Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1448-282/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-16
Bylos Nr.
1S-1448-282/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Kaltinamasis
A. A., P. E., R. B.
Advokatai
Ramūnas Dobras
Kategorijos
Nr. 1S-1448-282/2013
Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00983-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.5.; 2.3.2.1.3.1.; 2.3.2.2.11.; 2.3.2.2.12.; 2.3.4.10.; 2.12.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 16 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės, kaltinamojo A. A. bei kaltinamųjų P. E. ir R. B. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties baudžiamojoje byloje, kurioje P. E., R. B. ir A. A. kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme 2013-09-02 priėmus prokurorės prašymą pakeisti kaltinime nurodytas aplinkybes iš esmės skirtingomis, P. E. pagal BK 272 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, jog jis 2012-12-12, apie 21 val. (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su A. A., naudodamas draudžiamas priemones, t. y. naudodamas civilinėje apyvartoje draudžiamą A kategorijos ginklo priedėlį – duslintuvą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6 punkto ir 7 straipsnio 3.1 punkto reikalavimus, uždraustoje vietoje, neturėdamas medžioklės dokumentų – medžioklės lapo bei licencijos medžiojamiems gyvūnams medžioti, tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.2 ir 16.4 punktų reikalavimus, o taip pat nesilaikydamas draudimų, numatytų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1, 58.2, 58.3, 58.6 ir 58.33 punktuose, t. y. medžiojo be reikiamų dokumentų bei be medžioklės vadovo svetimuose medžioklės plotuose tamsiu paros metu, ir sumedžiojo 3 stirnų jauniklių patinėlius, kurių vieno vertė 318,90 Lt, o bendra vertė 956,70 Lt, tuo padarydamas 956,70 Lt turtinę žalą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai bei didelę žalą gyvūnijai.

Be to, P. E. pagal BK 272 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, jog jis 2012-12-14, apie 1 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su R. B., naudodamas draudžiamas priemones, t. y., naudodamas civilinėje apyvartoje draudžiamą A kategorijos ginklo priedėlį – duslintuvą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6 punkto ir 7 straipsnio 3.1 punkto reikalavimus, uždraustoje vietoje, neturėdamas medžioklės dokumentų – medžioklės lapo bei licencijos medžiojamiems gyvūnams medžioti, tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.2 ir 16.4 punktų reikalavimus, o taip pat nesilaikydamas draudimų, numatytų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1, 58.2, 58.3, 58.6, 58.28 ir 58.33 punktuose, t. y. medžiojo be reikiamų dokumentų bei be medžioklės vadovo svetimuose medžioklės plotuose tamsiu paros metu iš automobilio, ir sumedžiojo dvi tauriojo elnio pateles ir 9 tauriojo elnio jauniklius, kurių vieno vertė 1116,15 Lt, o bendra vertė 12277,65 Lt, tuo padarydamas 12277,65 Lt turtinę žalą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai ir didelę žalą gyvūnijai.

R. B. pagal BK 272 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, jog jis 2012-12-14, apie 1 val. (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su P. E., naudodamas draudžiamas priemones, tai yra, naudodamas civilinėje apyvartoje draudžiamą A kategorijos ginklo priedėlį – duslintuvą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6 punkto ir 7 straipsnio 3.1 punkto reikalavimus, uždraustoje vietoje, neturėdamas medžioklės dokumentų – medžioklės lapo bei licencijos medžiojamiems gyvūnams medžioti, tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.2 ir 16.4 punktų reikalavimus, o taip pat nesilaikydamas draudimų, numatytų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1, 58.2, 58.3, 58.6, 58.28 ir 58.33 punktuose, t. y. medžiojo be reikiamų dokumentų bei be medžioklės vadovo svetimuose medžioklės plotuose tamsiu paros metu iš automobilio, ir sumedžiojo dvi tauriojo elnio pateles ir 9 tauriojo elnio jauniklius, kurių vieno vertė 1116,15 Lt, o bendra vertė 12277,65 Lt, tuo padarydamas 12277,65 Lt turtinę žalą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai ir didelę žalą gyvūnijai.

A. A. pagal BK 272 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, jog jis 2012-12-12, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su P. E., naudodamas draudžiamas priemones, t. y., naudodamas civilinėje apyvartoje draudžiamą A kategorijos ginklo priedėlį – duslintuvą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6 punkto ir 7 straipsnio 3.1 punkto reikalavimus, uždraustoje vietoje, neturėdamas medžioklės dokumentų – medžioklės lapo bei licencijos medžiojamiems gyvūnams medžioti, – tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.2 ir 16.4 punktų reikalavimus, o taip pat nesilaikydamas draudimų, numatytų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1, 58.2, 58.3, 58.6 ir 58.33 punktuose, t. y. medžiojo be reikiamų dokumentų bei be medžioklės vadovo svetimuose medžioklės plotuose tamsiu paros metu, ir sumedžiojo 3 stirnų jauniklių patinėlius, kurių vieno vertė 318,90 Lt, o bendra vertė 956,70 Lt, tuo padarydamas 956,70 Lt turtinę žalą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai bei didelę žalą gyvūnijai.

