvirtino, kad darbo užmokestį, apie 500 Eur Bendrovė pravedė į jo asmeninę banko sąskaitą už visą atidirbtą laikotarpį, t.y. už 2015 m. kovo mėn. ir balandžio mėn. Per 2015 m. kovo-balandžio mėnesius dirbo tris šeštadienius, už kuriuos buvo sumokėta grynais pinigais: 30 Eur, 30 Eur ir 50 Eur, t.y. iš viso 110 Eur neįtraukto į Bendrovės buhalterinę apskaitą darbo užmokesčio. Už gautus aukščiau minėtus pinigus niekur nepasirašė. Pinigus mokėjo R., statybos objektuose direktoriui žinant, atsiskaitymas vykdavo vakarais po atlikto darbo.

Šiais veiksmais L. Š. kaltinamas pažeidęs LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR 41⁴ straipsnio 3 dalyje.

Protokole taip pat nurodyta, kad pagal pateiktus pirminius apskaitos dokumentus nustatyta, kad kasos išlaidų (toliau – KIO) ir kasos pajamų (toliau – KPO) orderiuose trūksta privalomų rekvizitų, t.y. 2015-05-31 KPO Nr. INT87, suma 14823,95 Eur ir 2015-06-29 KPO Nr. INT88, suma 116,32 Eur nėra nurodyta, iš ko priimti pinigai ir nėra vyr. finansininko (buhalterio), kasininko parašų. 2015-01-02 KIO Nr. 020, suma 2888,00 Eur, 2015-02-01 KIO Nr. 022, suma 6914,00 Eur, 2015-04-01 KIO Nr. 023, suma 2779,30 Eur, 2015-06-01 KIO Nr. 024, suma 14823,95 Eur, nėra gavėjo parašų. Šiais veiksmais L. Š. kaltinamas pažeidęs 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 p., 19 p. reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu L. Š. sutiko ir pripažino savo kaltę dėl LR ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, kad buvo pažeistos taisyklės dėl orderių išrašymo tvarkos, kaltės dėl LR 41⁴ straipsnio 3 dalyje nurodyto pažeidimo nepripažino. Paaiškino, kad 2015 m. kovo – balandžio pradžioje buvo priimta dirbti nauja buhalterė. Dėl didelio darbų krūvio ir neapdairumo ji nedavė jam pasirašyti ant kasos orderių, todėl ir buvo padarytas pažeidimas. Dėl darbo užmokesčio mokėjimo po darbo nieko nežino. M. U. dirbo jo įmonėje plataus profilio statybininku, tačiau tuo metu jo įmonė neturėjo tiek darbų, kad būtų reikėję dirbti šeštadieniais. Mano, kad gal jis dirbo pas jo senelį E. R., kurį kartais kiti vadina J. vardu.

Liudytojas M. U. parodė, kad nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. dirbo plataus profilio darbininku – statybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jį išsikvietė Valstybinė mokesčių inspekcija ir teiravosi apie darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Naktį prieš pokalbį buvo vartojęs alkoholį, todėl gerai neprisimena, ką sakė. Pamena, kad kalbėjosi apie atlyginimo mokėjimą. Jis pasakęs, kad įmonė tvarkingai jį moka. Paaiškino, kad 2015 m. pavasarį, L. senelis R. paprašė važiuoti pasidarbuoti pas jį - padėti pastatyti malkinę. Šis darbas nebuvo susijęs su įmone. Jį į darbo vietą nuveždavo ir parveždavo R.. Darbavosi Telšių miesto Miškų ūkio rajone, privačiame name tris šeštadienius. Su R. susipažino darbe. Pastebėjęs, kad sugeba dirbti, R. jį pasikvietė padėti statant malkinę – dengiant stogą, sutvirtinant betoninę konstrukciją. Už pagalbą R. jam mokėjo po 30 – 50 Eur per dieną. Kitų darbininkų ten nebuvo. Kai VMI teikė duomenis, kad dirbo statybos objekte – tai jis turėjo omeny namą, kuriame darbavosi.

Liudytojas E. R. parodė, kad jo anūko L. Š. įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ statė (duomenys neskelbtini) Telšiuose. Važiuodamas į parduotuvę, užsuko pažiūrėti kaip vyksta darbai, bei kaip dirba darbininkai. Jis pats ilgus metus dirbo statybininku ir jam įdomu užsukti pas anūką. Be to, jis tuo metu statėsi malkinę ir jam reikėjo žmogaus, kuris padėtų šiame darbe. Tuomet ir susitarė su M. U., kad šis jam pagelbės statant malkinę. Jis pasiimdavo jį netoli Germanto ežero, prie akmens, nusiveždavo į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), o vakare parveždavo. M. U. pas jį darbavosi tris šeštadienius. Už pagalbą atsilygino pinigais – du kartus davė po 30 Eur, o paskutinį – 40 ar 50 Eur. Anksčiau iš įmonės darbuotojų nėra prašęs pagalbos.

