- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-28
- Bylos Nr.
- 2-8-783/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00355-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Ieškovas
- J., J. B.
- Atsakovas
- A., A. B.
- Išvadą teikia
- Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Danguolė Andrijauskienė, Vidmantas Žilinskas
institucijų, teikiančių išvadą byloje, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Nijolei Urbonavičienei, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Astai Palaimienei,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei A. B., dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, pagal atsakovės A. B. priešieškinį ieškovui J. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, dalyvaujančios institucijos, teikiančios išvadą byloje, - Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba bei Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. B. ieškiniu (b.l. 3-5) kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti santuoką, sudarytą tarp jo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovę kalta dėl santuokos nutraukimo; nustatyti nepilnamečių vaikų J., P. ir G. B. gyvenamąją vietą su juo, ieškovu; priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikams po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės; nutraukus santuoką palikti atsakovei jos ikisantuokinę pavardę – S.; iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje atsakovės kaltę motyvuoja tuo, jog ši iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, numatytas CK 3.26-3.28 straipsniuose, būti lojalia kito sutuoktinio atžvilgiu, gerbti jį, būti ištikima, remti vienas kitą moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ir kitos sutuoktinio poreikių tenkinimo. Ieškovas teigia, jog šeima iširo dėl sutuoktinės iškreipto požiūrio į šeimą, kadangi ji visą laiką norėjo gyventi laisvai – nieko nedirbti, nesirūpinti buitimi, laiką leisti draugų kompanijose. Atsakovė tik reikalavo iš jo pinigų savo poreikiams tenkinti. Santykiai nutrūko, kai atsakovė pradėjo išvažinėti iš namų. Iš pradžių tokie išvažiavimai trukdavo po vieną-dvi savaites, vėliau atsakovė nebegrįždavo ir po mėnesį, paskutinį kartą – penkis mėnesius. Iš pradžių toleravęs tokius santykius, nusprendė juos nutraukti, kai sužinojo, jog ji turi artimą draugą. Siūlė jai nutraukti santuoką bendru sutarimu, tačiau ši nesutiko. Mano, jog atsakovė yra kalta dėl santuokos iširimo, nes buvo neištikima (CK 3.60 str. 3 d.), dėl to jų bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Nutraukus santuoką, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su juo, nes atsakovė yra visiškai abejinga vaikų atžvilgiu, dėl amoralaus jos gyvenimo būdo vaikams nesudaromos normalios gyvenimo sąlygos, vaikai neprižiūrimi, jais nesirūpinama. Jis, priešingai, gauna nuolatines pajamas, turi nuosavybės teise priklausančio namo dalį. Nustačius nepilnamečių gyvenamąją vietą su juo, prašo iš atsakovės priteisti išlaikymą. Išlaikymo dydį prašo nustatyti atsižvelgus į CK 6.461 str. 2 d. numatytą vieno mėnesio išlaikymo vertę. 2011 m. vasario 21 d. ieškovas ieškinį dalyje patikslino (T. 2, b.l. 50-52) bei prašė nustatyti bendravimo tvarką
Atsiliepimas
Atsakovė A. B. pateikė teismui priešieškinį (b.l. 51-55), kuriame nesutiko su ieškovo motyvais dėl santuokos nutraukimo bei prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakove; priteisti vaikams išlaikymą iš ieškovo; padalinti santuokoje įgytą turtą, jai iš ieškovo priteisti kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį; priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei, nuo kurių ji buvo atleista. Priešieškinyje nurodė, jog su ieškovu iki santuokos (duomenys neskelbtini) kartu pragyveno apie 5 metus, gyvenant nesusituokus jiems gimė sūnus J., santuokoje – P. ir G. Gyvendami nesusituokę gyveno darniai, tačiau po santuokos sudarymo ieškovas pradėjo tikėti kitų asmenų reiškiamomis nuomonėmis, vaiko išlaikymui skirtas lėšas naudojo savo tikslams. Ji pradėjo pastebėti, kad ieškovui atsiranda paranojiniai reiškiniai dėl jos neva tariamos neištikimybės, prasidėjo priekaištai, pykčiai. Ji tuo laikotarpiu išvykdavo iki ieškovui praeis pykčio priepuoliai. Tačiau pykčio priepuoliams besikartojant, ji pradėjo gyventi atskirai, suprato, jog jų požiūriai į šeimą skiriasi, ypatingai – dėl vaikų priežiūros, poreikių tenkinimo. Ieškovas sutuoktinę laiko kaip daiktą, kuris priklauso tik jam ir sutuoktinės teisės ir laisvės yra suvaržytos. Todėl ji persikėlė gyventi pas savo tėvus. Tos aplinkybės dėl jos ankstesnio gyvenimo – ankstesnės santuokos, trijų vaikų, teistumo, bausmės atlikimo, dėl ko ji negalėjo auginti savo vaikų, ieškovui buvo žinomos, todėl jomis remdamasis kaltindamas ją dėl santuokos iširimo, elgiasi nesąžiningai. Priešieškinyje teigiama, jog santuokos metu įgijo šį kilnojamąjį turtą: 1000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės nešiojamą benzininę žoliapjovę, 800 Lt vertės benzininę stacionarinę žoliapjovę, 600 Lt vertės skalbimo mašiną, 100 Lt vertės televizorių, viso įgijo turto už 3000 Lt. Atsižvelgus į tai, jog ji neturi teisės vairuoti, automobilį, kartu su žoliapjovėmis, prašo priteisti ieškovui, jai – skalbimo mašiną ir televizorių. Taip pat nesutiko su ieškovo reikalavimu vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Mano, jog vaikai yra dar tokio amžiaus, kai reikalinga motinos priežiūra, jie yra prie jos prisirišę ir turėtų gyventi su ja. Be to, ieškovas yra neįgalus, ieškovo pažiūros, vaikų auklėjimo klausimai, vaikų norų ir poreikių supratimo klausimai yra labai konservatyvūs ir neatitinka laikmečio. Ieškovė įsitikinusi, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina labiau atitiks vaikų interesus. