Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-6223-151/2013 kuria atsisakyta atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

Skolininkui apie teismo įsakymą tapo žinoma tik 2013-04-10 gavus iš antstolės raginimą įvykdyti teismo įsakymą. Procesiniai dokumentai skolininkui nebuvo įteikti, nes tuo metu nuo 2013 m. vasario 23 d. iki 2013 m. kovo 2 d. jis buvo užsienyje. Procesiniai dokumentai buvo įteikti pilnametei dukrai, kuri kartu su skolininku negyvena. Kadangi dukra studijuoja, kartu su skolininku negyvena ir retai susitinka, dukra apie priimtus dokumentus, skolininkui parvykus iš užsienio, skolininko neinformavo ir jų neperdavė.

Pagal LR CK 2.16 str. 1 d. fizinio asmens vieta laikoma vieta, kurioje asmuo faktiškai daugiausiai gyvena. Šiuo metu dukra studijuoja universitete ir faktiškai su tėvais negyvena. Pagal LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 str. 2 d. studentai mokymosi laikotarpiu nelaikomi pakeitusiais deklaruotą gyvenamąją vietą, todėl oficiali dukros deklaruota vieta yra tėvų gyvenamosios vietos adresu. Dėl šios priežasties rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog dukra gyvena atskirai nuo skolininko, skolininkas neturėjo ir pateikti negalėjo.

Teismas, darydamas išvadą, kad skolininkas neįrodė, kad apie priimtą teismo įsakymą nebuvo tinkamai pranešta skolininkui, rėmėsi skolininko nurodytos aplinkybėmis ir byloje esančiais įrodymais ir padarė pagrįstą išvadą, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina fakto, kad skolininko dukra gyvena atskirai nuo skolininko.

Skolininko pateikta pažyma apie dukters studijas Kauno technologijos universitete, pati savaime neįrodo, kad dukra turi kitą gyvenamąją vietą, kurioje šiuo metu gyvena. Studijų vieta yra Kauno mieste, netoli oficialiai deklaruotos gyvenamosios, o tuo pačiu ir skolininko gyvenamosios vietos. Vien skolininko paaiškinimas, kad dukra studijuoja ir kartu su tėvai negyvena, nenurodant vietos ir nepateikiant kitų faktinių duomenų apie vietą, kurioje asmuo faktiškai gyvena, neįrodo fakto, kad dukra gyvena atskirai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo įsakymu buvo nutarta iš skolininko V. B. priteisti kreditorei UAB „Jungtis“ 2 052,54 Lt skolos, 73,44 Lt delspinigių ir 12 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kreditoriaus pareiškimo kopija, teismo įsakymas ir pranešimas 2013-02-28 pasirašytinai įteikti skolininko pilnametei dukrai skolininko gyvenamosios vietos adresu (b.l. 6). Skolininkas teismui prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams dėl priimto teismo įsakymo paduoti bei prieštaravimus pateikė 2013 m. balandžio 22 d. (b.l. 13). Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, procesinių dokumentų įteikimas kartu su asmeniu gyvenančiam pilnamečiam šeimos nariui yra laikomas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Nagrinėjamu atveju, skolininkas teigia, jog jis buvo išvykęs į užsienį, dokumentai įteikti dukrai, kuri kartu su juo negyvena, buvo atvykusi tik apžiūrėti namų, studijuoja universitete ir apie priimtus procesinius dokumentus skolininko neinformavo. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Tai reiškia, kad asmuo turi ne tik teisę, bet ir pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus. Apeliantas atskirajame skunde pats nurodo, kad dukters, kuriai buvo įteikti procesiniai dokumentai deklaruota gyvenamoji vieta yra tėvų, t.y. skolininko gyvenamosios vietos adresu. Deklaruota gyvenamoji vieta nebūtinai gali sutarpti su asmens nuolatine (faktine) gyvenamąja vieta, tačiau šioje byloje pareiga įrodyti aplinkybę, kad dukters faktinė gyvenamoji vieta yra kita nei skolininko – tenka skolininkui. Skolininkas savo teiginiui pagrįsti kartu su atskiruoju skundu pateikė Kauno technologijos universiteto 2013-05-07 pažymą apie studijas universitete, kurioje nurodyta, kad B. A. nuo 2012-09-01 nuolatine dienine forma studijuoja (duomenys neskelbtini) pirmosios pakopos studijų 1 kurse. Teismo vertinimu, vien pats faktas, jog skolininko duktė studijuoja universitete dar nepagrindžia aplinkybės, jog duktė negyvena kartu su skolininku. Apeliantas ne tik, kad nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių kitą dukters gyvenamosios vietos adresą (pvz. pažymos iš universiteto bendrabučio ar gyvenamojo ploto nuomos sutarties ir pan.), tačiau net nenurodė kitos dukters gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, kad skolininko gyvenamoji vieta yra Kauno rajone, o dukters studijų vieta yra Kauno mieste, skolininkui nepateikus priešingų įrodymų, teismas sprendžia esant labiau tikėtina, jog įstojus į universitetą dukters gyvenamoji vieta nepasikeitė ir konstatuoja, kad skolininkas neįrodė aplinkybės, jog teismo procesiniai dokumentai įteikti kartu su skolininku negyvenančiam asmeniui (C P K 178 str.). LR C P K 78 str. 1 d. nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai nuspręsti yra paliekama teismui. Pabrėžtina, kad praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Sąvoka „svarbios priežastys“ reikia suprasti kaip nuorodą į ekstraordinarines aplinkybes. Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti laikomos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per visą įstatymo nustatytą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą. Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo taip pat būtina įvertinti pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t. y. ar termino praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės, taip pat tai, kiek terminas yra praleistas. Teismas sprendžia, kad skolininko nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviai sutrukdžiusiomis paduoti prieštaravimus dėl teismo įsakymo per įstatymo nustatytą terminą. Juo labiau, negalima pripažinti, kad šios priežastys yra išimtinio (ekstraordinarinio) pobūdžio. Priešingai, teismas jas laiko esant subjektyvaus pobūdžio priežastimis. Kaip jau buvo minėta, teismo dokumentai skolininko dukrai įteikti 2013-02-28. Taigi, paskutinė diena prieštaravimams pateikti buvo 2013-03-20. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad skolininkas į užsienį buvo išvykęs laikotarpiu nuo 2013-02-23 iki 2013-03-02 (b.l. 15), t..y. tik vieną savaitę. Prieštaravimai ir prašymas atnaujinti terminą jiems pateikti teismui išsiųsti tik 2013-04-22, t.y. t.y. terminą praleidus mėnesį laiko. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Jokių aplinkybių, kurios realiai egzistavo per visą įstatymo nustatytą terminą ir objektyviai sutrukdė skolininkui ar atėmė galimybę pateikti teismui prieštaravimus nei prašyme dėl termino atnaujinimo nei atskirajame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad skolininkas prieštaravimų padavimo terminą praleido be svarbių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių praleisto termino atnaujinimą, nepažeidė, tinkamai taikė procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančias teisės normas. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarties nekeisti.