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui tyrimo papildymui bei nustatė 3 mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti, šį terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Šalies argumentai

Skundu aukštesniajam teismui kaltinamasis A. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-27 nutartį kaip nepagrįstą, nes tiek prokurorė, tiek kaltinamieji ir gynėjai nesutiko dėl bylos grąžinimo ikiteisminiam tyrimui papildyt, be to, byla jau pilnai išnagrinėta, prokurorė ir gynėjai pasakė baigiamąsias kalbas, kaltinamieji – paskutinius žodžius, todėl mano, kad tokia teismo nutartis užvilkins bylos nagrinėjimą ir taip apsunkins kaltinamųjų padėtį. Be to, nurodo, kad teismas klausimus dėl kaltinamojo akto neatitikimo byloje išdėstytoms aplinkybėms turėjo išspręsti (gražinti bylą prokurorui) iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taip pat teismas turėjo teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą, kai 2013-09-02 prokurorė pateikė prašymą dėl kaltinimo patikslinimo. Mano, kad teismas visus nutartyje nurodytus veiksmus gali atlikti bylos nagrinėjimo metu, negrąžinant bylos prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimą, nes tai pažeidžia kaltinamųjų teises į greitą bylos išnagrinėjimą ir ekonomiškumo principą bei BPK 254 straipsnio nuostatas.

Skundu aukštesniajam teismui kaltinamųjų P. E. ir R. B. gynėjas adv. R. Dobrovolskis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-27 nutartį ir bylą perduoti nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Teigia, kad teismo nutartis neteisėta, nes teismas byloje nevertino esančių įrodymų jų pateikimo apimtyje, bet priešingai, iki sprendinio priėmimo netiesiogiai išsakė savo išankstinę poziciją dėl kaltinimų sunkinimo, nustatytinų aplinkybių dėl naudotų automobilių, jų verčių, motyvuojant būtinumu priimti procesinius sprendimus dėl transporto priemonių, specialisto išvados dėl šaunamojo ginklo, duslintuvo tyrimo, nors šie veiksmai nebuvo atlikti ikiteisminio tyrimo metu. Be to, teismas, nepripažinęs, jog buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas bei padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, priėmė nepagrįstą sprendimą grąžinti bylą tyrimui papildyti, nors teisme nebuvo gautas prokuroro prašymas bylą perduoti tyrimui papildyti, todėl teigia, kad teismas pažeidė BPK 254 straipsnio nuostatas, kaltinamųjų teises ir teisėtus interesus. Taip pat nurodo, kad teismas turėjo pareigą tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir vertinti byloje esančius įrodymus pagal pateiktų kaltinimų apimtis, o nustatęs naujas aplinkybes dėl galimai padarytų naujų nusikalstamų veikų, apie tai turėjo pranešti prokurorui (BPK 257 straipsnis). Dėl to mano, kad teismas pažeidė BPK 255 straipsnyje numatytą reikalavimą bylą nagrinėti tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, nurodo, kad kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Teigia, kad teismas šios pareigos nevykdė ir tuo taip pat pažeidė kaltinamųjų teises ir teisėtus interesus.

Skundu aukštesniajam teismui Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-27 nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, nes teismas nepagrįstai savo iniciatyva grąžino baudžiamąją bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, kadangi BPK 254 straipsnyje yra numatyta galimybė bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti tik tuomet, jei bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, bei tuo atveju, kai yra prokuroro prašymas, jog reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad šiuo atveju teismas nekonstatavo, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, taip pat nebuvo nustatyta, jog buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą, be to, nebuvo ir prokuroro prašymo papildyti ikiteisminį tyrimą, bet priešingai, prokuroras prašė teismo paskirti balistinę ekspertizę dėl šaunamojo ginklo priedėlio – duslintuvo – identifikavimo bei prašė išreikalauti duomenis iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės dėl transporto priemonių priklausomybės nustatymo. Pastebi, kad pagal BPK 287 straipsnį bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrame, trečiame, ketvirtame ir penktame skirsniuose numatytą proceso veiksmą (vykdyti apklausas, atlikti parodymų patikrinimus vietoje, atlikti objektų tyrimus bei apžiūras), o jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taigi, teismas savo iniciatyva gali paskirti balistinę ekspertizę, jei mano, jog tokia ekspertizė yra reikalinga (BPK 286 straipsnis), arba gali kviesti apklausai teisme balistikos specialistą (BPK 284 straipsnis). Teigia, kad teismas taip pat gali išsireikalauti iš duomenų bazės duomenis apie transporto priemonių priklausomybę bei nustatyti transporto priemonių vertę pagal viešoje erdvėje (internete) disponuojamus duomenis, gali kreiptis dėl verčių nustatymo ir į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri tiria transporto priemonių rinkos kainas ir nustato naudotų automobilių vertes, arba gali pavesti tai padaryti prokurorui. Dėl to tvirtina, kad aplinkybė dėl reikalingumo nustatyti transporto priemonių vertes negali būti pagrindu grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti. Taip pat nurodo, kad pagal teismų praktiką, kai nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nėra naujos, o buvo tyrimo objektas ir ikiteisminio tyrimo metu, prokuroras gali prašyti teismo pakeisti kaltinimą, inkriminuodamas dar vieną nusikalstamą veiką kaltinamajam (BPK 256 straipsnis). Dėl to teigia, kad šiuo atveju, prokuroras gali teikti prašymą teismui pakeisti kaltinimą A. A., jam inkriminuodamas dar vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 272 straipsnio 1 dalyje. Pastebi, kad teismas, nustatęs, jog A. A. gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte ar pakeistame kaltinime, tik paaiškėjus šiai aplinkybe, motyvuota nutartimi gali apie tai pranešti prokurorui (BPK 257 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundai tenkintini.

