- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-24
- Bylos Nr.
- 1A-85-557-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00556-2008-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Dalius Jocys, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- R. K.
- Kategorijos
Teisėja D. Valošinaitė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00556-2008-1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. kovo 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal BK 222 str. 1 d. 55 MGL (7150 Lt) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t.y. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. l d. būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 21 str. l d. būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. reikalavimą, kuris numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 str. 2 d. reikalavimą, kuris numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų saugojimo terminų“ bei Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuriame nurodyta, kad: „<...> uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas – faktūras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio, pašalpų, dividendų, atostogų kompensacijų paskaičiavimo žiniaraščius; apyvartos žiniaraščius“ žinodamas, kad pagal 2008 m. gruodžio 10 d. ir 2009 m. sausio 13 d. raštu pateiktus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus reikalavimus Nr. 30-7-S-1606 ir Nr. 30-7-S-214, duotus vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 str., numatančiu, kad „ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti”, privalo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui, į ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 30-1-00556-08 pateikti laikotarpio nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, tyčia, turėdamas tikslą, kad jais nebūtų pasinaudota tikrinant UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą bei siekdamas sutrukdyti ištirti nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki 2009 m. sausio 13 d., tikslus laikas nenustatytas, nenustatytoje vietoje paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentus, o būtent:
1) 2006 m. – 6 darbuotojams priskaityto darbo užmokesčio, apmokestinamųjų (neatėmus neapmokestinamojo pajamų dydžio) ir neapmokestinamųjų išmokų už 13732,12 Lt, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio 2558 Lt, 2007 m. – 6 darbuotojų priskaityto darbo užmokesčio, apmokestinamųjų (neatėmus neapmokestinamojo pajamų dydžio) ir neapmokestinamųjų išmokų 21327,41 Lt, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio 4116 Lt, 2008 m. – 4 darbuotojų priskaityto darbo užmokesčio, apmokestinamųjų (neatėmus neapmokestinamojo pajamų dydžio) ir neapmokestinamųjų išmokų 20893,02 Lt, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio 3591 Lt, apskaitos dokumentus;
2) laikotarpio nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 AB „Swedbank” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pajamų 785772,83 Lt (2006 m. – 273114,91 Lt, 2007 m. – 316122,32 Lt, 2008 m. – 196535,60 Lt), išlaidų 785312,38 Lt (2006 m. – 272690,27 Lt, 2007 m. – 310210,32 Lt, 2008 m. – 202411,79 Lt) mokėjimo nurodymus ir išrašus, elektroninio kasos aparato čekius, kasos pajamų orderius ir kasos išlaidų orderius, kuriais įformintos ūkinės operacijos už 554202 Lt (2006 m. – 175340 Lt, 2007 m. – 247292 Lt, 2008 m. – 131570 Lt);
3) laikotarpio nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 materialinių vertybių ir paslaugų pardavimo PVM sąskaitas faktūras, kuriomis įformintos ūkinės operacijos už 337593,76 Lt:
– UAB „Azoluna” 2008-08-21 PVM sąskaitą-faktūrą serija LIN Nr. 757;
– UAB „Gretimybė” 2006-01-18 PVM sąskaitą-faktūrą serija LIN Nr. 0000166;
– UAB „Gretimybė” 2006-01-19 PVM sąskaitą-faktūrą serija LIN Nr. 0000170;
– UAB „Gretimybė” 2006-05-04 PVM sąskaitą-faktūrą serija LIN Nr. 0000271;
– UAB „Gretimybė” 2006-07-04 PVM sąskaitą-faktūrą serija LIN Nr. 0000297;
– UAB „Gretimybė” 2006-13-13 PVM sąskaitą-faktūrą serija LIN Nr. 0000389;
– UAB „Gretimybė” 2007-01-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija LIN Nr. 0000437;
– UAB „Gretimybė” 2007-03-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija LIN Nr. 0000475;
– UAB „Kaselita” 2008-12-10 PVM sąskaitą-faktūrą serija LIN Nr. 0000797;
4) prekių ir paslaugų pirkimo PVM sąskaitas-faktūras, kuriomis įformintos ūkinės operacijos iš viso už 339202,96 Lt:
– UAB „Laracijos komunikacijos” 2006-04-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija Telia Nr. 85785;
– UAB „Jūros mūša” 2006-01-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 20060005;
– UAB „Jūros mūša” 2006-02-27 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 20060048;
– UAB „Jūros mūša” 2006-03-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 20060090;
– UAB „Jūros mūša” 2006-04-28 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 20060130;
– UAB „Jūros mūša” 2006-05-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 20060194;
– UAB „Jūros mūša” 2006-06-28 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 20060235;
– UAB „Jūros mūša” 2006-07-28 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 20060274;
– UAB „Jūros mūša” 2006-08-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 20060318;
