Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

- M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, LR pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajono sav., Lietuva, teistas:

1) 2013-07-29 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį 4 mėnesiams viešųjų darbų,

2) 2017-03-30 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 m. 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, 2017-07-18 nutartimi išsiųstas atlikti realios bausmės;

3) 2021-06-18 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė– uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui; teistumas neišnykęs,

- P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, LR pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu kalintis kalėjime, iki sulaikymo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, gyveno adresu (duomenys neskelbtini)., Panevėžio rajono sav., gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajono sav., teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdytas atidėtas 3 metams (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę);

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią subendrinus su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;

7) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 2000 Eur bauda;

8) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė: laisvės atėmimas 8 mėnesiams, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, ir 2000 Eur bauda;

9) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu P. A. paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis laisvės atėmimo bei baudos bausmėmis, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas ir 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bauda (nesumokėta), atlieka bausmę (duomenys neskelbtini); teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2023 m. sausio 4 d., laikotarpyje nuo 20 val. iki 21 val. 24 min., gyvenamojo namo kambaryje adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčių tyčia sudavė ranka ir kojomis D. R. ne mažiau keturių smūgių į galvos sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas viršugalvyje ir kaktikaulio ančių priekinių sienelių lūžius, nusitęsiančius į kaukolės pamatą, dėl ko nukentėjusiajam D. R. sunkiai sutrikdyta sveikata.

P. A. 2023 m. sausio 4 d., laikotarpyje nuo 20 val. iki 21 val. 24 min. gyvenamojo namo kambaryje adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčių, veikdamas bendrininkų grupėje su J. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pastarajam susitaikius su nukentėjusiuoju, P. A. tyčia sudavė ranka ir spyrė koja nukentėjusiajam M. K. į galvos sritį, po to P. A. laikant nukentėjusįjį, J. V. sudavė smūgį į galvos sritį pneumatinio šautuvo „Colt M4 Carbine“ buože, tokiais bendrais veiksmais, ne mažiau trimis smūgiais į galvos sritį padarydami nukentėjusiajam muštines žaizdas kaktoje, dešiniame smilkinyje ir dešiniame momenyje, M. K. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad M. G. 2023-01-04 23.35 val. nustatytas 3,96 prom. girtumas (2 t., b.l. 100).

Iš 2023-01-04 į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad M. G. apžiūros metu rasta žaizda dešinėje rankoje (2 t., b.l. 101).

2023-01-05 nutarimu atlikta krata adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. pas P. A.. Kratos metu rastas ir paimtas ginklas COLT M4 CARBINE Nr. (duomenys neskelbtini) nulaužta buože, taip pat dvi metalinės dėžutės su švininiais šoviniais 4,5 mm kalibro (2 t., b.l. 5-7).

Iš 2023-01-27 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kratos metu rastas ir paimtas ginklas ir kulkos. Nustatyta, kad apžiūrai pateiktas ginklas yra pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro, pneumatinis, vienašūvis, šautuvas „Colt, M4 CARBINE“, Nr. (duomenys neskelbtini), su nulūžusia buože, skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro pneumatiniams ginklams skirtomis kulkomis ir savo išore atitinka automatinį šautuvą Colt M4. Šautuvas šaudymui tinkamas. Remiantis gamintojo nurodytomis ginklo charakteristikomis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu nuo 2019 birželio 27d, NrXIII-2273, I skyrius, I straipsnis, 3 punktas, 3 papunktis, šis pneumatinis šautuvas nepriskiriamas prie jokios kategorijos nešaunamųjų, pneumatinių ginklų. Apžiūrai pateiktos kulkos yra vienos rūšies, pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro (.177) kulkos, skirtos įvairiems pneumatiniams, nešaunamiesiems, 4,5mm kalibro ginklams, Šios kulkos tinkamos šaudyti iš pneumatinių, 4,5mm kalibro ginklų, tame tarpe ir iš apžiūrai pateikto šautuvo „Colt, M4 CARBINE“, Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šios vienos rūšies kulkos nėra priskiriamos prie šaudmenų (2 t., b.l. 17-22).

