Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. vasaros epizodas) 2 metų laisvės atėmimo bausme;Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. spalio 5 d. epizodas) 2 metų laisvės atėmimo bausme;Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį - 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta galutinė 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. spalio 14 d. iki 2008 m. spalio 23 d.

Iš T. K. valstybės naudai konfiskuota 120 Lt.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti R. Ž. ir R. R. , tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasarą, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie naktinio klubo „Heaven“, esančio Vilniuje, Justiniškių g. 6, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, padedant R. R. , nusipirkdamas už 1050 Lt įgijo ne mažiau kaip 46 gramus narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, kurios dalį suvartojo pats, kitą nenustatytą dalį 2008 m vasarą, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie namo, esančio Vilniuje, Arimų g. 46, ne mažiau kaip per tris kartus po 30 Lt už 1 gramą pardavė P. K. , kitą nenustatytą dalį 2008 m. liepos - rugpjūčio mėnesių laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, aikštelėje, esančioje Vilniuje, prie Arimų g. 18, ne mažiau kaip per du kartus po 15 Lt už 0,5 gramo išplatino nepilnametei S. M. , gim. 1992 m., o likusią dalį - 0,849 gramo narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių laikė su savimi iki 2008 m. spalio 14 d., kai 11 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie pas jį striukės kišenėje rado ir paėmė 0,702 gramus minėtos narkotinės medžiagos, o 11 val. 10 min. atliktos asmens kratos metu pas jį rado ir paėmė likusią dalį - 0,147 gramus narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių.

Be to T. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 5 d., apie 13 val., prie kino teatro „Draugystė“, esančio Vilniuje, Pergalės g. 1, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš R. R. nusipirkdamas už 470 Lt įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį psichotropinių medžiagų: 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) (apie 40 vienetų tablečių) ir metamfetamino (apie 10 gramų miltelių), kurių dalį suvartojo pats, o likusią dalį - 0,293 gramus miltelių, kurių sudėtyje yra 0,088 gramai metamfetamino ir 16 vienetų tablečių, kurių sudėtyje yra 0,218 gramų 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) laikė su savimi iki 2008 m. spalio 14 d., kai 11 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Vilniuje, Pramonės g. 97 buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie pas jį striukės kišenėje rado ir paėmė 16 vienetų tablečių, kurių sudėtyje yra 0,218 gramų 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP), o 11 val. 10 min. atliktos asmens kratos metu pas jį rado ir paėmė 0,293 gramus miltelių, kurių sudėtyje yra 0,088 gramai metamfetamino.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde neginčijamas nusikalstamų veikų, už kurias apeliantas nuteistas, įrodytumas bei kvalifikavimas. Apeliantas nesutinka su už šiuos nusikaltimus paskirtų bausmių dydžiu bei su paskirta galutine 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Skundžiamu nuosprendžiu T. K. pripažintas kaltu padaręs du sunkius (Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalis, du epizodai) ir vieną labai sunkų (Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnis) nusikaltimus. Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalis nusikaltimų padarymo metu numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų. Už šiuos nusikaltimus T. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos minimalios 2 metų laisvės atėmimo bausmės. Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnis nusikaltimo padarymo metu numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 12 metų. Už šį nusikaltimą T. K. paskirta taip pat minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas bausmes už kiekvieną padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad T. K. padarė du sunkius ir vieną labai sunkų nusikalstamus, susijusius su disponavimu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagoms, kas kelia didelį pavojų visuomenei, teisiamas pirmą kartą, dirba pagal verslo liudijimą, neigiamai asmenį apibūdinančiose įskaitose neįrašytas. Kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. T. K. mano, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi nusikaltęs, tačiau nėra pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