– UAB „Jūros mūša” 2006-09-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 20060362;
– UAB „Jūros mūša” 2006-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 20060407;
– UAB „Jūros mūša” 2006-11-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 20060446;
– UAB „Jūros mūša” 2006-12-27 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 20060490;
– UAB „Jūros mūša” 2007-01-31 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 2007029;
– UAB „Jūros mūša” 2007-02-27 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 2007075;
– UAB „Jūros mūša” 2007-03-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 2007116;
– UAB „Jūros mūša” 2007-04-27 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 2007175;
– UAB „Jūros mūša” 2007-05-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 2007212;
– UAB „Jūros mūša” 2007-06-28 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 2007274;
– UAB „Jūros mūša” 2007-07-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 2007367;
– UAB „Jūros mūša” 2007-08-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 2007429;
– UAB „Jūros mūša” 2007-09-27 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 2007489;
– UAB „Jūros mūša” 2007-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 2007569;
– UAB „Jūros mūša” 2007-12-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 2007694;
– UAB „Jūros mūša” 2008-01-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 2008001;
– UAB „Jūros mūša” 2008-02-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 2008079;
– UAB „Jūros mūša” 2008-03-27 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 2008139;
– UAB „Jūros mūša” 2008-04-28 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 2008175;
– UAB „Jūros mūša” 2008-05-28 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 2008234;
– UAB „Jūros mūša” 2008-06-25 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 2008293;
– UAB „Jūros mūša” 2008-07-28 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 2008348;
– UAB „Jūros mūša” 2008-08-26 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 2008405;
– UAB „Jūros mūša” 2008-09-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 2008464;
– UAB „Jūros mūša” 2008-10-28 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 2008524;
– UAB „Jūros mūša” 2008-11-25 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 2008582;
– UAB „Jūros mūša” 2008-12-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija JM Nr. 2008641;
5) dokumentus apie ilgalaikį materialinį turtą, atsargas, piniginių lėšų pajamas ir išlaidas, darbo užmokesčio priskaitymą, gautinas sumas, įsipareigojimus, prekybos skolas tiekėjams, pardavimo savikainos ir veiklos sąnaudas, pardavimo pajamas, nuosavą kapitalą, nepaskirstyto pelno (nuostolio) bei sąskaitų suvestinius apskaitos registrus.
Dėl šių R. K. veiksmų, t.y. apskaitos dokumentų paslėpimo, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas pažeidė materialines bei procesines teisės normas:
1. Jis yra nuteistas už tai, kad remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 str. 2 d. (kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija) ir 31 str. 3 d. (draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius), įgyvendino savo teisę į gynybą. Teisės į gynybą įgyvendinimas pasireiškė tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kurį Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros prokuroro 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimu nutarta apklausti apie galimai jo padarytą nusikalstamą veiką - UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, nevykdė ikiteisminio tyrimo pareigūnų 2008 m. gruodžio 10 d. ir 2009 m. sausio 13 d. raštu pateiktų reikalavimų Nr. 30-7-S-1606 ir Nr. 30-7-S-214 pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Pažymėtina, kad už tų pačių ikiteisminio tyrimo pareigūnų reikalavimų nevykdymą ikiteisminio tyrimo metu prokuroro D. Blinstrubio 2009 m. vasario 5 d. nutarimu jam buvo paskirta 10 MGL (1300 Lt) piniginė bauda, o sekančią dieną – 2009 m. vasario 6 d. prokuroro D. Blinstrubio nutarimu jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimo. Paskirta piniginė bauda aukštesniojo prokuroro - Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo - 2010 m. vasario 23 d. nutarimu buvo panaikinta, nurodant, kad „...ikiteisminis tyrimas atliekamas galimai dėl R. K. padarytų nusikalstamų veiksmų..., kad pagal BPK 21 str. 4 d. įtariamasis turi teisę, bet ne pareigą pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus..., kad...nors šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje R. K. dar nėra įgijęs įtariamojo statuso, tačiau esant duomenų, kad tiriamą nusikalstamą veiką galėjo padaryti būtent jis, siekiant nepažeisti jo teisės į gynybą, šiam asmeniui taikant BPK 163 str. numatytas procesines prievartos priemones, turėtų būti laikomasi įtariamajam ir kaltinamajam numatytų išimčių“. Tokiu būdu matyti, kad aukštesnysis prokuroras konstatavo, kad jam negalima taikyti teisinės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigūnų reikalavimo pateikti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, nesilaikymą. Šis prokuroro nutarimas suteikė jam papildomą įsitikinimą savo veiksmų teisėtumu.