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Kaltinamieji M. G. ir P. A. pripažįsta kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, atskiruose jiems suformuluotuose kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis, kaltinimuose įvardintų nukentėjusiųjų (atitinkamai – pirmas kaltinamasis D. R., o antras – M. K.) atžvilgiu vartoję fizinį smurtą, atlikę kaltinime nurodytus veiksmus prieš minėtus nukentėjusiuosius ir tuo M. G. sunkiai sutrikdęs D. R. sveikatą, o P. A. kartu su J. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, pastarajam su nukentėjusiuoju susitaikius, nežymiai sutrikdę M. K. sveikatą. Tokie teisme duoti abiejų kaltinamųjų parodymai iš esmės sutampa su ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų D. R. ir M. K., taip pat – įtariamojo J. V., liudytojo V. K. duotais parodymais, specialistų išvadomis, apžiūrų protokolais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys abiejų kaltinamųjų kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Nėra abejonių, kad M. G. ir P. A. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamųjų kontaktiniu poveikiu nukentėjusiųjų kūnams – tyčia atliekant kiekvienam jų kaltinimuose nurodytus smurtinius veiksmus (kaltinamajam P. A. kartu su J. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, pastarajam su nukentėjusiuoju susitaikius), sutrikdė aukščiau paminėtų, kaltinime įvardintų nukentėjusiųjų sveikatą, ką patvirtina ne tik pačių ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiųjų, bet ir įtariamojo J. V., liudytojo V. K. parodymai, specialisto išvados, tarnybiniai pranešimai bei kiti rašytiniai bylos duomenys, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo.

Taigi, aukščiau nurodytų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vartodamas fizinį smurtą sunkiai sutrikdė D. R. sveikatą, o P. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis kartu su J. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, pastarajam su nukentėjusiuoju susitaikius, vartodami fizinį smurtą nežymiai sutrikdė M. K. sveikatą. Teismo vertinimu, abu kaltinamieji M. G. ir P. A. sąmoningai atlikdami kaltinimuose nurodytus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jų veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinamojo M. G. prieš D. R. atlikti smurtiniai veiksmai, įvertinus pastarajam nukentėjusiajam specialisto nustatytą sunkų sveikatos sutrikdymą, teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, o kaltinamojo P. A. (kartu su J. V.) prieš M. K. atlikti smurtiniai veiksmai, įvertinus šiam nukentėjusiajam specialisto nustatytą nežymų sveikatos sutrikdymą, teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Iš abiejų kaltinimų šalintinos aplinkybės dėl kaltinamųjų apsvaigimo, nes jos neįeina į BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtis, šias aplinkybes vertinant teismui skiriant kaltinamiesiems bausmes.

Bausmių skyrimas, civilinių ieškinių ir kitų klausimų išsprendimas

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamųjų M. G. ir P. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. G. atsakomybę papildomai lengvina tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam D. R. padarytą žalą – sumokėjo 200 eurų (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Kaltinamojo P. A. atsakomybę papildomai sunkina tai, kad jis inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

M. G. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Jis teistas ir turi neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, nevedęs, nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nukentėjusiojo atsiprašė, savo noru dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir šis jam atleido.

P. A. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis teistas eilę kartų, tame tarpe ir už smurtinių nusikaltimų padarymą, ir turi neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, po šiuo nuosprendžiu inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl smurtinio nusikaltimo padarymo, už kurį bausmę šis šiuo metu ir atlieka, jis administracine tvarka baustas (baudų nemoka), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu vykdė individualią veiklą, yra nevedęs, turi vieną nepilnametį vaiką. Teisme P. A. nukentėjusiojo M. K. atsiprašė.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti abiem kaltinamiesiems už nusikalstamų veikų padarymą skiriant sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, jų trukmę, įvertinus visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, M. G. nustatant trumpesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, o P. A. – ilgesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamiesiems šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintinos vienu trečdaliu.