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ja, ieškove, prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą, kuris, atsižvelgus į ieškovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turėtų būti po 150 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Su ieškovo reikalavimu palikti jai ikisantuokinę pavardę nesutinka, kadangi tai padarytų žalą jų mažamečiams vaikams, jei vaikų mama turės skirtingą, nei vaikų, pavardę. Atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 2, b.l. 57-61) iš esmės neprieštaravo bendravimo tvarkos nustatymui, tačiau pateikė savo, kaip atsakovės, bendravimo tvarką, kuri atitiktų vaikų nepilnamečių interesus. Taip pat šiame atsiliepime nurodė, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl dalintino turto teisinio režimo, prašė ieškovui priteisti benzininę žoliapjovę, o iš ieškovo jai priteisti 250 Lt kompensaciją už ieškovui tenkantį turtą.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdyje palaikė reikalavimus, prašė juos tenkinti visiškai. Nurodė, jog su atsakove susipažino 2003 m. rugpjūčio pabaigoje, per bulviakasį, netrukus atsakovė apsigyveno jo namuose. Nuo to laiko jie palaikė artimus santykius. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J., jis jam suteikė savo pavardę. Su A. B. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė dar du vaikai. Tiek iki santuokos, tiek santuokos metu A. B. turėjo polinkį išeiti iš namų, išėjusi iš namų – su kitais asmenimis vartoti alkoholinius gėrimus. Dėl to jis reikšdavo priekaištus sutuoktinei, ir vėl kildavo konfliktai. Po santuokos sudarymo su A. B. be pertraukų pragyveno kažkur 7 mėn. Iš namų ji į Anykščių rajoną išvyko 2009 m. gegužę. Iš ten jis ją su vaikais netrukus parsivežė, tačiau 2009 m. birželio 15 d. vėl išvyko ir į namus grįžo tik 2009 m. lapkričio mėnesį, po to, kai gimė trečias vaikas. Neneigia, jog kol A. B. gyvendavo jo namuose, namuose būdavo tvarkinga, vaikai prižiūrėti. Pablogėjus jo motinos sveikatai, A. B. prižiūrėjo ir ją. Galutinai santykiai pašlijo, kai 2010 m. vasario mėnesį tarp jų kilo konfliktas dėl per didelės telefono sąskaitos. Papriekaištavus A. B. dėl sąskaitos, ši vėl pasiėmė vaikus ir išvažiavo į Anykščių rajoną (duomenys neskelbtini) k., ir daugiau į jų namus negrįžo. Po šio atvejo kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Tuo metu jų bendri vaikai gyveno su atsakove, tačiau 2010 m. lapkričio 17 d., kai jam paskambino ir pasakė, kad A. B. neprižiūri vaikų, juos pasiėmė ir parsivežė pas save. Nuo to laiko vis trys vaikai gyvena su juo. Mano, jog santuoka iširo dėl atsakovės netinkamo elgesio, kai ji išvykdavo iš namų ir ilgą laiką negyvendavo kartu, vartojo alkoholį. Priešieškinyje išvardinti daiktai (stumdoma žoliapjovė, skalbimo mašina, televizorius), buvo įgyti iki santuokos, tik 500 Lt vertės nešiojama žoliapjovė įgyta santuokos metu. Neprieštarauja, jog ši žoliapjovė būtų priteista atsakovei, kompensacijos jam nereikia. Pats jis pragyvena iš neįgalumo pensijos, taip pat iš gaunamos pašalpos už motinos slaugymą, atsitiktinių uždarbių. Taip pat prašo patvirtinti jo pateiktą bendravimo su vaikais tvarką.
Ieškovo atstovė advokato padėjėja Danguolė Andrijauskienė taip pat palaiko ieškovo ieškinį, prašo jį tenkinti, teigia, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė nesilaikė savo, kaip sutuoktinės, pareigų kito sutuoktinio atžvilgiu. Mano, jog atsakovė neargumentuotai grindžia ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, nepateikdama įrodymų. Priešingai, ieškovas deda visas pastangas, kad kartu su juo gyvenantiems vaikams būtų gerai, nusipirko ir įsirengė namą (duomenys neskelbtini), Kupiškio rajone. Ieškovas gali tinkamiau pasirūpinti vaikais nei atsakovė, todėl prašo gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikams po 200 Lt. Nors atsakovė faktiškai yra nedirbanti, tačiau yra jauno amžiaus ir privalo už-tikrinti minimalius vaikų poreikius. Nutraukus santuoką, prašo palikti atsakovei ikisantuokinę pavardę. Taip pat teismo prašo pagal jų pateiktą bendravimo planą nustatyti bendravimo tvarką su vaikais. Nesutinka su turto padalinimu, kadangi ieškovas neprieštarauja, kad santuokoje įgyta žoliapjovė būtų palikta atsakovei, o kompensacijos jis neprašo. Atstovavimo išlaidų prašo nepriteisti.
Atsakovė A. B. priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Patvirtino, jog su ieškovu susipažino 2003 m., per jo penkiasdešimtmetį, nuo to laiko pradėjo gyventi kartu. Jiems begyvenant gimė pirmas vaikas, vėliau – ir kiti du. Iki santuokos (duomenys neskelbtini) ieškovas taip pat piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau nuo vestuvių dienos alkoholio nebevartojo. Pripažįsta, kad tarp jos ir sutuoktinio kildavo konfliktai, po kurių ji išvykdavo iš namų. Ji tuomet su vaikais važiuodavo pas seserį į (duomenys neskelbtini). Ieškovas atvykdavo aplankyti vaiko, tai yra J., su kitais vaikais nebendraudavo. Pripažįsta, jog 2010 m. lapkričio 16-17 d., kai J. B. atvykęs pasiėmė jų bendrus vaikus, ji buvo palikusi savo sūnų E. ir L. S. priežiūrai, o pati su savo seserimi tvarkė dokumentus, vartojo alkoholį. Supranta, jog vaikams yra sudėtinga augti jos tėvų namuose, tačiau ji ieškojo atskiro buto, ir paskutinio teismo posėdžio, vykusio 2011 m. kovo 15 d., teigė, kad kartu su sūnumi išsinuomavo namą, kuriame galės gyventi ir užtikrinti vaikams normalias sąlygas. Šiuo metu nedirba, nes vis dar yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau pajamų negauna.