Norint pripažinti Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, reikia nustatyti ir kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Be to, parodymai turi būti duodami savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė objektyviai įvertinama pagal bylos duomenų visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą, žalos nukentėjusiajam atlyginimą ir pan.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu T. K. kaltu neprisipažino, neigė, kad narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo ir laikė turėdamas tikslą jas platinti, o parodymus apie disponavimą šiomis medžiagomis keitė priklausomai nuo to, kokio turinio pranešimas apie įtarimą jam būdavo įteiktas (b. l. 153; 155-157; 159-160; 161, t. 2). 2009 m. balandžio 29 d. pranešime apie įtarimą (b. l. 163, t. 2) konkrečiai įvardinus asmenis, kuriems T. K. įtariamai platino šias medžiagas, apeliantas savo kaltės taip pat nepripažino ir išsamesnius parodymus duoti atsisakė (b. l. 166, t. 2). Bylą nagrinėjant teisme, T. K. parodė, kokiomis aplinkybėmis įsigijo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, pripažino, kad dalį įsigytų narkotinių medžiagų yra pardavęs draugui, kad draugams keletą kartų yra pasiūlęs narkotinių medžiagų, kad nusipirkęs tablečių, truputį davė draugams, nes jie narkotinių medžiagų įsigijimui buvo davę pinigų, kad už narkotikus iš draugų imdavo tokią pačią sumą, už kurią narkotikus ir pirkdavo, iš to pinigų neužsidirbdavo, parodė, kad platinimą suprato kaip pardavinėjimą (b. l. 51-52, t. 3). Tačiau nuteistasis keletą kartų pabrėžė, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų neplatino. Toks T. K. prisipažinimas nelaikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nėra pagrindo teigti, kad T. K. nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltininkas nepranešė apie padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu nedavė išsamių parodymų, savo kaltę neigė. Nors ikiteisminio tyrimo metu jis parašė pareiškimą Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininkui teigdamas, jog yra pasiryžęs bendradarbiauti, kad išsaugotų darbą ir šeimą, tačiau jau šiame pareiškime melagingai nurodė, jog narkotinių medžiagų įsigydavo iš Rimo, o šias medžiagas parduodavo tik pilnamečiams asmenims (b. l. 142, t. 2). Teisme T. K. taip pat teigė, jog gailisi dėl įvykio, tačiau toks gailėjimasis, vertinant jį aukščiau nurodytų aplinkybių visumoje yra deklaratyvus ir nelaikytinas nuoširdžiu Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, paskirtos minimalios bausmės už visus tris T. K. padarytus nusikaltimus savo rūšimi ir dydžiu yra pagrįstos ir teisingos.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama sankcijos ribose. Švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę, kaip to prašo nuteistasis, skirti galima tik taikant Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį arba 54 straipsnio 3 dalį, tačiau šių normų taikymui T. K. nėra įstatyme reikalaujamų sąlygų.

Asmeniui, kaltam padarius nusikalstamą veiką, skiriant švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, turi būti nustatytos Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje numatytos sąlygos. Skundžiamajame nuosprendyje nėra nustatyta, kad T. K. pats savo noru atvyko ir pranešė apie padarytas nusikalstamas veikas, padėjo ikiteisminiam tyrimui jas išaiškinti (Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalis). Nesant bent dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, T. K. netaikytina ir minėto straipsnio 2 dalis, nes mažiausiai dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas yra būtina šios teisės normos taikymo sąlyga. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja švelnesnės, negu įstatymo numatytos bausmės, paskyrimą asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant. Taigi, nei viena Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio dalis, suteikianti galimybę kaltininkui skirti švelnesnę už įstatymo numatytą minimalią bausmę, T. K. netaikytina.

Nors apeliantas teigia, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės prieštarauja teisingumo principui, tačiau ir šis jo argumentas yra nepagrįstas. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokių išimtinių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad visi trys T. K. padaryti nusikaltimai yra susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, kas kelia didelį pavojų visuomenei. Apelianto argumentai apie tai, kad jis neturėjo tikslo siūlyti S. M. kanapių per prievartą ar pripratinti prie jų vartojimo, ir šis nusikaltimas nesukėlė jai sunkių padarinių neduoda pagrindo taikyti nuteistajam Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį. Pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį atsako tas asmuo, kuris platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiui, nepriklausomai nuo to, ar nepilnametis asmuo ankščiau buvo vartojęs tokias medžiagas, ar šios medžiagos nepilnamečiam asmeniui buvo platinamos per prievartą ar jo paties noru bei kokias pasekmes šis nusikaltimas jam sukėlė. Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra labai sunkus, nes kanapės buvo platinamos nepilnametei S. M. , todėl teigti, kad jis nėra itin pavojingas vien dėl to, kad kanapės yra nestipri narkotinė medžiaga, nėra pagrindo. Aplinkybės, kad T. K. dirba ir jau suprato neigiamas narkotinių medžiagų vartojimo pasekmes taip pat nelaikytinos prioritetinėmis ir negali nulemti bausmės skyrimą ar nuvertinti kitus įstatymo reikalavimus bei visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą.

Vertinant nuteistajam paskirtą bausmę Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į visus tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, nėra pagrindo laikyti, kad paskirta galutinė 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra tik 3 mėnesiais didesnė už griežčiausią 3 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą, yra neteisinga. Ši galutinė laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, kitoms reikšmingoms bausmės paskyrimui aplinkybėms bei neprieštarauja teisingumo principui. Todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti.