Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), turinti aukštąjį išsilavinimą, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivi, t. y. ji, 2024 m. liepos 20 d. 10 val. 20 min. Utenoje, Molėtų - Aukštaičių gatvių sankryžoje, vairavo automobilį KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas 1,85 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Kaltinamoji D. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kalta prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. liepos 19 d. vakare ji buvo vakarėlyje, grįžo apie 2 val. nakties, o užsnūdo tik apie 6 val. ryte. Vėliau atsikėlusi jautėsi gerai, išgėrė kavos ir draugo paprašyta važiavo prižiūrėti jo neįgalaus sūnaus. Vairavo automobilį, kuris priklauso bankui. Su nustatytu neblaivumu sutinka, gailisi dėl savo poelgio. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Asmuo, kuris prašo būti laiduotoju, yra jos artimas draugas, tarp jų yra stiprus ryšys. Draugas turi neįgalų sūnų, ji jam padeda. Jos pajamos yra apie 1 000 Eur, moka 253 Eur lizingą už automobilį, rūpinasi neįgalia mama, jai padeda (b. l. 116-118).

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis visiškai įrodyta ir kitais šiame nuosprendyje žemiau nurodomais duomenimis, kurie BPK 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje, ir pripažinti tinkamais įrodymais.

2024 m. liepos 20 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto D. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. liepos 20 d., apie 10 val. 20 min. vykdant vairuotojų blaivumo kontrolę, Utenos m., Molėtu g. ir Aukštaitijos g. sankryžoje buvo sustabdytas automobilis KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. V.. Automobilio vairuotojai alkoholio matuokliu pirmu tikrinimu 10 val. 24 min. buvo nustatytas 2,14 prom. neblaivumas, antru tikrinimu - 10 val. 47 min. - 1,85 prom. neblaivumas. Nuo vairuotojos sklido stiprus alkoholio kvapas, pati vairuotoja paaiškino, kad vakar vakare vartojo alkoholio, išgėrė dvi taures vyno (b. l. 10-11).

Iš 2024 m. liepos 20 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad Utenos m., Molėtų g., buvo apžiūrėtas automobilis KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Detaliai apžiūrėjus įvykio vietą pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui nerasta. Teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 12-19).

2024 m. liepos 24 d. apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo, daryto 2024 m. liepos 20 d., apžiūra. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas vykdo neblaivių vairuotojų kontrolę. Matyti, kaip Molėtų gatvėje sustabdomas automobilis KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojos paprašoma pasitikrinti neblaivumą nuotoliniu, iškvėpto oro alkoholio matuokliu. Moteriai papūtus pareigūnas jai paaiškina, kad prietaisas rodo iškvėptame ore esantį alkoholį ir pasiteirauja, ar moteris vakar yra vartojusi alkoholinius gėrimus, moteris nurodo, kad vakar yra vartojusi alkoholį. Vėliau moteris papučia į alkoholio kiekio matuoklį, pareigūnas moteriai nurodo, kad jai nustatytas 2,14 promilių neblaivumas. Po 20 min. moteris antrą kartą papučia į alkoholio kiekio matuoklį. Pareigūnas informuoja, kad jai nustatytas 1,85 promilių neblaivumas (b. l. 44-47).

Iš 2024 m. liepos 20 d. Neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio parodymų pažymų matyti, kad 10.24 val. D. V. nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, 10.47 val. - 1,85 promilių neblaivumas (b. l. 36-39).

VĮ Regitra išrašas patvirtina, kad automobilio KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra AB SEB bankas, valdytoja – D. V. (b. l. 34).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad analogiško automobilio KIA SPORTAGE vidutinė kaina Lietuvoje – 14 420,00 Eur su PVM (b. l. 35).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta visiškai įrodyta, kad D. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 1,85 prom. neblaivumas. Šią išvadą teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. D. V. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino visas pareikštame įtarime ir vėliau pareikštame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kad vairavo neblaivi, sutiko su nustatytu neblaivumo laipsniu. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtinta ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole, apžiūros protokole, neblaivumo nustatymo akte, alkotesterio parodymų pažymose užfiksuoti duomenys. Aukščiau nuosprendyje nurodyti įrodymai atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama D. V. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas kaltinamosios veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamoji D. V. ir V. B. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pateikė rašytinius prašymus (b. l. 105, 107-108).