Liudytoja Marina Safar Zadė, parodė, kad ji dirba VMI Operatyvaus kontrolės skyriaus vyriausiąja specialiste. Pirmą kartą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvus patikrinimas buvo atliktas 2015 m. liepos mėn. pagal telefonu 1882 gautą pranešimą. Į VMI buvo kviečiami atvykti duoti parodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Kiek atvyko darbuotojų duoti parodymų, tiksliai nepamena. Vienas iš jų buvo M. U., kuris pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame patvirtino, jog, berods 2015 m. kovo-balandžio mėn., kelis šeštadienius dirbo ir jam už darbą R. išmokėjo 110 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. Darbuotojas minėjo, kad už tą sumą, kurią gavo dirbdamas šeštadieniais niekur nepasirašė. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas remiantis atleisto darbuotojo paaiškinimais. Apskaitos dokumentuose buvo nustatyti tik pažeidimai dėl parašų. Dėl darbo užmokesčio apskaitos dokumentuose pažeidimų nebuvo nustatyta. Lygino M. U. paaiškinimus su pateiktais apskaitos dokumentais. M. U. negalėjo nurodyti tikslaus R. vardo, sakė, kad lyg ir jo vardas J.. R. neapklausė, nes nėjo tiksliai nustatyti šio asmens.

Protokolą surašiusios institucijos atstovė Svetlana Kašleva nurodė, kad LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymas grindžiamas M. U. liudijimu. Pasitikėjimo telefonu buvo gautas pranešimas dėl darbuotojui mokamo neapskaityto darbo užmokesčio ir įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo patikrinta. M. U. teigė, kad jis tris šeštadienius dirbo kažkokius statybos darbus ir po darbo jam R. mokėjo pinigus. Pagal operatyvaus patikrinimo pažymą nebuvo nustatyta neatitikimų, jog būtų galima teigti, kad ne visas atlyginimas buvo mokamas legaliai. Atsižvelgiant į paaiškėjusias aplinkybes mano, kad dėl LR ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo L. Š. turėtų būti skirtina nuobauda, o dėl LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies pažeidimo prašė spręsti teismo nuožiūra.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad L. Š. padarė ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą – buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos taisyklių pažeidimą. Kasos išlaidų ir kasos pajamų orderiuose trūksta privalomų rekvizitų, nėra nurodyta, iš ko priimti pinigai, ir nėra vyr. finansininko (buhalterio), kasininko parašų, trūksta gavėjo parašų. Šio pažeidimo padarymas, be paties L. Š. prisipažinimo, įrodytas ir administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2-5), 2015-07-30 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (10.2)FR1042-7296 (b.l. 6-14), operatyvų įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą atlikusios Marinos Safar Zadės paaiškinimais.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą už šį pažeidimą, atsižvelgtina į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į pažeidimo pobūdį – pažeidimas nėra piktybinis, sunkių pasekmių nesukėlė, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteistas, dirba, vedęs. Įvertinus visas šias aplinkybes, L. Š. skirtina minimali bauda už pažeidimo, numatyto LR ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Įstatymas numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti renkami LR ATPK 256 straipsnyje numatyti atitinkami įrodymai. Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis LR ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą. Asmens kaltę privalo įrodyti institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

LR 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, numatytos LR Darbo kodekse, kolektyvinėse arba darbo sutartyse, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas.

Iš byloje surinktų duomenų, L. Š., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovės, operatyvų patikrinimą atlikusios Marinos Safar Zadės paaiškinimų matyti, kad kaltinimas dėl minėto pažeidimo padarymo suformuluotas remiantis tik buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo M. U. 2015-07-27 paaiškinimu (b.l. 15). L. Š. kategoriškai neigia mokėjęs darbuotojui neapskaitytą darbo užmokestį. M. U., apklausiamas teismo posėdžiu metu, paaiškinime nurodytų aplinkybių nepatvirtino, parodė, kad jis, paaiškinime teigdamas, kad dirbo „statybos objekte“ turėjo omenyje R. malkinę. Už pagalbą R. jam esą sumokėjo. Šis darbas nebuvo susijęs su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis tik tris savaitgalius padėjo R. dengiant jo namų kieme statomos malkinės stogą bei tvirtinant konstrukcijas. Tokius M. U. parodymus patvirtino ir liudytojas E. R..

Pažymėtina, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo išsamiai išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, nebuvo apklaustas E. R., byloje taip pat nėra duomenų, kad būtų buvę apklausti kiti įmonės darbuotojai, galimai matę E. R. ir M. U. susitikimą, ar galėję nurodyti kitų reikšmingų aplinkybių, taigi darytina išvada, kad nebuvo išsamiai patikrinta M. U. paaiškinime nurodyta informacija ir vien ja remiantis L. Š. buvo surašytas protokolas dėl LR 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Kitų įrodymų, patvirtinančių L. Š. tyčinį darbo užmokesčio mokėjimo ar apskaito tvarkos pažeidimą, byloje nėra.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal LR 41⁴ straipsnio 3 dalį L. Š. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30 straipsniu, 173¹ straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 250 straipsnio 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutarė:

L. Š. pagal LR ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą L. Š. atžvilgiu dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR 41⁴ straipsnio 3 dalyje, nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje būtinai nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.1.-1169-971/2015.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.