Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015 m. vasario 9 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui P. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašyme nurodoma, kad pagal 2007-03-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, kuriam 2007-07-09 Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Vietinė rinkliava atsakovui skaičiuojama kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkui.

Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovas nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą registro Nr. 44/305869 nustatyta, kad nekilnojamojo daikto: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininkas yra Klaipėdos miesto savivaldybė. Išrašo 7.1 punkte nurodoma, kad 2012-05-11 nuomos sutartimi Nr. 1486-679 nekilnojamasis daiktas išnuomotas P. J. (b.l.9). Šias aplinkybes patvirtina ir teismui pateikta 2012 m. gegužės 11 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 1486-679 (b.l. 21-24). Kadangi atsakovas yra nekilnojamojo daikto, pagal kurio duomenis apskaičiuojama vietinė rinkliava valdytojas, jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Tačiau vertinant už kokį laikotarpį vietinė rinkliava turėjo būti mokama, būtina nustatyti ar visu įvardijamu laikotarpiu tęsėsi nuomos teisiniai santykiai, ar tinkamai apskaičiuota vietinė rinkliava.

Pareiškėjas vietinę rinkliavą atsakovui skaičiuoja ir prašo ją priteisti už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., taigi ir už laikotarpį, kuriuo nebuvo sudaryta nuomos sutartis. Pareiškėjas nesumokėtą vietinę rinkliavą už visą ginčo laikotarpį prašo priteisti iš atsakovo remdamasis tuo, kad iki nuomos sutarties sudarymo tarp atsakovo ir Klaipėdos miesto savivaldybės egzistavo faktiniai nuomos teisiniai santykiai. Todėl būtina įvertinti ar atsakovas gali būti pripažįstamas vietinės rinkliavos mokėtoju iki 2012 m. gegužės 11 d. nuomos sutarties Nr. 1486-679 sudarymo.

Kaip jau paminėta, pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (su vėlesniais pakeitimais). Pagal Nuostatų 3 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą (toliau – Registrą), laikydamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų bei vadovaudamasis ir naudodamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, Gyventojų registro, Mokesčių mokėtojų registro, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis, reikalingais Registrui ir Vietinei rinkliavai administruoti, organizuoja ir tvarko KRATC. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Nuostatų 15.1 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai vietinės rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras, mokėtina vietinės rinkliavos suma už kalendorinius metus apskaičiuojama metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto.

Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teisminę praktiką analogiškoje teisės taikymo prasme byloje (žr.: 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje A602-1614/2014) konstatavo, kad pagal Nuostatus KRATC suteikta teisė atlikti vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą. Tai atlikdamas, jis privalo vadovautis įstatymais, Nuostatais ir kitais teisės aktais. Remiantis Nuostatais, vietinės rinkliavos mokėtoju iš esmės laikytinas nekilnojamojo turto savininkas arba naudotojas. CK 6.478 straipsnyje yra įtvirtinta, jog nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė (1 dalis), o nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (2 dalis). Taigi vietinė rinkliava siejama su nekilnojamojo turto savininku ar naudotoju, o šis paprastai nustatomas remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu. Tam tikrais atvejais teismas gali remtis kitais patikimais duomenimis (pvz., įsiteisėjusiais teismų sprendimais).

Įvertinus aukščiau išdėstytą bei nustačius, kad nuomos sutartis su atsakovu P. J. sudaryta tik 2012 m. gegužės 11 d. ir nekilnojamojo turto registre įregistruota 2012 m. gegužės 30 d. (b.l. 9, 21-24), atsakovas P. J. vietinės rinkliavos mokėtoju laikytinas tik nuo 2012 m. gegužės 11 d. Teisinio vertinimo nekeičia kiti byloje esantys duomenys, kurie patvirtina, kad atsakovas gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo 1991 m. lapkričio 22 d., nes jais nėra pagrindžiama, kad atsakovas visą ginčo laikotarpį buvo buto naudotojas Nuostatų prasme. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys ne tik neįrodo, kad ginčo nuomos sutartis laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gegužės 30 d. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, bet ir nepatvirtina, kad tokia sutartis apskritai buvo sudaryta, konstatuotina, kad vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatų reglamentavimą laikytinas nekilnojamojo daikto savininkas (nagrinėjamu atveju – Klaipėdos miesto savivaldybė). Įvertinus tai, pareiškėjo reikalavimas dalyje, kurioje prašoma priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovo P. J. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Už įvardijamą laikotarpį pagal 2014 m. gruodžio 8 d. pažymą Nr. (8.2)-5R (b.l.8) apskaičiuota mokėtina vietinė rinkliava yra - 378,37 Lt (2008 m. – 50 Lt; 2009 m. – 97 Lt; 2010 m. - 99 Lt; 2011 m. – 99,28 Lt; 2012 m. už keturis mėnesius 33,09 Lt (metinė 2012 m. rinkliava 99,28 Lt : 12 mėn. x 4 = 33,09)).

Nuo 2012 m. gegužės 11 d. nuomos sutarties sudarymo ir įregistravimo viešajame registre atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, todėl jam tenka prievolė mokėti vietinę rinkliavą ir iš atsakovo P. J. pareiškėjui priteistina vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. 151,03 Lt (2013 m. - 84,85 Lt; 2012 m. 66,18 Lt (99,28 : 12 x 8 = 66.18)).

Dėl nustatomos prievolės piniginės išraiškos

Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad teismai, kitos institucijos ir pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir kitais įstatymais skiria pinigines baudas ar nustato kitas pinigines prievoles, surašydami administracinį nurodymą, priimdami sprendimą skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, kurių sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, skiriamos baudos ar nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydžius nurodo litais ir eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. Ši 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta taisyklė numato, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.

Įvertinus cituojamą teisinį reglamentavimą, teismas šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, kurios įvykdymo terminas gali apimti ir euro įvedimo datą, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodo litais ir eurais taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendė:

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti dalinai.

Iš atsakovo P. J., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 43 Eur (151,03 Lt) nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2013-12-31.

Pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą kitoje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.