2. Teismo nuosprendis yra prieštaringas, nes jame konstatuojama, kad jis paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir tuo pačiu teigiama, kad jis neišsaugojo šių dokumentų, nes neva nenustatė šių dokumentų saugojimo tvarkos ir tokiu būdu pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. ir Archyvų departamento 1996 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 13. Taip pat teismo nuosprendis grindžiamas prieštaringa 2009 m . birželio 30 d. specialisto išvada Nr. 5-3/53, kurioje nurodyta, kad dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugota ir tokiu būdu pažeisti jau minėti du teisės aktai. Taigi nesuprantama, kaip nusikalstama veika, pasireiškusi dokumentų paslėpimu, gali būti grindžiama dokumentų neišsaugojimu.
3. Teismo nuosprendis pagrįstas prielaidomis ir tokiu būdu pažeistas esminis baudžiamosios teisės principas, nustatantis, kad abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Teismas konstatavo, kad jis nenustatė tvarkos, užtikrinančios dokumentų saugumą, nors byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad įmonėje buvo nustatyta dokumentų saugojimo tvarka, kuri, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, buvo pakeista. Jis visą laiką nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai aiškino, kad įmonės dokumentai saugomi jo, kaip įmonės direktoriaus, nustatyta tvarka ir nustatytoje vietoje, kurios (taip pat ir įsakymo, nustatančio tokią saugojimo tvarką), dėl jau nurodytų priežasčių, negali atskleisti (ir pateikti) ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai yra taip gerai saugomi, kad jų nerado net kratas atlikę pareigūnai. Vienok, tai neleidžia daryti išvados, kad jis nebuvo nustatęs dokumentų saugojimo tvarkos.
4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl jau paminėtų jo veiksmų negalima buvo nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įmonės veikla, turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis ir struktūra atsispindi suvestiniuose įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose - finansinėse atskaitomybėse, kurios įstatymų nustatyta tvarka privalomai teikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai bei registruojamos VĮ Registrų centro tvarkomame juridinių asmenų registre. Byloje yra pateikęs išrašus iš Juridinių asmenų registro, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. yra pateikti ir registruoti registre. Taip pat teismui yra pateikęs pažymas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. rugsėjo 25 d. yra atsiskaičiusi su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais, kad įmonė pagal 2009 m. 2 ketv. finansines apyskaitas nėra skolinga VSDF biudžetui, kad įmonė pagal 2010 m. vasario 9 d. aktą su VMI yra suderinusi mokestinių prievolių likučius. Tokiu būdu laikytina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis bei struktūra laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. yra žinoma ir konstatuota įstatymų nustatyta tvarka. Tai, kad įstatymų nustatyta tvarka konstatuota įmonės veikla, turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis bei struktūra ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrinta, nereiškia, kad ji nėra žinoma ir nustatyta. Patys ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei juos kontroliavęs prokuroras yra atsakingi už tokią padėtį (pirma informuoja jį, kad yra įtariamas, o po to reikalauja pateikti įrodymus, kurie, galimai, bus panaudoti prieš jį).
Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai, jog jis už UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinių dokumentų nepateikimą negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 str. 1 d., nes tokiu būdu yra pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 str. 2 d. (kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija) ir 31 str. 3 d. (draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius) nuostatos, yra itin deklaratyvūs.
BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro alternatyvios veikos: 1) apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimas; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai) išaiškinta, jog: 1) apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.); 2) apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą; 3) apskaitos dokumentų sunaikinimas – tai toks fizinis, cheminis, elektromagnetinis dokumento poveikis, kai neįmanoma atkurti jo turinio; 4) apskaitos dokumentų sugadinimas – tai veiksmai, kuriais sunaikinama dalis buhalterinės apskaitos dokumento (pvz., užpilama cheminiu reaktyvu, išplėšiama, ir pan.). Iš išdėstyto seka, jog BK 222 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė nustatyta ne tik asmeniui, atsakingam už buhalterinės apskaitos tvarkymą, tuo atveju, kai buhalterinė apskaita tvarkoma apgaulingai, bet ir asmeniui, atsakingam už buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, tuo atveju, kai tokie dokumentai paslepiami, sunaikinami ar sugadinami, turint tikslą, kad šiais dokumentais nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Tokiu būdu sukonstravęs BK 222 str. 1 d. dispoziciją, įstatymo leidėjas neabejotinai siekė užkirsti kelią ne tik asmenų nusikalstamiems veiksmams apgaulingai tvarkant apskaitą (siaurąja prasme), bet ir asmenų nusikalstamiems veiksmams, siekiant išvengti apgaulingo apskaitos tvarkymo nustatymo, pasireiškiantiems buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimu, sunaikinimu ar sugadinimu. Kolegija pažymi, jog formuojant tokią teismų praktiką, kai buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikimas valstybės institucijoms pagal teisėtus šių institucijų reikalavimus būtų pripažįstamas asmens teise į gynybą nuo galimų vėlesnių įtarimų ar kaltinimų pagal BK 222 str. 1 d. dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (siaurąją prasme), neabejotinai būtų iškreipta teisminė praktika ir praktiškai kova su tokiais nusikaltimais, kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, taptų nebeįmanoma. Taigi šiuo aptariamu aspektu R. K., kuris pats apeliaciniame skunde teigia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentus paslėpė taip gerai, kad jų iki šiol teisėsaugos institucijos nerado, baudžiamojon atsakomybėn už šių dokumentų paslėpimą pagal BK 222 str. 1 d. patrauktas pagrįstai.