Atsakovės atstovas advokatas Vidmantas Žilinskas palaiko atsakovės priešieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo bei prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi ieškovas turėjo numatyti galimą atsakovės elgesį santuokos metu, nes su atsakove faktinėje santuokoje gyveno ir iki santuokos, matė jos ydas. Tai nesukliudė ieškovui susituokti su atsakove, santuokos metu gyventi ir atskirai, ir kartu, todėl atstovas mano, kad lojalumo trūko abiem sutuoktiniams vienas kito atžvilgiu. Nutraukiant santuoką, sprendime prašo nenurodyti nutraukimo pagrindo. Bendravimo tvarką prašo nustatyti tokią, kokią pateikė ji, atsakovė, taip pat, jei bus vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu, prašo nepriteisti tokio išlaikymo, kokio prašo ieškovas, nes atsakovė neturi nei turto, nei pajamų, kad galėtų teikti tokį išlaikymą. Nesutinka su ieškovo reikalavimu palikti atsakovei ikisantuokinę pavardę, nes tai pažeistų ir mažamečių vaikų interesus, kurių motina būtų skirtingos pavardės, jei toks ieškovo reikalavimas būtų tenkintas. Taip pat prašo priteisti atstovavimo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo. Iš šalių paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovas su atsakove bendrai gyveno nuo (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 8), jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. B. (T. 1, b.l. 9), (duomenys neskelbtini) - P. B. (T. 1, b.l. 10), (duomenys neskelbtini) – G. B. (T. 1, b.l. 10). CK 3.27 str. numato, jog sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialia, bet, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.28 str. teigiama, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pradžią. Santuokos nutraukimo sąlygas reglamentuoja CK 3.60 str. ir 3.61 str. CK 3.61 str. numatyta, jog sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 d.), sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 d.); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (3 d.). CK 3.61 str. 1 d. numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovas J. B. atsakovės kaltę grindžia tuo, jog ši buvo neištikima. Tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė buvo neištikima: teiginiai, kad ji turi artimą draugą, taip ir liko teiginiais. Ieškovas tik kaip prielaidą nurodė, jog kai kilo konfliktas dėl telefono sąskaitos, jam A. B. sakė, kad telefoną davė kažkokiam draugui, tačiau šių teiginių neįrodė, nors ieškinyje teigė, kad jo nurodytas aplinkybes patvirtins į teismo posėdį pakviesti liudytojai. Tačiau nei liudytoja S. B., nei L. T., nei D. B., nei B. T. nepatvirtino, jog atsakovė ieškovui buvo neištikima. Taip pat teismas nelaiko sutuoktinės kaltės dėl ūkio nepriežiūros – ieškovas ieškinyje, liudytojos S. B., L. T. akcentavo, jog atsakovė nepakankamai rūpinosi šeimos ūkiu, neravėjo daržų, jų neprižiūrėjo, tą aplinkybę, jog daržus turi prižiūrėti žmona, pripažino ir atsakovė, vis gi manoma, jog šeimoje sutuoktinių pareigos yra lygios bei abu sutuoktiniai vienodai turi prižiūrėti ūkį, padėti vienas kitam. Tuo labiau, kad ieškovo iškviestos liudytojos patvirtino, kad iš esmės atsakovė, kai gyveno su ieškovu, buvo tvarkinga, vaikai prižiūrėti ir švarūs, ji, kaip ir ieškovas, dirbo ne tik namie. Todėl pripažįstama, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovė buvo neištikima ar nevykdė savo pareigos padėti sutuoktiniui ūkyje, remti jį materialiai ar savo darbu. Vis gi atsižvelgus į CK 3.27 str. išvardintas sutuoktinių pareigas, santuokos sudarymo paskirtį ir prigimtį, pripažįstama, jog ieškovas įrodė, kad atsakovė nesilaikė savo, kaip sutuoktinės, pareigos būti lojalia savo sutuoktiniui, remti jį moraliai, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Išklausius šalių, liudytojų, susipažinus su byloje esančiomis išvadomis, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) sudarius santuoką tarp ieškovo ir atsakovės, ieškovė ne kartą be priežasties buvo išvykusi iš namų į Anykščių rajono (duomenys neskelbtini) k. esančią tėviškę ir nebendraudavo su sutuoktiniu. Tie ilgalaikiai išvykimai, be jokios rimtos priežasties, pripažįstami savo, kaip sutuoktinio pareigų, nesilaikymu, nepagarba kitam sutuoktiniui, dėl šių išvykimų santuokinis šalių gyvenimas tapo negalimas, todėl atsakovė pripažįstama kalta dėl santuokos nutraukimo. Nors atsakovė pateikdama priešieškinį ir nurodydama, kad būtent konfliktai kilo dėl ieškovo kaltės, jo įtariamos neištikimybės, vis gi tokios trukmės išvykimai po santuokos sudarymo (nuo 2009 m. gegužės vidurio iki 2009 m. birželio pradžios, nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2009 m. lapkričio, nuo 2010 m. vasario iki civilinės bylos iškėlimo teisme) nesant tai pateisinančioms priežastims, pripažįstama sutuoktinio pareigos būti lojaliam kito sutuoktinio atžvilgiu, nesilaikymu. Tuo labiau, jog išvykimas su vaikais į aplinką, kuri, pasak institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovės A. Palaimienės tiek institucijos išvados, nėra tinkama vaikams augti, galėjo sukelti ieškovui pagrįstas baimes dėl vaikų sveikatos. Nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo nesutarimai dėl piniginių lėšų paskirstymo, tam tikrų pomėgių (atsakovės rūkymo), tačiau šie smulkūs nesutarimai nėra pagrindas pasiimti vaikus ir juos išsivežti ilgam iš jiems priimtinos aplinkos. Taip pat atmetamas atsakovės teiginys, jog ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, nes ir pati pripažino, kad po santuokos sudarymo ieškovas alkoholio nebevartojo. Atsakovės atstovo teiginiai, kad pats ieškovas kaltas, jog susituokė, nors žinojo apie atsakovės elgesio ypatumus ir charakterį, atmetami kaip nepagrįsti, nes santuokos sudarymo pasekmės, tam tikrų pareigų prisiėmimas yra abiejų sutuoktinių įsipareigojimas vienas kitam elgtis kaip sutuoktiniai, gerbti vienas kitą, ir elgesys, kuris nors ir buvo iki santuokos ir prieštarauja CK 3.27 str. išdėstytoms santuokos pagrindinėms nuostatoms, nėra pateisinamas ir nėra pagrindas pripažinti, jog dėl santuokos sudarymo kaltas ir kitas sutuoktinis. Tai, kad ieškovas yra kaltas dėl santuokos nutrūkimo, neįrodė ir atsakovės iškviesti liudyti A. B., V. V., R. N., patvirtinę tik faktą, jog atsakovė ne kartą išvykusi iš savo namų apsigyvendavo (duomenys neskelbtini) k. Priešingai, liudytojai A. B. ir V. V. nelaikė netinkamu ir alkoholio vartojimo mažamečių vaikų akivaizdoje, vaikų palikimą kitiems asmenims, kas tik patvirtina, jog šioje šeimoje yra savotiškas požiūris į vaikų auklėjimą, priežiūrą, neatitinkantis nei priimtino elgesio normų, nei vaiko interesų. Atsakovės iškviestos liudyti J. V. bei R. M. taip pat nieko nepaliudijo atsakovės naudai: J. V. nurodė, jog atsakovės sesers A. B. tėvų J. ir sesers A. B. šeimoje nuolat piktnaudžiaujama alkoholiu, vyksta konfliktai, kurių metu buvo sužalotas asmuo, R. M. paaiškino, jog jai teko bendrauti su A. B. ir ši patvirtino, kad tam tikromis dienomis piktnaudžiavo alkoholiu ir netinkamai rūpinosi savo vaikais. Nors atsakovės iškviesti liudytojai A. B., V. V. teigė, kad atsakovė pas juos apsigyvendavo, kai ją iš namų išvarydavo ieškovas, ta aplinkybė buvo paneigta ieškovo, ieškovo pakviestų liudytojų parodymais, taip pat ir pačios ieškovės paaiškinimais. Todėl manoma, jog atsakovė neįrodė, jog ją iš namų ieškovas išvarydavo, dėl ko gyvenimas kartu su ieškovu tapo nebeįmanomas. Todėl šioje dalyje ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai, atsakovės – iš dalies.
CK 3.59 str. numatyta, jog teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 str. 2 d. numatyta, jog teismas ginčą sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, jei vaiko noras prieštarauja jo interesams. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Iš byloje pateiktų paaiškinimų, įrodymų nustatyta, jog yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, ir šalys jo pačios negali išspręsti.Tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su jais, tai yra ieškovas prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, atsakovė – su ja. Išklausius šalių, taip pat susipažinus su institucijų, teikiančių išvadą byloje, pateikta informacija, šių institucijų atstovių paaiškinimais, daroma išvada, jog labiausiai vaikų interesus šiuo metu užtikrintų jų gyvenamoji vieta su ieškovu. Iš byloje esančios Anykščių rajono savivaldybės administracijos VTAS išvados (T. 1, b.l. 42) matyti, jog 2010-07-16 skyrius surašė išvadą, jog A. B. su vaikais (duomenys neskelbtini) k., Anykščių r., savo tėvų sodyboje gyveno nuo 2010 m. kovo mėnesio, A. B. tarnybai aiškino, jog ji su vaikais buvo priversta atvykti dėl per griežtos sutuoktinio pinigų kontrolės, ir tarnyba, atsižvelgusi į socialinės darbuotojos J. V. nuomonę, manė, kad vaikų gyvenamąją vietą tikslinga būtų nustatyti su motina, atsakove A. B.. 2010 m. rugsėjo 27 d. gauta papildoma Anykščių rajono savivaldybės administracijos VTAS išvada (T. 1, b.l. 71), kurioje nurodyta, kad aplinka, kurioje gyvena A. B. (jos tėvų J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) k., Anykščių r.), nėra tinkama vaikams augti, A. B. tėvai linkę į piktnaudžiavimą alkoholiu. 2010 m. gruodžio 14 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos VTAS patikslino savo anksčiau duotą išvadą (T. 1, b.l. 86) ir nurodė, jog nors pirmoje išvadoje pagal ieškovo ieškinį bei išvadoje pagal atsakovės priešieškinį surašė atsakovei teigiamą išvadą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja, tačiau po 2010 m. lapkričio 24 d., kai A. B. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos apskaitą, institucija pripažino, kad atsakovė neturi tinkamų sąlygų, kuriose vaikai galėtų augti, ir tikslinga būtų nustatyti gyvenamąją vietą su ieškovu, vaikų tėvu. Prie išvados pridėjo 2010 m. gruodžio 3 d. A. B. paaiškinimą (T. 1, b.l. 87), 2010 m. lapkričio 16 d. ir 2010 m. lapkričio 17 d. apsilankymo namuose aktus (T. 1, b.l. 88, 89-90), policijos pareigūno tarnybinį pranešimą (T. 1, b.l. 91). Iš šių pateiktų dokumentų nustatyta, jog Anykščių rajono savivaldybės administracijos socialinė darbuotoja J. V. 2010 m. lapkričio 16 d. ir 17 d. lankėsi A. B., atsakovės A. B. sesers, ir A. B. tėvų J. namuose, kur, pasak informacijos, buvo girtaujama. Socialinei darbuotojai 2010 m. lapkričio 16 d. taip ir nepavyko rasti A. B., vaikai visą dieną buvo palikti A. B. motinos J. J. priežiūrai, kuri apsilankymo metu girta miegojo, vaikai buvo neprižiūrėti. A. B. sūnus E. S. buvo ką tik grįžęs iš miško ir žadėjo pasirūpinti vaikais. 