- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-15
- Bylos Nr.
- N-444-2402-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo M. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas M. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį paskyrė 70 litų baudą, pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį - 600 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkių mėnesių laikotarpiui, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį - 3700 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketverių metų laikotarpiui. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinės jam paskirtos nuobaudos - 4000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketverių metų ir dvejų mėnesių laikotarpiui. Nuobaudos M. Z. paskirtos už tai, kad jis, 2009 m. balandžio 25 d. vairuodamas automobilį, važiavo visuomeniniam transportui skirta eismo juosta, nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustoti, pavojingai manevravo ir lenkė automobilius, nerodydamas posūkio signalo, kelis kartus kirto horizontalaus kelio ženklinimo liniją Nr. 1.1, savo veiksmais kėlė grėsmę eismo saugumui, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 17, 26, 28, 131, 133, 186 punktų reikalavimus.
Teismas įvertino M. Z., liudytojų A. V., J. O. paaiškinimus, policijos pareigūnų surašytus tarnybinius pranešimus. Teismas konstatavo, kad policijos pareigūnų parodymai buvo vienodi, neprieštaravo aplinkybėms, nurodytoms tarnybiniuose pranešimuose. M. Z. neigė viršijęs greitį, matęs policijos pareigūnus, stabdančius jo vairuojamą automobilį, tačiau pripažino važiavęs visuomeniniam transportui skirta eismo juosta (teigė, kad priekyje važiavęs automobilis pavojingai manevravo, dėl to galėjo įvykti susidūrimas, todėl jis išvažiavo į visuomeniniam transportui skirtą eismo juostą). Teismas pažymėjo, kad vairuotojas privalo pasirinkti tokį greitį, jog priekyje važiuojančiam automobiliui staigiai stabdant galėtų saugiai sustoti. M. Z. pripažino užpakalinio vaizdo veidrodėlyje matęs iš paskos važiuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais, tačiau manęs, jog policijos pareigūnai važiuoja ne paskui jį. Kadangi liudytojų parodymai buvo nuoseklūs ir logiški, teismas neturėjo pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais, padaryta išvada, jog įrodyta, kad M. Z. nestojo stabdomas, bėgo nuo policijos pareigūnų pavojingai manevruodamas tarp automobilių ir viršydamas leistiną 60 km/h greitį, važiuodamas per tris eismo juostas, savo veiksmais keldamas grėsmę eismo saugumui. M. Z. parodymai įvertinti kaip prieštaringi, nenuoseklūs, duoti siekiant išvengti atsakomybės. Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia pažeidėjo atsakomybę aplinkybe laikyta tai, kad jis nuolatos daro KET pažeidimus. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas paskyrė viršijančias įstatymo numatytus nuobaudų vidurkius baudas bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones.
II.
M. Z. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto teigimu, teisme nustatytos aplinkybės prieštarauja pareigūnų surašytam administracinio teisės pažeidimo protokolui, kuriame nurodyta, kad jis pažeidė KET 17.8, 88.2 punktų reikalavimus. Apelianto manymu, teismas privalėjo remtis administracinio teisės pažeidimo protokolu kaip pagrindiniu įrodymu. Apeliantas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra labai svarbus procesinis dokumentas, kuriame fiksuojami bylos tyrimo rezultatai, kad institucijai ar pareigūnui nustačius, jog administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytos ne tos faktinės aplinkybės, kurios paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, bylą nagrinėjantis subjektas kaltinimo esmės ir (ar) apimties, išdėstytos protokole, keisti ar pildyti negali (tokiu atveju institucija ar pareigūnas gali tik nutraukti bylą). Apeliantas nurodo, kad jis nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, tačiau byloje nėra įrodymų, kad jis vienu metu ar paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimo pareigūnai specialiomis priemonėmis nenustatė, teismo posėdžio metu tik buvo išsakyta nuomonė, kad jis važiavo 160 km/h greičiu). M. Z. pažymi, kad įvažiavimas į visuomeninio transporto juostą kaip KET pažeidimas protokole nebuvo nurodytas. Todėl, jo manymu, už šį pažeidimą jis negalėjo būti nubaustas. Apeliantas teigia, kad pareigūnų parodymai, duoti teismo posėdžio metu, skiriasi nuo tarnybiniuose pranešimuose išdėstytų aplinkybių bei pareigūnų parodymų, duotų vidaus tyrimo byloje. Apeliantas pažymi, kad automobilį, važiavusį 160 km/h greičiu, neįmanoma buvo pavyti Ukmergės gatvėje 14 val. M. Z. teigia, kad persirikiavo į visuomeniniam transportui skirtą juostą, siekdamas išvengti susidūrimo su priekyje važiavusiu automobiliu, o vėliau grįžo į savo