Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam J. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2025 m. vasario 19 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam J. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 1 mėnesių ir 28 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis motyvuotas darbinei veiklai, bausmės metu dirba nuo 2017 m., Komisija nurodo, jog po bausmės asmuo sieks kelti turimos profesijos kvalifikaciją, skolų neturi, gauna stabilias pajamas iš darbinės veiklos, finansiškai padeda šeimai. Asmuo vyksta į trumpalaikes išvykas pas šeimą, pažeidimų išvykų metu nefiksuota. Nurodoma, jog grįžtų gyventi pas žmoną, šeimyniniai santykiai – palaikantys. Stebimas nuteistojo ilgalaikis teigiamas elgesys, baustas 6 kartus (tačiau 2017 m. paskutinis), skatintas 28 kartus, kaltę pripažįsta, geba atpažinti priežasties-pasekmės ryšį ir jį įvardinti, demonstruoja savo pozityvų elgesį siekdamas koreguoti buvusius netinkamus elgesio modelius, šiuo metu stebimi mąstymo ir elgesio ypatumų pokyčiai nuo tų, kurie buvo būdingi nusikalstamos veikos įvykdymo metu, nėra duomenų, jog būtų susijęs su kriminaline subkultūra, o tai leidžia daryti prielaidą, kad asmuo iš esmės pakeitė savo požiūrį į bausmę ir yra pasiryžęs nekartoti savo nusikalstamo elgesio. Asmuo vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas. Komisijos nuomone bausmes atlikimo metu taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo resocializacijos procesas gali būti tęsiamas laisvėje, probacijos pareigūnų priežiūroje. Komisija mano, jog asmeniui bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.

J. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirta galutinė bausmė – 11 metų laisvės atėmimo. Įskaityta 1 diena.

Bausmės pradžia – 2017 m. balandžio 17 d., bausmės pabaiga – 2028 m. balandžio 17 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. B. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Kas vertintina kaip formalaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo egzistavimu. Vis tik, nuteistojo elgesyje nėra nustatytas materialusis pagrindas, kuris yra vienas iš veiksnių taikant lygtinį paleidimą, o tokia išvada grindžiama sekančiai.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam J. B. buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip žema, ir ši rizika nėra pakitusi nuo pirminio vertinimo. Nors nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau po atlikto paskutinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar išlieka gausa vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių (dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai), kurie pataisos proceso metu jį tęsiant struktūruotoje aplinkoje, ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai teigiamos nusikalstamo elgesio dinamikos. Aptarti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia tai, jog nuteistojo elgesyje vis dar egzistuoja probleminės sritys, kurios turi reikšmės jo nusikalstamo elgesio raiškai, todėl siekiant nusikalstamo elgesio pokyčio, turi būti esmingai koreguojamos.

Nors iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo atžvilgiu yra nustatyti ir riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai (teigiama nuostata į darbinę veiklą; puoselėja socialinius ryšius su šeimos nariais), tačiau įvertinus šiuos veiksnius dinaminių kriminogeninių veiksnių gausos kontekste, teismas daro išvadą, kad nustatytieji apsauginiai veiksniai nėra laikytini išskirtinai nuteistąjį saugantys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Juo labiau, kad egzistuojantys socialiniai ryšiai su šeimos nariais nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, o jo darbinė patirtis nėra stabili, asmuo dažnai keitė darbo vietas. Tik ilgalaikė, nuosekli nusikalstamo elgesio korekcija leistų teismui svarstyti galimybę dėl lygtinio paleidimo taikymo. Šiuo atveju, akivaizdi nuteistojo pažanga nėra nustatyta.

Nors Komisija nutarime išskiria teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad vyksta į trumpalaikes išvykas pas šeimą, pažeidimų išvykų metu nefiksuota, geba atpažinti priežasties-pasekmės ryšį ir jį įvardinti, demonstruoja savo pozityvų elgesį siekdamas koreguoti buvusius netinkamus elgesio modelius, nėra duomenų, jog būtų susijęs su kriminaline subkultūra, tačiau nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir privalo elgtis taip, jog bausmės tikslai būtų pasiekti, todėl šių aplinkybių, kaip neabejotinų lygtinio paleidimo taikymui, teismas nevertina. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiai dienai nuteistasis elgiasi taip kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be kita ko, nuteistojo J. B. teigiamas elgesys jau buvo įvertintas įstaigos administracijos, kuomet 2023 m. liepos 5 d. tęsti laisvės atėmimo bausmės nuteistasis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą bei yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus.

Tuo tarpu iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis J. B. nėra oficialiai patvirtinęs galimo įsidarbinimo po bausmės atlikimo. Klausiant jo nurodo planus įgyti aukštesnę profesijos kategoriją, nurodo, jog mokymai vyks Latvijoje, tačiau dėl įsidarbinimo teigia, jog tai padaryti nebus sunku, nepateikia tikslesnių duomenų. Be to, pažymėtina, jog jo nusikalstama veika, už kurią jis buvo baustas, siejama su motyvacija siekti finansinės naudos neteisėtais būdais. Asmuo tuo metu taip pat dirbo, tačiau teigia, jog nusikalsti motyvavo noras turėti geresnes gyvenimo sąlygas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad asmuo stokoja lėšų tvarkymo kompetencijos, ši sritis tiesiogiai susijusi su asmens nusikalstamo elgesio raiška, tad finansinio stabilumo trūkumas ateityje gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę, bei paskatinti kartoti nusikaltimus. Įvertinama, jog siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo nuoseklaus pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas. Ši aplinkybė, kartu su nestabilia darbo patirtimi ir neturint oficialaus patvirtinimo dėl galimo įsidarbinimo po bausmės atlikimo, kelia abejonių dėl asmens galimybės užsitikrinti pragyvenimo šaltinį, kas kelia aiškią riziką pakartotiniam nusikalstamumui. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nors yra nepaneigiamai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau įvertinus tai, kad kol kas nestebima išskirtinai teigiama nuteistojo nusikalstamo elgesio dinamika, spręsti, kad šiuo metu nuteistasis pataisos procesą gali tęsti nebūdamas struktūruotoje aplinkoje nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad net ir nustačius formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, negali būti sumenkinama ir neatliktos bausmės dalis, kaip nebeturinti įtakos tolimesniam nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio pokyčiui. Nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad J. B. neatliktos bausmės dalis yra 3 metai 1 mėnesis ir 28 dienos, kuri aukščiau aptartų duomenų ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina didele. Be kita ko, nenustačius materialiojo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, ir neatliktos bausmės dalis turi įtakos sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad dabartinėje pataisos stadijoje dar negalima spręsti, jog jau yra pasiekti nuteistajam skirtos bausmės tikslai, kurių vienas yra paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę asmuo patiria tam tikrus suvaržymus, yra natūralus ir būtinas procesas, siekiant, kad nuteistajam paskirta bausmė būtų efektyvi. Vis tik, nagrinėjamu atveju teismas negali spręsti, kad galimo lygtinio paleidimo taikymo metu, asmens atžvilgiu vykdoma probacija, jau būtų efektyvi ir užtikrinanti bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl nuteistajam J. B. lygtinis paleidimas netaikomas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis J. B., šiuo metu dar nedaro pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikos, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2025 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2025 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.