2010 m. lapkričio 17 d. taip pat buvo nuvykta į J. namus, ten rasta atsakovės sesuo V. A., kuri norėjo vaikus išvežti į (duomenys neskelbtini), kur, kaip ji sakė, yra ir A. B.. Tačiau kadangi vaikus turėjęs vežti vairuotojas sakė, kad (duomenys neskelbtini) nebus tinkamai vaikais pasirūpinta, vaikų nebuvo leista išvežti, juos tą pačią dieną pasiėmė vaikų tėvas J. B.. Abejomis dienomis – tiek lapkričio 16 d., tiek lapkričio 17 d. konstatuota, jog nei J. namuose, nei A. B. namuose, ieškovo ir atsakovės vaikams nebuvo saugu. Pati A. B. paaiškinime socialinei darbuotojai pripažino (T. 1, b.l. 87), jog abi dienas girtavo ir vaikų neprižiūrėjo. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos VTAT 2010 m. gruodžio 22 d. pateikė išvadą (T. 1, b.l. 109-110), kurioje nurodė, kad apsilankius vaikų gyvenamojoje vietoje pas ieškovą šie rasti prižiūrėti, aplinka – tvarkinga, namuose šilta, todėl priėjo išvados, kad tikslingiausia vaikų gyvenamąją vietą būtų nustatyti su tėvu. Teismo posėdyje Kupiškio rajono savivaldybės administracijos VTAT atstovė Nijolė Urbonavičienė, Anykščių rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovė Asta Palaimienė palaikė institucijų galutines išvadas, jog atsižvelgus į dabartinę situaciją, šalių asmenybes, jų galimybes tinkamai užtikrinti vaikams normalias augimo sąlygas, vaikų gyvenamąsias vietas tikslinga nustatyti su tėvu. A. Palaimienė paaiškino, jog tik susipažinus su atsakove, kai buvo gautas jos priešieškinis ir teikiamos išvados, buvo susidaryta palanki nuomonė apie atsakovę, tačiau ilgainiui stebint šią šeimą išryškėjo tam tikros ydos, A. B. kelis kartus užfiksuota vartojanti alkoholį, šeimos aplinka, kur gyveno A. B. su vaikais, tikrai netinkama vaikų augimui, vystymuisi, todėl palikti vaikus su motina prieštarautų vaikų interesams. Tas aplinkybes dėl girtavimo, vaikų nepriežiūros, patvirtino ir liudytoja apklausta seniūnijos, kurioje gyvena atsakovės A. B. tėvai ir sesuo, socialinė darbuotoja J. V., paliudijusi, jog dar 2010 m. vasarą buvo gauta informacija, kad A. B. girtauja ir yra palikusi vaikus. Ši informacija pasitvirtino, tokie faktai buvo nustatyti ir 2010 m. lapkričio mėnesį, dėl ko A. B. šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Liudytoja nurodė, jog kai A. B. negeria, ji gali pasirūpinti vaikais ir savimi, tačiau tam turėtų būti ir tinkama aplinka, o ne jos tėvų namai ar sesers A. B. namai, kur nuolat girtaujama, kyla konfliktai. Liudytoja R. M., Anykščių rajono savivaldybės administracijos VTAS specialistė paliudijo, kad jai po 2010 m. lapkričio 16-17 d. įvykius teko bendrauti su A. B., ir ši neneigė tomis dienomis girtavusi. Todėl teismas įvertinęs šiuos institucijų pateiktus įrodymus, išklausęs institucijų atstovių, liudytojų J. V., R. M. parodymų, daro išvadą, jog šiuo metu vaikams saugiausia gyventi su tėvu, o ne su motina. Nors atsakovė ir teigia, jog prieš dvi savaites yra išsinuomojusi patalpas, kur galės gyventi su vaikais, atsižvelgus į tai, kad ji nėra pateikusi jokių įrodymų dėl patalpų nuomos, į jos pačios paaiškinimus viso proceso metu, kad ji išvyks iš tėvų gyvenamosios vietos ir gyvens atskirai, tačiau nepadarė, teismas į tai neatsižvelgia. Tuo labiau, jog ir Anykščių rajono savivaldybės VTAS atstovė parodė, jog apie tai, kad A. B. yra susiradusi naują gyvenamąją vietą, sužinojo tik teismo posėdyje, nėra ištirtos gyvenimo sąlygos, be to, tai yra per trumpas laiko tarpas, kad būtų galima daryti išvadas. Teismas atmeta liudytojais apklaustų A. B. sesers A. B., V. V., kaimynės R. N. parodymus, jog vaikai turėtų gyventi su motina, jiems yra sudarytos palankios sąlygos, kadangi šie teiginiai dėl vaikams saugios aplinkos buvo paneigti Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialisčių parodymais, institucijos išvada. Nesiremiama ir atsakovės pateikta charakteristika (T. 2, b.l. 63), kadangi joje nieko informatyvaus apie A. B. elgesį, išskyrus informaciją, jog A. B. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros, nėra. 2011-02-15 prašymu A. B. kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl jos išbraukimo iš socialinės rizikos šeimų grupės (T. 2, b.l. 64-65), tačiau 2011 m. kovo 16 d. Anykščių rajono savivaldybės administracija atsisakė tenkinti tokį prašymą (T. 2, b.l. 68-69), motyvuodama tuo, jog yra pakankamai duomenų dėl A. B. netinkamo elgesio prižiūrint vaikus, išbraukymui prieštarauja ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyrius, todėl toks prašymas nebuvo tenkintas. Teismas sutinka, kad teismų praktikoje ir tokio pobūdžio civilinėse bylos nustatant gyvenamąsias vietas su vienu iš tėvu prioritetai teikiami motinai, ypač kai vaikai yra mažamečiai, tačiau akivaizdu, kad šiai dienai nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina, nėra pagrindo. Situacijai ar aplinkybėms pasikeitus, neužkertamas kelias vienai iš šalių kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su kitu iš tėvų.