Kadangi šiuo nuosprendžiu P. A. inkriminuojama nusikalstama veika padaryta iki ankstesnio jo atžvilgiu priimto Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendžio priėmimo, pastaruoju ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės, po ko į subendrintos bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal ankstesnįjį 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į kaltinamojo M. G. galutinės bausmės laiką įskaitytinas šio kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. sausio 4 d. 22.50 val. iki 2023 m. sausio 6 d. 9.25 val. (dvi paros).

Kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti –nekeistina ir paliktina galioti.

Byloje bendroje 221,02 eurų sumoje civilinį ieškinį turtinei žalai už D. R. (110,51 Eur) ir M. K. (110,51 Eur) suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti yra pareiškusi Panevėžio teritorinė ligonių kasa (1 t., b. l. 150-154). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai. Byloje nustatyti minėtiems nukentėjusiesiems sveikatos sutrikdymus padarę asmenys – atitinkamai kaltinimuose nurodyti M. G. ir P. A., gydymo paslaugos D. R. ir M. K. buvo suteiktos realiai, ieškinio reikalavimus pagrindžia rašytiniai įrodymai. Taigi už šią žalą atsakingi kaltinamieji –kiekvienas po 110,51 Eur, todėl civilinio ieškovo patirta žala iš jų priteistina.

Byloje civilinį ieškinį pareiškė ir nukentėjusysis M. K., kuris prašo priteisti jam iš kaltinamojo P. A. 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti, taip pat – nuo nuosprendžio priėmimo dienos iki civilinio ieškinio įvykdymo dienos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bei proceso išlaidas valstybei (4 t., b.l. 60-61). Minėtas nukentėjusysis parodė, kad dėl padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, baimę, patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Teismo vertinimu, šis nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusysis M. K. dėl kaltinamojo P. A. smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti į kaltinamojo P. A. atliktus smurtinius veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamojo P. A. turtinę padėtį, jo galimybę atlyginti žalą. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. A., būdamas vidutinio amžiaus, nevedęs, turi vieną nepilnametį vaiką, yra teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis M. K. atžvilgiu padarė tyčinį, nesunkų, smurtinį nusikaltimą, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šis nusikaltimas buvo padarytas išgertuvių metu, tiek nukentėjusiajam, tiek kaltinamajam esant neblaiviems. Pats kaltinamasis P. A. neneigia atlikęs smurtinius veiksmus ir gailisi dėl jo sukeltų padarinių, nukentėjusiojo atsiprašė, sutiko su civiliniu ieškiniu ir jo dydžio neginčijo, tik prašė ilgesnio termino žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas, teismo nustatytas aplinkybes, vertinant kaltinamojo P. A. veiksmus, kaltės formą, jo turtinę bei šeimyninę padėtis, nukentėjusiajam M. K. padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis sutiko su reikalaujamu neturtinės žalos dydžiu, bei į tai, jog šiuo atveju civilinis ieškovas – M. K. ir civilinis atsakovas – P. A. yra laisvi susitarti dėl žalos dydžio, teismas sprendžia esant pagrindui civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, nukentėjusiajam M. K. iš kaltinamojo P. A. priteisiant 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Kaltinamasis P. A. teisme prašė leisti neturtinę žalą M. K. atlyginti per ilgesnį terminą. Nukentėjusysis M. K. posėdžio metu išreiškė sutikimą, kad P. A. žalą jam atlygintų per vienerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo šiuo metu P. A. atliekamos laisvės atėmimo bausmės pabaigos – 2024 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam P. A. nustatytinas savanoriško žalos atlyginimo terminas – iki 2025 m. rugpjūčio 31 d.

