Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-248-537/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-09
Bylos Nr.
1-248-537/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys (pirm.)
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-248-537/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21305-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.7.2.4. (S)
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 9 d.Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismas,susidedantis iš pirmininkaujančio teisėjo Raimundo Krušinio,sekretoriaujant Myretai Deltuvienei,dalyvaujant prokurorei D. K.,kaltinamojo gynėjui advokatui V. J.,kaltinamajam A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2016-03-24 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui savo šeimos nariui, o būtent: 2017 m. gegužės 3 d., apie 21.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo sugyventinės D. S. mažamečiui sūnui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia rankos delnu sudavė vieną smūgį į veido sritį, taip nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. S. posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Nurodė, jog žiūrint televizorių, prie jo atėjo mažametė dukra E. S.. Mergaitė prašė gerti. Pastaroji pasiėmė butelį limonado, kurį buvo atsinešęs D. S.. D. butelį iš E. atėmė ir daužė šiai per galvą. Jis prašė liautis, tačiau berniukas vis tiek daužė. Tada jis D. S. sudavė vieną kartą į veido sritį. Vaikas pargriuvo. Smurtą berniuko atžvilgiu naudojo pirmą kartą. Dėl to kas įvyko nuoširdžiai gailisi.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 ir 291 straipsniais.

Šalies argumentai

D. S. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2017 m. gegužės 3 d., apie 21.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis A. S., naudojo fizinį smurtą jos mažamečio sūnaus D. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (b. 1. 6-7).

Įvyko vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. 1. 8-11, 12-14).

Nuketėjusysis mažametis D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena pas močiutę namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jo mama D. S. gyvena tame pačiame kaime, (duomenys neskelbtini). Pas mamą jis eina retai, tada kai močiutė R. U. dirba. Prieš kelias dienas, mamos namuose, tarp jo ir seserų kilo konfliktas dėl limonado. Pamatęs, kad mamos draugas, dėdė A., jo limonadą pilsto sesėms A. ir E., supyko, paėmė tuščią butelį ir juo sudavė E. per galvą. Jis susirinko visus butelius nuo limonado ir laikė prie savęs. Tada dėdė A. sudavė jam vieną kartą delnu į veidą. Nuo šio smūgio jis pargriuvo ant žemės ir jautė skausmą (b. 1. 16-17).

Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo parodė, kad 2017 m, gegužės 3 d., apie 21.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), susiginčijo jos vaikai. S. D. sudavė dukrai Emilijai. Tada jos sugyventinis A. S. rankos delnu sudavė vieną kartą D. S. į veido sritį. Berniukas pargriuvo. Sūnus iškvietė policijos pareigūnus. A. smurtą prieš vaikus naudojo pirmą kartą. Papildomos apklausos metu ji parodė, kad sūnus D. S. gyvena pas jos motiną R. U.. Pastarasis tik kartais lankosi jos namuose. Sūnus nesutaria su jos sugyventiniu, tačiau niekada nėra užsiminęs, kad A. S. butų vartojęs fizinį smurtą pastarojo atžvilgiu (b. l. 27-29, 31-33, 35).

L. R. U. ikiteisminio tyrimo parodė, kad D. S. yra jos anūkas. Pastarasis jau keletą metų gyvena jai priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Anūkas jos namuose apsigyveno tada, kai dukra D. S. dirbo naktinėje pamainoje. Berniukas jai sakė, jog pastarajam nepatinka mamos sugyventinis A. S., tačiau niekada nesakė, kad šis būtų vartojęs fizinį smurtą. 2017 m. gegužės 3 d. D. S. buvo mamos namuose. Ji gavo pranešimą telefonu, kad A. S. berniuką muša. Ji nedelsiant nuvažiavo į dukros namus ir pasiėmė anūką (b. 1. 38).

Specialisto išvada Nr.G356/2017(09) D. S. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, pastarasis medicinos pagalbos nesikreipė, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertintas. Jei D. S. 2017 m. gegužės 3 d. buvo suduota delnu į veido sritį, tai dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmą (b. 1. 43).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę, be kita ko, tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas mažamečiui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas sprendžia, jog veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalį, kadangi įrodyta, kad A. S. savo sugyventinės D. S. mažamečiui sūnui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia, rankos delnu sudavė vieną smūgį į veido sritį, taip nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, be to, veikai įtakos turėjo rizikingas ir provokuojantis nukentėjusiojo mažamečio elgesys - buteliu mušė mažesnę sesę ir neklausė kaltinamojo liepimo liautis, kas išprovokavo tokį kaltinamojo poelgį. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog veiką padarė recidyvistas ( asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, padaro naują tyčinį nusikaltimą ).

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę dvi lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes.

Veika nesukėlė sunkių pasekmių. Smurtas buvo panaudotas momentiškai dėl paties nukentėjusiojo provokuojančių bei rizikingų veiksmų. Šiuo metu kaltinamasis ir toliau gyvena su žmona bei vaikais. Gailisi dėl to, kas įvyko. Su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę– areštą, mažesnę, nei bausmės vidurkis, nustatant, jog bausmę asmuo turi atlikti poilsio dienomis. Švelniausio bausmės baudos, teismo manymu, įvertinus tai, jog asmuo teisiamas antrą kartą už smurtą artimoje aplinkoje, skirti negalima, nes taip bus iškreipta bausmės paskirtis ir nebus pasiekti jos tikslai, nes kaltinamasis turi suprasti, jog smurtas artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narius, juolab, mažametį asmenį – nepateisinamas ir valstybėje negali būti toleruojamas.

Kadangi kaltinamsis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis – paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš kaltinamojo A. S. antrinės teisinė pagalbos išlaidos valstybei už privalomą gynėjo dalyvavimą pagreitinto proceso byloje nepriteistinos ( ikiteisminio tyrimo metu bei teisme gynė advokatas V. J. ), vadovaujantis BPK 106 str. 2d., BPK 51 str. 1d., 9p., nes valstybės pareiga yra užtikrinti būtiną gynėjo dalyvavimą, bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje poilsio dienomis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir A. S. skirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje poilsio dienomis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti ir panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti, jog, vadovaujantis LR BVK 59 str.2d., nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistajam pažeidus šią arešto atlikimo tvarką, teismas savo sprendimu ją gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų už gynėjo dalyvavimą byloje iš kaltinamojo A. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Krušinys