BPK 254 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Šiame straipsnyje taip pat numatyta, kad byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą.

Skundžiamos nutarties turinys liudija, jog apylinkės teismas nenustatė, kad byloje surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Taip pat iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad byloje kaltinimą palaikiusi prokurorė neprašė bylą perduoti ikiteisminio tyrimo papildymui. Taigi, šios paminėtos aplinkybės rodo, kad apylinkės teismas nenustatė nei vieno BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyto bylos perdavimo prokurorui pagrindo.

Skundžiama nutartimi byla perduota prokurorui dėl to, kad kaltinamajam A. A. nebuvo pateikti kaltinimai dėl 2012-12-14 galimai jo nusikalstamų kaip bendrininko veiksmų, o to padaryti teisme nėra galimybės. Pažymėtina, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis), o jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, teismas motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui (BPK 257 straipsnis). To apylinkės teismas nepadarė. Be to, iš bylos matyti, kad 2012-12-14 didelė žala gyvūnijai dėl dviejų tauriųjų elnio patelių ir 9 tauriųjų elnio jauniklių sumedžiojimo buvo padaryta tiesiogiai neteisėtoje medžioklėje dalyvavusių asmenų – P. E. ir R. B. veiksmais, o kaltinamasis A. A. į nusikalstamos veikos padarymo vietą atvyko jau po neteisėtos medžioklės, t. y. po to, kai P. E. ir R. B. jau buvo pabaigę medžioti, ir kai P. E. su R. B. užklimpo išvažiuodami iš medžioklės lauko. Taigi, A. A. medžioklėje nedalyvavo. Byloje nėra duomenų, kad A. A. būtų davęs patarimus, nurodymus P. E., R. B., teikęs jiems priemones arba šalinęs kliūtis, saugojęs pastaruosius kaip bendrininkus nusikalstamos veikos padarymo metu, arba iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikalstamos veikos padarymo įrankius ar priemones, pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus daiktus. Taigi, kyla abejonių, ar A. A. veiksmuose nuvažiuojant ištraukti užklimpusį automobilį bei vėliau stovint ant kelio ir stebint, ar neatvažiuoja policija, yra BK 24 straipsnio 6 dalyje numatytų padėjėjo požymių. Kadangi BK 272 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, A. A. veiksmuose BK 237 ar 238 straipsniuose numatytų veikų požymių nėra. Šios paminėtos aplinkybės leidžia manyti, kad apylinkės teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, jog būtina kaltinamajam A. A. pateikti kaltinimus dėl 2012-12-14 galimai jo nusikalstamų kaip bendrininko veiksmų.

Be to, teismas bylą perdavė prokurorui skundžiamoje nutartyje nurodęs, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apžiūrėti automobiliai, kuriais kaltinamieji vyko į galimai padarytos nusikalstamos veikos vietą, nenustatytos jų vertės, todėl teismas negali priimti sprendimo dėl transporto priemonių likimo, taip pat kaltinime nenurodytos aplinkybės dėl ginklo panaudojimo sumedžiojant gyvūnus, nėra specialisto išvados dėl galimai naudoto šautuvo duslintuvo tyrimo ir jo priskyrimo A kategorijos civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų priedėliams, kaip nurodyta kaltinime. Iš bylos matyti, kad teisiamajame posėdyje prokurorė prašė byloje paskirti ekspertizę tikslu nustatyti, ar kaltinime nurodytas galimai naudotas šautuvo duslintuvas priskiriamas A kategorijos civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų priedėliams, kad esant šios ekspertizės išvadoms prokurorė galės patikslinti kaltinamiesiems suformuluotus kaltinimus. Pagal BPK 287 straipsnio nuostatas, teismas turi teisę atlikti bet kokius BPK XIV skyriaus antrame, trečiame, ketvirtame ir penktame skirsniuose numatytus proceso veiksmus, tame tarpe ir paskirti ekspertizę ar gauti duomenis apie transporto priemonių vertes. Minėtus veiksmus teismas gali atlikti pats arba pavesti juos atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 287 straipsnis). Duomenų, kad tokių veiksmų teismas neturi galimybės atlikti, nenustatyta. Dėl to vien dėl šių procesinių veiksmų atlikimo nėra pagrindo bylą perduoti prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimą.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi bylą perdavė prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui, todėl nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį ir baudžiamąją bylą, kurioje P. E., R. B. ir A. A. kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 272 straipsnio 1 dalyje, perduoti nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Virginija Žindulienė