eismo juostą (veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, siekdamas išvengti galėjusios atsirasti didelės žalos). Apeliantas nurodo nenustatęs, ar pareigūnų vairuotas tarnybinis automobilis turėjo švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP, kaip tai reikalauja ATPK 130 straipsnio pastaba. Kadangi tame kelio ruože yra trys eismo juostos, kuriose vyksta intensyvus eismas, M. Z. teigia galėjęs ir nepastebėti jį stabdančio pareigūno. M. Z. nurodo padėjęs nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, 2009 m. gegužės 8 d. kreipęsis į Lietuvos policijos generalinį komisarą dėl policijos pareigūno J. O. veiksmų, 2009 m. birželio 1 d. kreipęsis į Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimo valdybą su pareiškimu dėl pareigūnų nusikalstamų veiksmų, įrodymų klastojimo (pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose tikslingai įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją). M. Z. nurodo į prašymus bei skundus gavęs neigiamus atsakymus, pažymi, kad stacionarus greičio matuoklis pažeidimo neužfiksavo. Apeliantas pažymi nepasukęs iš pagrindinio kelio, nors turėjo tokią galimybę, neturėjęs tikslo bėgti nuo policijos pareigūnų. Mano, kad nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog jis padarė administracinius teisės pažeidimus, todėl, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, bylos teisena nutrauktina arba byla grąžintina nutarimą priėmusiai institucijai bylą išnagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu teismo nutarimu M. Z. paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, 124² straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 124¹ straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 iki 100 litų, ATPK 124² straipsnio 1 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) – kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 iki 800 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių <...>, o ATPK 130 straipsnio 1 dalis (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) - kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.
Apeliantas nepripažįsta padaręs nurodytus pažeidimus, teigia, kad jis buvo nubaustas nepagrįstai. Policijos pareigūnų A. V. ir J. O. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 3-5) nurodoma, jog M. Z. važiavo visuomeniniam transportui skirta eismo juosta, todėl J. O. jį stabdė išėjęs į važiuojamąją kelio dalį, įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius bei garso signalą. Tačiau, kaip nurodoma tarnybiniuose pranešimuose, stabdyto automobilio vairuotojas padidino greitį, persirikiavo į antrą eismo juostą, ir dideliu greičiu, keldamas pavojingas situacijas kelyje (posūkiuose jis nerodė posūkio signalo, ne kartą kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, vertė kitus automobilius staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį), nuvažiavo. Paaiškinta, kad M. Z. paaiškinime kaip liudytoją nurodė savo draugą, kuris atvyko vėliau, persekiotą automobilį jau sustabdžius, kad persekiojant naudoti tarnybinio automobilio švyturėliai, garso signalas ir garsiakalbis. Kaip pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutarime, laikydamasis KET reikalavimų, M. Z. privalėjo pasirinkti tokį greitį, jog priekyje važiuojančiam automobiliui staigiai stabdant galėtų saugiai sustoti, todėl priekyje važiavusio automobilio staigus stabdymas nevertintinas kaip būtinojo reikalingumo situacija, dėl kurios M. Z. turėjo teisę išvažiuoti į visuomeniniam transportui skirtą eismo juostą. Nors M. Z. teigia nepastebėjęs jį stabdžiusio policijos pareigūno, pareigūnų A. V. ir J. O. paaiškinimai, kuriais netikėti nenustatyta pagrindo (atlikto tarnybinio patikrinimo metu jų padarytų pažeidimų nenustatyta; b. l. 41-44), tai paneigia. Konstatuotina, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. Z. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, 124² straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, nes vairuodamas automobilį, važiavo visuomeniniam transportui skirta eismo juosta, sąmoningai nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustoti, pavojingai manevravo ir lenkė automobilius, nerodydamas posūkio signalo, kirsdamas horizontalaus kelio ženklinimo liniją Nr. 1.1, savo veiksmais sukėlė grėsmę eismo saugumui.
Kadangi apeliantas pažeidimų padarymo nepripažįsta, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (per metus buvo padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda; ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas; b. l. 14), įvertinus pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis, jam paskirtos administracinės nuobaudos vertintinos kaip ne per griežtos. Išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nuta r i a:
M. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.