Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Teismo procesinio sprendimo kategorija 39.1, 45.4, 52.73, 78.3

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 29 d.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Nataljai Švec, dalyvaujant D. M., Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro atstovui Mindaugui Džermeikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. M. skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūno 2010-11-09 nutarimo, kuriuo nepradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena K. M. (K. M.) atžvilgiu, panaikinimo ir bylos grąžinimo Institucijai nagrinėti iš naujo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūno 2010-11-09 nutarimu nepradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal D. M. skundą dėl K. M. patraukimą administracinėn atsakomybėn, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties ir įvykio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti pažeidimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1 straipsnio ir 256 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Įrodinėjimo priemonių leistinumo taisyklės reikalauja, jog įrodymai būtų surinkti, pateikti, išreikalauti, ištirti ir įvertinti laikantis įstatymo nustatytos tvarkos; o įrodinėjant tam tikras konkrečias bylos aplinkybes, būtina naudoti teisės aktuose tiesiogiai įvardytas įrodinėjimo priemones.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūno 2010-11-09 nutarimu nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal D. M. skundą dėl K. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties ir įvykio. D. M. kaltina K. M. padarius Lietuvos Respublikos ATPK 124¹, 124², 127 straipsniuose numatytus teisės pažeidimus, t.y vairavus chuliganiškai, atlikus nesaugų lenkimo manevrą ir jį sužalojus.

Įvertinus visumą surinktų įrodymų konstatuojama, jog D. M. kaltinimai nepagrįsti. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras antrą kartą priima nutarimą, kuriuo atsisako pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010-09-02 nutartimi Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2010-07-06 nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nepradėjimo buvo panaikintas ir byla grąžinta Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui nagrinėti iš naujo, įpareigojant atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą (b.l. 38-39). Teismas nurodė įvertinti medicininius dokumentus ir tinkamai procesiškai užfiksuoti parodymus asmenų, kuriais grindžiamos nutarimo išvados. Papildomo tyrimo metu buvo siekiama nustatyti teisės pažeidimo padarymą patvirtinančius įrodymus, tačiau teisės pažeidimo padarymą patvirtinančių įrodymų nebuvo rasta. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus teismo medicinos ekspertas Vidmantas Armonas, remdamasis tyrimui pateiktų D. M. medicininių dokumentų bei ekspertui nurodomų teisėsaugos nustatytų traumos patyrimo aplinkybių duomenimis, padarė išvadą, kad nėra pagrindo D. M. patirtos traumos kvalifikuoti pagal sveikatos sutrikdymo mastą (b.l. 47). Pripažįstamas nepagrįstu D. M. argumentas, kad nebuvo paskirta ekspertizė jo patirtiems sužalojimams nustatyti. Iš byloje esančios medžiagos ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų N. Š. ir R. B. parodymų bei autobuso vairuotojo K. M. paaiškinimų matyti, jog 2010-04-30 apie 12⁰⁰ val. Tiltų g., Turgaus g. Klaipėdoje, autobuso vairuotojas K. M., vairuodamas aštunto maršruto autobusą Mercedes Benz 405, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekyje pamatęs ta pačia kryptimi kelio važiuojamąja dalimi važiavusį dviratininką D. M., įjungė garsinį signalą, kad jis pasitrauktų dešiniau ir kad prasilenkdamas dviratininkas ranka trenkęs į autobuso priekines duris susvyravo, tačiau nenukrito. D. M. pripažįsta, jog visos šios aplinkybės yra teisingos, išskyrus vieną. D. M. teigimu, autobusas jį kliudė, todėl jis susvirduliavo, nuo dviračio nenukrito, nes ranka atsirėmė į autobusą, susidūrimo metu buvo sumušta krūtinė ir kairės rankos alkūnė. Liudytojai N. Š. ir R. B. važiavo autobusus ir matė visas aplinkybes. Jų parodymai nuoseklūs, nenustatyta, kad jie suinteresuoti vienokia ar kitokia bylos baigtimi, todėl teismas neturi pagrindo nesiremti objektyviais liudytojų parodymais. D. M. pripažįsta, jog jį suerzino autobuso vairuotojo duotas garsinis signalas, todėl tikėtina, kad jis galėjo į tai sureaguoti neleistinu būdu, ranka trenkdamas į autobuso duris. Tokia išvada daroma įvertinus ir galimą priešingą situaciją, jeigu autobusas būtų kliudęs D. M. tikėtina, kad jam būtų padaryti pavojingi gyvybei kūno sužalojimai, nes autobuso masė yra itin didelė.

Klaipėdos Kelių policijos biuro pareigūno nutarime išdėstytos faktinės aplinkybės, kurios įvertintos kaip administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nebuvimo faktas. Nutarime nenurodyta, kokių administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėties nėra. Faktinių nustatytų aplinkybių ir įrodymų analizė leidžia teismui padaryti išvadą, jog Kelių policijos biuro pareigūnas konstatavo, kad nenustatytos ATPK 127 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies sudėtys, 124¹ straipsnio, 124² straipsnio sudėtys, nes nėra pagrindo konstatuoti, jog autobuso vairuotojas K. M., pavojingai vairavo, nesaugiai lenkė ir autobusu kliudė D. M. Transporto priemonės ir kitoks turtas nesugadintas, D. M. nepadarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Įvertinus visumą nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais panaikinti teisėtą ir pagrįstą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūno 2010-11-09 nutarimą, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ATPK 297 straipsniu,

nutarė:

palikti nepakeistą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūno 2010-11-09 nutarimą, kuriuo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.