Dėl išlaikymo priteisimo. Remiantis LR CK 3.192 str., tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nustačius tėvystę, teismas sprendžia klausimą ir dėl išlaikymo priteisimo. Remiantis to paties LR CK 3.192 str. 3 d., materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Šalių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, išlaikymas yra priteisiamas iš atsakovės. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės po 200 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas kiekvienam vaikui, atsakovės atstovas su tokio dydžio ieškiniu nesutinka, mano, jog iš atsakovės, jei būtų vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, galėtų būti priteisiamas išlaikymas po 130-150 Lt. Nors nėra pateikti įrodymai dėl vaikų poreikių, kad užtikrinti tokio amžiaus vaikų būtiniausius poreikius jų gyvenamosiomis sąlygomis (namuose be patogumų, kartu su kitais asmenimis, yra ikimokyklinio amžiaus), reikia apie 400-450 Lt per mėnesį (CK 3.192 str. 2 d.). Iš šalių paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų (T. 1, b.l. 12-21, 56-58, 60) nustatyta: ieškovas turi nekilnojamojo turto (64/103 dalis 1.0300 ha ploto žemės sklypo, 41/65 dalis 0.6500 ha ploto žemės sklypo, 27/44 dalis 0.4400 ha ploto žemės sklypo, 44/70 dalis 0.7000 ha ploto žemės sklypo, 13/21 dalis 0.2100 ha ploto žemės sklypo (visi sklypai (duomenys neskelbtini) k., Kupiškio r., jų bendra vidutinė rinkos vertė – 3209,10 Lt), taip pat 5/8 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini) k., Kupiškio r., 1197 Lt vertės, su atitinkamomis dalimis ūkinių pastatų; automobilį (duomenys neskelbtini); ieškovo kas mėnesį gaunamos pajamos yra 430.37 Lt per mėnesį gaunama netekto darbingumo pensija bei atsitiktiniai uždarbiai po apie 1000 Lt per mėnesį; atsakovė nekilnojamojo, registruoto kilnojamojo turto neturi, iki 2010 m. lapkričio jos gaunamos pajamos buvo 1457,76 Lt per mėnesį gaunama motinystės pašalpa, nuo 2010 m. balandžio mėn. – 156 Lt išmoka vaikams. Paskutinio teismo posėdžio metu teigė, kad pajamų negauna. Pagal byloje esančius įrodymus (T. 2, b.l. 16), A. B. nuo 2009-12-23 iki 2011-10-05 yra vaiko priežiūros atostogose, iki kol vaikui sueis treji metai. Nustačius, jog A. B. turto, į kurį gali būti nukreiptas išlaikymas, neturi, šiuo metu praktiškai pajamų negauna, iš jos priteisiamas išlaikymas po 150 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šiai sumai iš esmės neprieštarauja ir pati atsakovė. Teismas nustato šią sumą, kadangi ji yra artima tai minimaliai sumai, kurią, pagal suformuotą teismų praktiką, tėvai turėtų teikti savo vaikams. Nors ieškovo atstovė prašo sumą nustatyti atsižvelgiant ir į tai, jog valstybė, atsakovei neturint pakankamai lėšų, teiks išlaikymą (po 1,5 MGL dydžio kiekvienam vaikui) už ją, vis gi tuo pagrindu negalima nustatyti išlaikymo dydžio, nes yra tėvų pareiga remtis savo vaikus proporcingai jų turtinei padėčiai, o ne valstybės. Akivaizdu, kad šiai dienai teikti išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atsakovė negali, ir nustačius išlaikymą didesnį, nei ji gali teikti, būtų pažeistos CK normos, reglamentuojančios išlaikymo dydį. Pasikeitus atsakovės turtinei padėčiai ar pajamoms, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo pakeitimo. Nors ieškovo atstovė ir remiasi CK 6.461 str. 2 d. norma, kur nurodyta, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią algą (MMA), ši norma reguliuoja išlaikymo iki gyvos galvos santykius ir paraidžiui negali būti taikoma sprendžiant klausimus dėl išlaikymo dydžio priteisimo nepilnamečiams vaikams. Pripažįstama, jog išlaikymo iki gyvos galvos institutas yra specifinis, orientuojamas į vienos šalies, tai yra rentos mokėtojo, materialųjį suinteresuotumą dėl išlaikymo teikimo iki gyvos galvos išlaikymo iki gyvos galvos gavėjui, ir įstatymo leidėjas nustatė minimalią sumą, kurią turėtų teikti rentos mokėtojas rentos gavėjui, kad nebūtų pažeisti ir rentos gavėjo interesai. Priešingai, nei vaikų išlaikymo institutas, kur paprastai tėvai neturi materialaus suinteresuotumo išlaikymo teikime, jie atlieka tik savo, kaip tėvų, pareigą. Antra vertus, nors ieškovo atstovė ir teigė, kad vaiko išlaikymo vertė turėtų būti apie 800 Lt, tokio dydžio išlaikymo būtinumo neįrodė. Išlaikymas priteisiamas nuo 2010 m. lapkričio 17 d., tai yra nuo tos dienos, kai vaikai apsigyveno ieškovo gyvenamojoje vietoje.
Dėl turto padalinimo. CK 3.118 str. 1 d. numato, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio turtas. Iš šalių paaiškinimų, liudytojos S. B. parodymų, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog santuokos metu abu sutuoktiniai įgijo 500 Lt nešiojamąją benzininę žoliapjovę. Nors atsakovė pateikdama priešieškinį nurodė, kad be šios žoliapjovės, santuokos metu įgijo 1000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini), 800 Lt vertės benzininę stacionarią žoliapjovę, 600 Lt vertės automatinę skalbimo mašiną bei 100 Lt vertės televizorių, tai, kad šie daiktai buvo įgyti santuokoje, buvo paneigta paties ieškovo, liudytojos S. B. parodymais, jog viena žoliapjovė buvo įgyta iš jų, dar ieškovui nesusituokus, televizorių ieškovui padovanojo jų vyriausioji sesuo. Ieškovas pateikė skalbimo mašinos garantinį taloną (t. 1, b.l. 95), iš kurio matyti, kad skalbimo mašina įgyta 2007-12-12, VĮ „Regitra“ pateikė pažymą (T. 1, b.l. 115-116), jog J. B. savo vardu transporto priemonę įregistravo 2007-06-15, todėl teigti, kad tai yra bendrajungtinė nuosavybė, nėra pagrindo, tuo labiau ją dalinti. Tą faktą, kad šis turtas negali priklausyti bendrajungtine nuosavybe abiem sutuoktiniams, netiesiogiai pripažino ir atsakovė pateikdama atsiliepimą į patikslintą ieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo (T. 2, b.l. 57-61), nurodžiusi, kad sprendžiant klausimą dėl turto padalinimo nutraukus santuoką, turėtų būti išspręstas tik žoliapjovės padalinimas. Kadangi abi šalys savo procesiniuose dokumentuose, parodymuose nurodė vienodą žoliapjovės vertę – 500 Lt, todėl laikoma, kad jos vertė yra 500 Lt (CPK 187 str.). CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Kadangi žoliapjovė negali būti padalinta tarp sutuoktinių natūra, ji yra priteisiama vienai iš šalių ir sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos kitai šaliai už priteisto turto vertės viršijimą. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodo, kad žoliapjovė būtų priteisiama kitam sutuoktiniui (CK 3.117 str. 1 d.3 p.). Ieškovas kompensacijos neprašo už atsakovei tenkančio didesnės vertės turtą, atsakovė prašo 250 Lt piniginės kompensacijos. Atsižvelgus į abiejų šalių poziciją, į nustatytą aplinkybę, kad ieškovas be šios žoliapjovės, turi ir kitą žoliapjovę – asmeninės nuosavybės teise priklausančią žoliapjovę, santuokoje įgyta nešiojama benzininė žoliapjovė priteisiama atsakovei. Kadangi ieškovas nepageidauja kompensacijos už atsakovei tenkantį didesnės vertės turtą, jam kompensacija nėra priteisiama.
Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo. CK 3.170 str. numatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, kartu gyvenantis tėvas tam negali kliudyti. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas bylos nagrinėjimo metu įvertinęs aplinkybes, jog kai kuriais laikotarpiais kildavo ginčai ir konfliktai dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vienu iš tėvu, kai vaikai gyvendavo atskirai, pasiūlė šalims pateikti jiems priimtiną bendravimo su vaikais tvarką, kad būtų išspręsti galimi ginčai ir kivirčai dėl vaikų. Ieškovas pateikė bendravimo tvarką, kuri, jo nuomone, atitiktų tiek vaikų, tiek ir tėvų interesus: 1) pradedant pirmuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas antrą mėnesio savaitgalį (šeštadienį arba sekmadienį) – atsakovė A. B. atvyksta į ieškovo J. B. namus ir bendrauja su nepilnamečiais vaikais jo namuose; apie atvykimo laiką ir bendravimo trukmę įspėdama J. B. prieš dvi dienas iki atvykimo; 2) pradedant pirmuoju mėnesiu, kai atsakovė pateiks Vaiko teisių apsaugos tarnybos ar kitos kompetentingos institucijos išvadą, kad turi pastovią gyvenamąją vietą ir joje bus užtikrintas nepilnamečių vaikų saugumas, nepažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai - kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį (išskyrus einančius prieš šventinius savaitgalius) - atsakovė A. B. nuo 17 val. iki 19 val. pasiima nepilnamečius vaikus iš ieškovo J. B. namų, nurodydama tikslią savo buvimo su vaikais vietą (adresą), ir grąžina nepilnamečius vaikus į J. B. namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.; 3) šventinėmis dienomis atsakovė, pateikusi Vaiko teisių apsaugos tarnybos ar kitos kompetentingos institucijos išvadą, kad turi pastovią gyvenamąją vietą ir joje bus užtikrintas vaikų saugumas, nepažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai, bendrauja su nepilnamečiais vaikais tokia tvarka: Motinos dieną atsakovė A. B. pasiima nepilnamečius vaikus šventės išvakarėse nuo 17 val. iki 19 val., tiksliai nurodydama buvimo su vaikais vietą (adresą), ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža vaikus namo J. B.; per šv. Kalėdas poriniais metais nepilnamečius vaikus paima gruodžio 24 d. nuo 16 val. iki 19 val., nurodydama buvimo su vaikais vietą (adresą), ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val., parveža namo; sausio 1 d. A. B. paima vaikus neporinių metų gruodžio 31 d. nuo 14 val. iki 16 val., nurodydama buvimo su vaikais vietą (adresą) ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val., parveža namo; jei nepilnamečiai vaikai šv. Kalėdas švenčia su tėvu, tai šv. Velykas - su motina ir atvirkščiai; vasarą atsakovė A. B. su vaikais bendrauja dvi savaites iš eilės, apie tokio bendravimo (atostogų) laiką, vietą ir trukmę J. B. įspėdama prieš mėnesį, o nepilnamečių vaikų vasaros atostogų metu ( kai vaikai jau lankys mokyklą), nepilnamečiai vaikai vieną atostogų mėnesį motinos pasirinkimu gyvena pas motiną A. B.; 4) paprastomis savaitės dienomis atsakovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais jų gyvenamojoje vietoje pagal savo galimybes. Taip pat ieškovas prašė įpareigoti atsakovę informuoti jį apie savo gyvenamąją vietą bei apie pasikeitusią gyvenamąją vietą. Atsakovė savo bendravimo tvarkos, jei būtų nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su ja, nepateikė, tačiau paprieštaravo ieškovo pateiktai bendravimo tvarkai ir prašė: pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio penktadienį, pasiimant vaikus nuo 17 val. iki 18.30 val., ir grąžinant vaikus tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val.; per Šv. Kalėdas poriniais metais vaikų motina vaikus paima gruodžio 24 d. iki 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 18 val. parveža namo pas tėvą; sausio 1 d. vaikų motina paima vaikus neporinių metų gruodžio 31 d. iki 19.00 val., vakaro ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 18 val. parveža namo; per Šv. Velykas neporiniais metais, vaikų motina, vaikus paima šventės išvakarėse iki 18 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 18 val. parveža namo pas tėvą; vaikų vasaros atostogų metu: vieną mėnesį vaikai visi ar pavieniui būna pas motiną, kitą mėnesį – pas tėvą. Vaikų buvimo pas motiną mėnesį tėvai suderina tarpusavyje iš anksto. Vis gi įvertinus pateiktus paaiškinimus, institucijos išvadas, pačios atsakovės asmenybę, daroma išvada, kad ieškovo pateikta bendravimo tvarka yra per griežta motinos atžvilgiu ir pažeidžia tiek jos teisę ir pareigą bendrauti su vaikais, juos auklėti, tiek ir mažamečių vaikų interesus. Teismas mano, jog atsakovė, turėdama normalias gyvenimo sąlygas ir būdama izoliuota nuo tėvų ir sesers A. B. aplinkos, galės tinkamai prižiūrėti, auklėti jos ir ieškovo bendrus vaikus, todėl suvaržyti jos teisę auklėti, kaip to prašo ieškovas, prieštarautų teisingumo principui. Tuo pačiu atmetamas ir ieškovo prašymas atsakovę įpareigoti prieš kelias dienas informuoti apie būsimą susitikimą, bendravimą su vaikais, kadangi nustatytas laikas yra skirtas ieškovei bendrauti su vaikais, ir net nepranešus vaikų motinai apie atvykimą, tėvas negali kliudyti pasiimti vaikus ir su jais bendrauti. Kadangi kitos nuostatos tiek ieškovo, tiek atsakovės pasiūlytos tvarkos yra panašios (dėl bendravimo savaitgaliais, švenčių dienomis), priimant sprendimą dėl vaikų bendravimo su motina jos ir nustatomos. Ieškovui išaiškinama, kad nustačius bet kokius motinos ir vaikų bendravimo žalingas pasekmes ar netinkamą aplinką, jis privalo operatyviai reaguoti ir inicijuoti procesą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Dėl atsakovės pavardės. CK 3.69 str. numatyta, jog sutuoktinis po santuokos gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę, jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai bendrų vaikų. Ieškovas prašo uždrausti atsakovei pasilikti santuokinę pavardę, atsakovė su tuo nesutinka bei prašo palikti jai santuokinę B. pavardę. Nors atsakovė yra pripažįstama kalta dėl santuokos nutraukimo, kadangi ieškovas ir atsakovė turi tris bendrus vaikus – J. B., G. B. ir P. B., jie visi trys yra mažamečiai, toks ieškovo reikalavimas, pripažinus atsakovę kalta dėl santuokos nutraukimo, negali būti tenkinamas ir atmetamas.
