- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-1481-601/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10318-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- M. N.
- Ieškovas
- E. N.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovui M. N., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės ir kt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės, palikti pavardę „N.“, nepilnametės dukters L. N. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai L. N. po 800 Lt iki dukters pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą, automobilį MITSUBISHI COLT v/n (duomenys neskelbtini) priteisti jai, o automobilį BMW 318, v/n (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui (t. 1, b. l. 3-5).
Nurodė, kad su atsakovu susituokė 2008 m. rugpjūčio 9 d. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra L.. Dėl atsakovo gyvenimo būdo santuokinis gyvenimas neįmanomas, atsakovas nesirūpina šeimos ir buities reikalais, negerbia ieškovės kaip sutuoktinės, linkęs daryti baudžiamuosius nusikaltimus. Su atsakovu bendro ūkio nebeveda. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos Prancūzijoje, išvyko gyventi į Angliją ir telefonu pranešė, kad palieka šeimą.
Atsakovas atliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti iš dalies – nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko L. N. gyvenamąją vietą kartu su motina E. N.; iš atsakovo priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 425 Lt iki dukters pilnametystės bei galimai susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, kuomet negyveno kartu su šeima ir dalinai neteikė išlaikymo. Prašė ieškinio dalį dėl automobilių priteisimo atmesti (t. 1, b. l. 36-40).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies (b. l. 125-128).
Nutraukė santuoką, įregistruotą 2008 08 09 Kauno m. CMB, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp E. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo M. N. kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko šalims pavardes – N., N..Nepilnametės dukters L. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatė su ieškove E. N. (a. k. (duomenys neskelbtini).Priteisė iš atsakovo M. N. nuo kreipimosi į teismą dienos 2012-08-01 išlaikymą dukrai L. N. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka bei išlaikymo įsiskolinimą sumoje 18 000 Lt. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę E. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė.Priteisė iš atsakovo M. N. 712 Lt valstybės naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Mokėti į VMI prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB ,,Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę pagalbą.Priteisė iš atsakovo M. N. 863 Lt žyminio mokesčio, 23 Lt pašto išlaidų valstybės naudai, įmokant į VMI prie LR FM įm. k. 188659752 sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“ kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytas aplinkybes, atsakovas nesirūpino šeima, nerėmė jos nei moraliai, nei materialiai, išvažiavo į užsienį palikdamas ją ir dukrą, patvirtino liudytoja L. Ž., kuri yra atsakovo draugo žmona ir gerai pažinojo ieškovės bei atsakovo šeimą. Teismas nustatė, kad atsakovas niekur nedirbo, būdavo arba namuose, arba išvažiavęs su draugais, pinigų šeimai neduodavo. Darbą susirasdavo kelioms savaitėms, nes jam vis kas nors netikdavo. Sukūręs šeimą atsakovas 2008-2009 metais dirbdavo su pertraukomis, o gaunamas uždarbis buvo mažas išlaikyti šeimą. Kad atsakovas nedirbo ir nepadėjo išlaikyti šeimos patvirtino liudytoja J. K.. Ieškovė norėjo važiuoti pas atsakovą į užsienį, tačiau paaiškėjo, kad jis turi kitą moterį. Atsakovas neneigė, kad būtent jis paliko šeimą ir išvažiavo į užsienį. Teismas nustatė, kad atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo ir pateikti įrodymus, kad dėl santuokos nutraukimo yra ir ieškovės kaltė, tačiau atsiliepime nurodyti argumentai nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad pažyma iš įkalinimo įstaigos (duomenys neskelbtini) mieste Prancūzijoje patvirtina, kad atsakovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuo (duomenys neskelbtini). Teismas šalims paliko pavardes – N., N.. Teismas dukters gyvenamąją vietą nustatė su mama, pažymėdamas, kad tarp šalių nėra ginčo dėl mažametės dukters L. gyvenamosios vietos nustatymo. Mergaitė gyvena su ieškove, kuri ja rūpinasi, išlaiko. Gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus. Teismas, įvertinęs vaiko amžių (mergaitė gimusi (duomenys neskelbtini)), pačios ieškovės turtinę padėtį (ji niekur nedirba, neturi savo vardu nekilnojamojo turto, tik automobilį) bei atsakovo turtinę padėtį (dirba užsienyje, tačiau nemažą gaunamų pajamų dalį turi išleisti būsto nuomai, savo jokio turto neturi, tik automobilį) manė, kad ieškovės prašomas 800 Lt per mėnesį išlaikymo dydis tokio amžiaus vaikui yra gerokai didesnis nei MMA, todėl yra neracionalus, neprotingas. Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti teismas šalių dukters išlaikymui priteisė po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės. Teismas vertino, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis tinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti dukrą. Atsakovas dirbo trumpai ir uždirbdavo mažai. Tai, kad jis 14 mėnesių atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Prancūzijoje ir ieškovė naudojosi jo mokėjimo kortele, į kurią valstybė pervesdavo tėvystės pašalpą, neatleido atsakovo nuo pareigos teikti išlaikymą savo dukrai. Nors ieškovė sutrumpino įsiskolinimo terminą 14 mėnesių, teismas, spręsdamas šį reikalavimą ir apgindamas mažametės šalių dukters interesus, į tokį prašymą neatsižvelgė, kadangi valstybės mokami pinigai buvo skirti vaiko priežiūrai ir buvo adresuoti atsakovui, kaip asmeniui prižiūrinčiam vaiką, tačiau atsakovas, būdamas įkalinimo įstaigoje, realiai vaiko neprižiūrėjo, todėl iš atsakovo teismas priteisė įsiskolinimą už 36 mėnesius po 500 Lt, iš viso 18 000 Lt. Dėl turto padalijimo teismas pažymėjo, kad gyvendamos santuokoje šalys jokio registruotino turto neįgijo. Kiekvieno iš jų vardu registruoti automobiliai yra įgyti iki santuokos sudarymo. Santuoką nutraukiant turi būti padalijamas santuokoje užgyventas turtas, todėl reikalavimą dėl automobilių, kurie yra asmeninė kiekvienos iš šalių asmeninė nuosavybė, reikalavimą atmetė kaip perteklinį.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti iš dalies Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-252-375/2012 (t. 1, b. l. 148-152) t. y.:
panaikinti sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo pagrindo ir priimti naują – santuoką, įregistruotą 2008-08-09 Kauno m. CMB, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp E. N., a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. N., a/k (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo ir atsakovo M. N. nepilnametės dukros L. N. naudai priteisti 2 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-03-01 iki 2012-08-01.iki nutarties priėmimo dienos atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Motyvuose nurodė:
Spręsdamas klausimą dėl santuokos nutrūkimo pagrindo teismas netinkamai taikė CK 3.60 straipsnį, nėra aišku kokia konkrečiai CK 3.60 straipsnio dalimi remdamasis teismas konstatavo atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą dėl įrodymų vertinimo, t. y. vertindamas bylos įrodymus to nepadarė visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad CPK 178 straipsnis reikalauja, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.Nepagrįstos teismo išvados, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas rūpintis šeima, nerėmė jos nei moraliai, nei materialiai, išvyko į užsienį ir paliko šeimą. Tokios išvados yra grindžiamos prielaidomis bei liudytojų, akivaizdžiai suinteresuotų ieškovei kuo palankesnio teismo sprendimo priėmimu, parodymais, kurie teismo turėjo būti vertinami kritiškai. Liudytojų nurodytas aplinkybes, kad atsakovas niekur nedirbo, paneigia byloje pateikta medžiaga apie atsakovo valstybinį socialinį draudimą ir kitas gautas pajamas. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas nepaneigė ieškovės paaiškinimų, kad šeimą paliko būtent jis ir išvažiavo į užsienį. Šeimyninis gyvenimas nesiklostė, todėl sprendimą skirtis ir gyventi atskirai priėmė kartu. Pradėjus gyventi atskirai ieškovė niekada neišreiškė noro išsaugoti šeimą bei vėl gyventi kartu, nesiūlė atvykti gyventi į Angliją. Išvykimas darbo ieškoti į Angliją nelaikytinas šeimos palikimu, kadangi tai atsakovas padarė dėl objektyvių priežasčių. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės. Jos kaltė pasireiškė tuo, kad ji nebuvo atsakovui pakankamai lojali, santuokos metu niekur nedirbo, todėl neprisidėjo prie šeimos išlaikymo materialiai. Abu vienas kitam nerodė pakankamai pagarbos ir meilės, dėl ko išryškėjo skirtingi požiūriai į daugelį dalykų. Teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius po 500 Lt, iš viso 18 000 Lt pažeidė CPK 178, 185 straipsnius bei netinkamai taikė ir aiškino CK 3.200 straipsnį. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai nustatė, kad santuokos metu atsakovas visiškai nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2010-03-29 bei laikotarpį nuo 2011-05-11 iki 2012-02-22 priteisti išlaikymo įsiskolinimo nėra teisinio pagrindo, kadangi šiuo laikotarpiu su ieškove kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, kartu augino ir prižiūrėjo dukrą. Byloje nėra duomenų, kad kartu gyvendami ūkį dėl kokių nors priežasčių būtų tvarkę visiškai atskirai.Nepagrįsta teismo išvada, kad išlaikymo įsiskolinimas priteistinas ir už laikotarpį nuo 2010-03-29 iki 2011-05-10, kuomet atsakovas buvo laikinai sulaikytas Prancūzijoje. Byloje pateikti nenuginčijami įrodymai, kad šiuo laikotarpiu dukra išlaikymą gavo, todėl joks išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė. Laikino įkalinimo metu atsakovui iš SoDros buvo mokama tėvystės pašalpa, viso už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-07-14 draudžiamų pajamų buvo 15 124,69 Lt, nurodytomis lėšomis disponavo būtent ieškovė. Nuo 2012-03-01 iki ieškinio pateikimo dienos 2012-08-01 priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, tačiau ne po 500 Lt, o po 400 Lt už mėnesį (viso 2 000 Lt), atsižvelgiant į tai, kad dukrai tuo metu buvo tik du su puse metų, o orientacinis kriterijus priteisiant vaikui išlaikymą būtiniausiems poreikiams patenkinti, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, minėtu laikotarpiu buvo ne 1 000 Lt, o 800 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-252-375/2013 palikti nepakeistą ir M. N. apeliacinį skundą atmesti (t. 2, b. l. 4-5).
Motyvuose nurodė:
Nepagrįsti ir absoliučiai neteisingi atsakovo argumentai, kad teismas, nagrinėdamas bylą nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės dėl santuokos nutraukimo pagrindo, netinkamai taikė CK 3.60 straipsnio nuostatas, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą dėl įrodymų vertinimo ir tokiu būdu priėmė neteisingą sprendimą. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad būtent atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, todėl teismas pagrįstai santuoką nutraukė išimtinai dėl atsakovo kaltės tiek CK 3.60 straipsnio 2 dalies, tiek to paties straipsnio 3 dalies prasme.Teismas, vadovaudamasis LAT praktika, o taip pat įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus bei aplinkybes, išklausęs liudytojų parodymus, pagrįstai nustatė, jog nepilnametė L. N. nuo pat gimimo gyvena su ieškove, kuria ji rūpinasi ir išlaiko padedama savo tėvų. Teismas teisingai nustatė, jog dukros minimalių poreikių tenkinimui buvo ir yra būtina ne mažesnė kaip 1 000 Lt suma per mėnesį, kad vaikas galėtų sveikai augti ir normaliai vystytis, būti tinkamai lavinamas.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė faktinę aplinkybę, jog atsakovas nesistengė dirbti bei uždirbti pakankamai lėšų šeimos išlaikymui, dirbo tik epizodiškai gana trumpą laiką ir uždirbdavo mažai, todėl jo gaunamų pajamų šeimai nepakako. Apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis tinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą ar uždirbtus pinigus skyrė šeimos poreikių tenkinimui. Teismas absoliučiai pagrįstai spręsdamas apelianto prisidėjimo prie dukters išlaikymo klausimą, nustatė, jog atsakovas yra skolingas vaiko išlaikymui 18 000 Lt.Apelianto argumentai, kad jis gyvena Anglijoje ir brangiai moka už nuomojamą gyvenamąjį būstą yra tik mėginimas pateisinti savo nerūpestingumą vaiko atžvilgiu. Atsakovo nurodomos priemonės, kurioms jis išleidžia pinigus – sporto klubai, du automobiliai ir panašiai, yra prabangos dalykas, todėl negali būti pateisinama priežastimi neskirti lėšų vaiko išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra L.. Vaikui gimus, atsakovas išėjo vaiko priežiūros (tėvystės) atostogų, pradėjo naudotis valstybės teikiamomis išmokomis (tėvystės pašalpa, ligos pašalpa, nedarbo draudimo išmoka) ir praktiškai nedirbo, o 2012 m. vasario mėnesį išvyko į Angliją. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo įkalinimo įstaigoje Prancūzijoje. Šiuo laikotarpiu jo gaunamomis išmokomis disponavo ieškovė (imdavo po 600 Lt kas mėnesį). Ieškovės turtinė padėtis – nekilnojamojo turto neturi, turi seną automobilį, nedirbanti, registruota darbo biržoje. Atsakovo turtinė padėtis – nekilnojamojo turto neturi, turi seną automobilį, dirba Anglijoje, duomenų apie darbo užmokestį nėra.
Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, nustatęs, kad atsakovas iš esmės nedirbo, buvo nuteistas Prancūzijoje ir kalėjo, nesirūpino šeima, išvažiavo į užsienį ją palikdamas. Apeliantas (atsakovas) nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės kaltė pasireiškė jos nepakankamu lojalumu jam, nedarbu ir neprisidėjimu prie šeimos išlaikymo materialiai.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl apelianto kaltės. Byloje surinkta pakankamai įrodymų (ieškovės paaiškinimas, liudytojų L. Ž. ir J. K. parodymai, pažyma apie ieškovo įkalinimą, pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą), kad atsakovas nesirūpino šeima, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, praktiškai nedirbo ir nesistengė dirbti, stengėsi gyventi iš valstybės mokamų išmokų, buvo nuteistas ir įkalintas 14 mėnesių Prancūzijoje, išvyko į Angliją palikęs šeimą, iš Anglijos neteikė jokios paramos šeimai, todėl jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 str. 2 d.). Nepagrįstu laikytinas apelianto motyvas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nesivadovauti liudytojų parodymais, nes šie yra artimi ieškovei (draugė ir mama), todėl suinteresuoti bylos baigtimi ieškovės naudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog liudytojai yra ieškovės mama ar draugė, nėra pagrindas nesivadovauti jų parodymais; jų parodymai nuoseklūs ir atitinkantys (papildantys) kitus byloje esančius įrodymus. Be to pažymėtina, kad tai šeimos byla ir asmenys, kurie geriausia žino šeimoje esančią situaciją, yra artimiausi sutuoktiniams žmonės, todėl jeigu jų parodymai nekelia abejonių, jais turi būti vadovaujamasi. Apeliantas galėjo teikti savo įrodymus, kurie paneigtų esamus byloje, tačiau to nepadarė. Be to, apeliantas savo skunde iš esmės nenurodė jokių argumentų, kurie leistų spręsti, jog dėl santuokos iširimo kalta ieškovė, juo labiau, tam pagrįsti, nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Apeliantas nesutinka su priteistu išlaikymo įsiskolinimu už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. kovo 29 d. bei už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 11 d. iki 2012 m. vasario 22 d., nes nurodo, jog šiais laikotarpiais gyveno kartu su ieškove, vedė bendrą ūkį, kartu augino ir prižiūrėjo dukrą. Taip pat nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 29 d. iki 2011 m. gegužės 10 d., nes, nors šiuo laikotarpiu buvo įkalintas Prancūzijoje, ieškovė naudojosi jo mokėjimo kortele ir į ją pervedama tėvystės pašalpa.
Ieškovė nurodo, kad apeliantas niekada nepadėjo išlaikyti dukros, pinigų neduodavo, dukros neprižiūrėjo, jis gyveno iš jos turimų (gaunamų) lėšų ir jos tėvų.
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje ieškovės pateikti įrodymai (ieškovės paaiškinimas, liudytojų L. Ž. ir J. K. parodymai), kurių apeliantas nepaneigė (nepateikė jokių įrodymų) yra pakankami daryti išvadai, jog apeliantas nuo dukros gimimo neprisidėjo prie jos išlaikymo, todėl visiškai pagristai buvo svarstomas klausimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už 3 metus. Pažymėtina, kad apelianto gyvenimas kartu su ieškove nereiškia, kad jis materialiai prisideda prie vaiko išlaikymo (realiai skiria pinigų vaiko išlaikymui) ir tai jo neatleidžia nuo pareigos išlaikyti vaiką. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. kovo 29 d. bei už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 11 d. iki 2012 m. vasario 22 d., todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog nepagrįstai priteistas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 29 d. iki 2011 m. gegužės 10 d., kai apeliantas buvo įkalintas Prancūzijoje. Ieškovė nurodė, kad šiuo laikotarpiu (14 mėnesių) ji naudojosi apelianto gaunama tėvystės pašalpa (išmoka), o ši pašalpa yra apelianto gaunamos pajamos (vietoj darbo užmokesčio), būnant vaiko priežiūros atostogose, todėl nebuvo jokio pagrindo spręsti, jog šiuo laikotarpiu ieškovė negavo išlaikymo iš apelianto. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo sureikšmino tai, kad apeliantas realiai neprižiūrėjo vaiko, nes šiuo atveju svarbu ne reali vaiko priežiūra, o ar buvo prisidedama materialiai prie vaiko išlaikymo (ar buvo lėšų tenkinti vaiko poreikius, ar buvo užtikrintos būtinos vaikui vystytis sąlygos). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteisto išlaikymo įsiskolinimą 14 mėnesių suma, kuomet ieškovė naudojo apelianto gaunamas lėšas.
Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad išlaikymo įsiskolinimo dydis turėtų būti skaičiuojamas ne po 500 Lt, o po 400 Lt per mėnesį. Byloje nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti dukters išlaikymui po 800 Lt (bendra išlaikymo suma 1750 Lt). Pirmosios instancijos teismas išlaikymą ir jo įsiskolinimą apeliantui nustatė (priteisė) po 500 Lt kas mėnesį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su šia teismo išvada. Pažymėtina, kad skirti vaikui 500 Lt per mėnesį apeliantas turėjo visas galimybes, nes jis yra jaunas, sveikas ir darbingas žmogus, tačiau, kaip nustatyta byloje, nesistengė dirbti, bet siekė gyventi iš valstybės išmokų, o ir jas gaudamas nepadėjo ieškovei prižiūrėti vaiko, kuriai, be materialinių rūpesčių, teko ir visa vaiko priežiūros našta (kasdieniai rūpesčiai). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad būtina atsižvelgti į įsiskolinimo metu buvusią minimalią mėnesinę algą (800 Lt; toliau - MMA). Pažymėtina, kad MMA yra tik orientacinis kriterijus, priteisiant išlaikymą vaikui, kai tėvų turtinė padėtis yra pakankamai sunki. Tačiau pagrindiniai kriterijai, kaip jau aukščiau minėta, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis. Taigi, atsižvelgiant į apelianto galimybes teikti išlaikymą vaikui, į nustatytą sumą (500 Lt), kuri nelaikytina didele, į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, darytina išvada, kad išlaikymo įsiskolinimui skaičiuoti nustatyta 500 Lt suma yra pagrįsta.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir priteistas išlaikymo įsiskolinimas (18 000 Lt) mažintinas iki 11 000 Lt (18 000 – (14 x 500)) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Kitoje apeliacinio skundo reikalavimų dalyje, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, nes teismas tinkamai taikė tiek materialinės teisės, tiek procesinės teisės normas (CPK 178 str., 185 str.).
Bylinėjimosi išlaidos.
Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies keistinas bylinėjimosi išlaidų valstybei paskirstymas (CPK 96 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad priteisto iš apelianto išlaikymo įsiskolinimas sumažintas nuo 18 000 Lt iki 11 000 Lt (pakeista nedidelė ieškinio reikalavimų dalis), sumažintinos ir pirmosios instancijos teisme priteistos iš apelianto išlaidos valstybei (712 Lt), už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, iki 612 Lt. Taip pat sumažintinas priteistas žyminis mokestis valstybei nuo 863 Lt iki 653 Lt.
Apeliacinės instancijos teisme pateikta Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą 250 Lt sumai. Atsižvelgiant, kad apeliacinis skundas tenkintinas mažesne dalimi, negu atmestas, iš apelianto priteistina 150 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis už apeliacinį skundą) nepriteistinos iš ieškovės, nes teismo sprendimas keistinas tik toje dalyje (dėl įsiskolinimo už 14 mėnesių), kurioje pati ieškovė prašė nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo, tačiau teismas šį išlaikymo įsiskolinimą pripažino pagrįstu ir priteisė savo iniciatyva. Ieškovė sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl neturi patirti bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą iš atsakovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą sumažinti iki 11 000 (vienuolikos tūkstančių litų).
Priteistas iš atsakovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumažinti iki 612 Lt (šešių šimtų dvylikos litų).
Priteistą iš atsakovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) žyminį mokestį sumažinti iki 653 Lt (šešių šimtų penkiasdešimt trijų litų).
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. N. 150 Lt (šimtą penkiasdešimt litų) valstybės naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Mokėti į VMI prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB “Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę pagalbą.