Pagrįstas bei tenkinamas ir nukentėjusiojo, civilinio ieškovo M. K. prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą neturtinę žalą priteisimo, tačiau tikslintas jų skaičiavimo laikotarpis. Pagal teismų praktiką teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kurios skaičiuotinos ne nuo nuosprendžio priėmimo, o nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško neturtinės žalos atlyginimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Tačiau šiuo gi atveju nukentėjusiajam M. K. sutikus su aukščiau nurodytu savanoriško žalos atlyginimo terminu, pastarosios palūkanos priteistinos iš kaltinamojo P. A., jas skaičiuojant pasibaigus minėtam terminui – nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki visiško neturtinės žalos atlyginimo.

Šioje byloje nukentėjusiojo, civilinio ieškovo M. K. interesams atstovauti buvo paskirtas įgaliotas atstovas advokatas Audrius Leonavičius, kuris suteikė profesionalią antrinę teisinę pagalbą, kuri buvo būtina. Byloje esanti 2024-02-26 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina advokato suteiktas paslaugas bei pastarųjų išlaidų dydį – 382,92 eurų (4 t., b.l. 94-96). Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo P. A. valstybės naudai.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Šioje byloje kaltinamajam P. A. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu buvo paskirtas gynėjas. Bylos duomenimis minėtą kaltinamąjį šioje byloje gynė advokatė Regina Butnevičienė. Byloje esanti pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje patvirtina pastarosios advokatės suteiktas paslaugas bei jų išlaidų dydį – 243,75 Eur (4 t., b.l. 90-92). Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo valstybės naudai neišieškotinos. Šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. A. yra vidutinio amžiaus, jo teigimu – iki sulaikymo vykdė individualią veiklą, eilę kartų baustas administracine tvarka, paskiriant jam nuobaudas – baudas, apie kurių sumokėjimą informacijos nėra, be to, jam šiuo nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Duomenų apie pastarojo kaltinamojo turimą turtą byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms P. A. turtinę padėtį, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba kaltinamajam šioje byloje buvo teikiama ne kaltinamojo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Todėl, įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už P. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktas, turintis reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – pneumatinis vienašūvis šautuvas „Colt, M4 CARBINE“, Nr. (duomenys neskelbtini), su nulūžusia buože ir 2 vnt. metalinėmis dėžutėmis, kuriose 177 vnt. 4,5 mm kalibro kulkos, saugomi Panevėžio AVPK daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugykloje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini)v (2 t., b.l. 28-30) – grąžintinas jo savininkui P. A..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. G. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 66 straipsnių į galutinės bausmės laiką įskaityti M. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 4 d. 22.50 val. iki 2023 m. sausio 6 d. 9.25 val. (dvi paras).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. G. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

P. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. A. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių (laisvės atėmimo ir baudos) pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir P. A. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams ir 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalį į subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, P. A. atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendį.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2024 m. kovo 12 d.

Baudą vykdyti pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu nustatytą tvarką.

P. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš M. G. – 110,51 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 51 centą) (už D. R. gydymo išlaidas) ir iš P. A. – 110,51 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 51 centą) (už M. K. gydymo išlaidas) turtinės žalos atlyginimui, šias sumas pervedant į Valstybinių ligonių kasų (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą LT217300010002484333, AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Nukentėjusiojo M. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš kaltinamojo P. A.:

- 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui, nustatant savanoriško žalos atlyginimo terminą iki 2025 m. rugpjūčio 31 d.;

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą atlyginti 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) neturtinę žalą, jas skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki visiško neturtinės žalos atlyginimo; likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš P. A. valstybės naudai 382,92 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus 92 centus) išlaidoms už nukentėjusiajam M. K. suteiktą teisinę pagalbą atlyginti, o 243,75 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt trijų eurų 75 centų) už P. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą neišieškoti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – pneumatinį vienašūvį šautuvą „Colt, M4 CARBINE“, Nr. (duomenys neskelbtini), su nulūžusia buože ir 2 vnt. metalinėmis dėžutėmis, kuriose 177 vnt. 4,5 mm kalibro kulkos, saugomus Panevėžio AVPK daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugykloje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti jo savininkui P. A..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.