Dėl santuokos nutraukimo priežasčių nenurodymo teismo sprendime. CK 3.63 str. nurodyta, jog abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovės atstovas advokatas V. Žilinskas, prašydamas tenkinti atsakovės reikalavimą bei nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašė sprendime nenurodyti priežasčių, dėl kurių nutraukiama santuoka. Tačiau atsižvelgus į tai, jog tokį prašymą pareiškė viena iš šalių, o ne abi šalys, kaip reglamentuojama minėtoje normoje, be to, tarp šalių yra esminis ginčas dėl faktų vertinimo, manoma, kad toks atsakovės advokato prašymas negali būti tenkinamas. Pripažįstama, jog galutiniame procesiniame sprendime nenurodžius faktų, dėl kurių pripažįstamas vienas ar abu sutuoktiniai kaltais dėl santuokos nutraukimo, nebus aiškūs sprendimo priėmimo motyvai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas pateikė įrodymus dėl 516 Lt turėtų išlaidų (66 Lt dėl žyminio mokesčio bei 450 Lt atstovavimo išlaidų (T. 1, b.l. 6, 94)). Kaip matyti iš Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-06-10 sprendimo (T. 1, b.l. 37-38), A. B. suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinė pagalbos 100 procentų išlaidų, atsakovės atstovas prašė valstybės patirtas 948,80 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas (T. 1, b.l. 59, T. 2, b.l. 21) priteisti proporcingai tenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas baigiamosiose kalbose atsisakė nuo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas. CK 3.70 str. 2 d. reglamentuojama, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą. Aiškinant šią normą sistemiškai su CPK 93 str. norma, pripažįstama, jog tenkinus ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, ieškovas atleidžiamas nuo visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kas yra susiję su šios bylos nagrinėjimu, ir turi teisę tų išlaidų padengimo iš kalto sutuoktinio. Kadangi ieškovas atsisakė nuo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, tačiau iš ieškovo taip pat nėra priteisiamos ir valstybės turėtos išlaidos suteikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovei. Pripažįstama, kad tenkinus pagrindinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, iš ieškovo nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos dėl reikalavimų, kurie tiesiogiai yra susiję su santuokos nutraukimu, ne visišku tenkinimu. Taip pat, atsižvelgus į tai, jog atsakovė A. B. Panevėžio valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės nėra priteisiamos žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo buvo atleistas ieškovas, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, jos paliekamos valstybei.
Sprendimas dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos ir materialinio išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d., 283 str. ).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei 259 str., 260 str., 263 str. – 265 str., 385 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, dėl santuokos nutraukimo kaltu pripažinti atsakovę A. B..
A. B. palikti santuokinę B. pavardę.
Nustatyti nepilnamečių vaikų J. B., g. (duomenys neskelbtini), P. B., g. (duomenys neskelbtini), bei G. B., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu J. B..
Priteisti iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą J. B., g. (duomenys neskelbtini), P. B., g. (duomenys neskelbtini), bei G. B., g. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. lapkričio 17 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų J. B., g. (duomenys neskelbtini), P. B., g. (duomenys neskelbtini), bei G. B., g. (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoju.
Padalinti santuokoje įgytą turtą ir atsakovei A. B. priteisti 500 Lt (penkių šimtų litų) vertės nešiojamąją benzininę žoliapjovę.
- pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio penktadienį, A. B. leidžiama pasiimti vaikus nuo 17 val. iki 18.30 val. iš jų gyvenamosios vietos, ir A. B. privalo grąžinti vaikus tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val. į jų gyvenamąją vietą;
- per Šv. Kalėdas poriniais metais A. B. leidžiama pasiimti vaikus gruodžio 24 d. iki 19 val. iš jų gyvenamosios vietos ir A. B. privalo grąžinti vaikus šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 18 val.į jų gyvenamą vietą;
- prieš sausio 1 d. A. B. leidžiama pasiimti vaikus neporinių metų gruodžio 31 d. iki 19.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir A. B. privalo grąžinti vaikus šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 18 val. į vaikų gyvenamąją vietą;
- per Šv. Velykas neporiniais metais, A. B. leidžiama pasiimti vaikus šventės išvakarėse iki 18 val., ir A. B. privalo grąžinti vaikus šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 18 val. į vaikų gyvenamąją vietą;
- vaikų vasaros atostogų metu: vieną mėnesį vaikai visi ar pavieniui būna pas motiną, kitą mėnesį – pas tėvą (neporinių metų liepos mėn. – pas tėvą, porinių metų – pas motiną, atitinkamai neporinių metų rugpjūčio mėn. – pas motiną, porinių metų rugpjūčio mėn. – pas tėvą).
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Laikiną išlaikymą, priteistą iš A. B. 2010 m. gruodžio 15 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi jos nepilnamečių vaikų J. B., g. (duomenys neskelbtini), P. B., g. (duomenys neskelbtini), bei G. B., g. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, taip pat gyvenamosios vietos nustatymą bylos nagrinėjimui metu, panaikinti, sumas, gautas pagal šį laikiną išlaikymą, įskaityti į sprendimu priteistą išlaikymą.
Sprendimą dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos ir vaiko materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.