Teisiamajame posėdyje V. B. parodė, kad su kaltinamąja yra pažįstami trejus metus, juos su kaltinamąja sieja artimi santykiai. Jis nėra pastebėjęs, kad kaltinamoji turėtų problemų dėl alkoholio vartojimo, tai pirmas kartas. Jis turi neįgalų sūnų, kuriuo jam padeda pasirūpinti kaltinamoji. Jis dirba santechniku, turi aukštesnįjį išsilavinimą. Stengsis paveikti kaltinamąją, kad tokių įvykių ateityje neatsitiktų. Būdami kartu jie alkoholio nevartoja. Po įvykio kalbėjo su kaltinamąja apie tai, kas atsitiko, jai tai labai skausmingas įvykis (b. l. 116-118).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos draugo V. B. laidavimą. D. V. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), neteista (b. l. 59). D. V. dėl nagrinėjamos nusikalstamos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kalta, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai, jos veiksmais žala nebuvo padaryta. D. V. per 5 metų laikotarpį 1 kartą bausta administracine tvarka už KET pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjusi, nusižengimas nebegaliojantis (b. l. 58). Įvertinus nurodytus duomenis, teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamoji nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Be to, sprendžiant kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamoji dirba (b. l. 56) ir darbe charakterizuojama teigiamai (b. l. 48), priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruota (b. l. 51). Neigiamai D. V. charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas neprieštaravo, kad kaltinamosios atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad ji nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti D. V. pasitikėjimą.

Teismas sprendžia, kad V. B. yra tinkamas būti laiduotoju. Jis yra kaltinamosios draugas, juos sieja geri, artimi santykiai. V. B. teisiamojo posėdžio metu išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąją bei atskleidė savo neigiamą požiūrį į draugės poelgį. V. B. dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai (b. l. 110), neteistas (b. l. 102), baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus (b. l. 111-114), paskirtas baudas sumokėjęs, priklausomybių kabineto įskaitoje neregistruotas. Teismo vertinimu, jis gali turėti teigiamos reikšmės darant įtaką kaltinamajai. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad V. B. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojo V. B. laidavimą.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, D. V. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo V. B. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų šešių mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė D. V.. Atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, D. V. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Teismo vertinimu, D. V. prieš darydama nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, todėl ji privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jai turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajai D. V. įvertina, kad ji nusikalstamą veiką padarė, kai jai alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,85 promilės girtumas, t. y. vidutinis neblaivumo laipsnis. Nors kaltinamosios padaryta nusikalstama veika pasekmių nesukėlė, neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių nagrinėjamu atveju buvo išvengta ne dėl aktyvių D. V. veiksmų, bet tik laimingo atsitiktinumo dėka. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomenės interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamosios asmenį charakterizuojantys duomenys, jos elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajai dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 23 d. (b. l. 70-73).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. D. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasi transporto priemone – automobiliu KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilis nuosavybės teise priklauso AB SEB bankui. Nagrinėjamu atveju D. V. neblaivi vairavo automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui. Duomenų, jog automobilio savininkas būtų žinojęs apie tai, kad automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, nėra. Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju analogiško automobilio KIA SPORTAGE vertė, vadovaujantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“, yra 14 420,00 Eur.

Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat teismas pažymi, kad sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įvertinus bylos aplinkybes ir kaltinamosios asmenybę, į tai, kad kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju visos automobilio vertės konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir būtų neproporcingas. Teismo vertinimu, tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti ieškojus iš kaltinamosios valstybės naudai dalį konfiskuotino turto vertės, t. y. 8 000 Eur.

VI. Kiti procesiniai klausimai

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas R. Karaliaus individualios įmonės saugojimo aikštelėje, adresu: M. Veriovkinos g. 7, Vyžuonėlių k., Utenos r., bei automobilio registracijos liudijimas, supakuotas į voką Nr. 2, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini kaltinamajai; kaltinamosios vairuotojo pažymėjimas, supakuotas į voką Nr. 1, perduotinas AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

D. V., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo V. B. laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 23 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti (išieškoti) dalį automobilio KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą – 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų).

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimą grąžintini D. V., vairuotojo pažymėjimą perduoti AB „Regitra“.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. V. ir laiduotojui V. B., kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.