Deklaratyvus ir nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, neva Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, 2010 m. vasario 23 d. nutarimu panaikinęs prokuroro D. Blinstrubio 2009 m. vasario 5 d. nutarimu R. K. paskirtą BPK 163 str. numatytą procesinę prievartos priemonę - 10 MGL (1300 Lt) piniginę baudą už ikiteisminio tyrimo pareigūnų reikalavimų pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nevykdymą, tokiu būdu konstatavo, jog R. K. negalima taikyti teisinės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigūnų reikalavimo pateikti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus nesilaikymą. BPK 163 str. numatyta, jog liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis BPK ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki 30 minimalių gyvenimo lygių dydžio bauda. Įtariamasis ar kaltinamasis šiame straipsnyje nustatyta bauda gali būti nubaustas tik už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. nuostatas, BPK 163 str. numatytų sankcijų taikymo kontekste įtariamojo ar kaltinamojo statusui taip pat prilyginamas ir specialaus liudytojo, kuris apklausiamas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, statusas. Nepaisant to, kad baudos skyrimo metu (2009 m. vasario 5 d.) R. K. dar neturėjo įtariamojo statuso, taip pat atsisakė duoti parodymus, kai Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras D. Blinstrubis priėmė nutarimą apklausti R. K. kaip liudytoją apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, kolegija visiškai sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010 m. vasario 23 d. nutarime padaryta išvada, jog byloje yra pakankamai duomenų, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00556-08 yra atliekamas dėl galimai R. K. nusikalstamų veiksmų ir R. K. BPK 163 str. numatytos baudos taikymas už ikiteisminio tyrimo pareigūnų reikalavimų nevykdymą yra negalimas. Tačiau šios aplinkybės, priešingai nei mano apeliantas, negali pašalinti R. K. baudžiamosios atsakomybės, kurios turinys išsamiai aptartas anksčiau, pagal BK 222 str. 1 d.
Skundžiamu nuosprendžiu R. K. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius, turėdamas tikslą, kad jais nebūtų pasinaudota tikrinant UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą bei siekdamas sutrukdyti ištirti nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki 2009 m. sausio 13 d., tikslus laikas nenustatytas, nenustatytoje vietoje paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentus. Nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada kolegija neturi pagrindo.
Šioje byloje ikiteisminis tyrimas pagal I. V. pareiškimą dėl galimai apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo pradėtas 2008 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos apskrities VPK NTB ENTS 2008 m. gruodžio 10 d. raštais Nr. 30-7-S-1606 ir Nr. 30-7-S-1607, vadovaujantis BPK 97 str., iš UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus R. K. pareikalavo iki 2008 m. gruodžio 18 d. pateikti laikotarpio nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentus bei registrus (t. 1, b.l. 79-81). Iš Klaipėdos apskrities VPK NTB ENTS tyrėjos I. Buikytės 2008 m. gruodžio 10 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2008 m. gruodžio 10 d. nuvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)” buveinę, šios bendrovės direktoriui R. K. pasirašytinai (tai atsispindi minėtuose raštuose) buvo įteikti reikalavimai dėl dokumentų pateikimo, tačiau R. K. nurodė, jog jokių dokumentų neturi, kadangi jie yra perduoti buhalterinei bendrovei, o reikiamus dokumentus sakė pateiksiąs iki 2008 m. gruodžio 24 d. (t. 1, b. l. 82). Matyt, siekdamas iš R. K. išgauti informaciją apie konkrečią bendrovę, kuriai yra perduoti reikalaujami buhalterinės apskaitos dokumentai, prokuroras 2008 m. gruodžio 11 d. priėmė nutarimą apklausti R. K. kaip liudytoją apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau R. K. atsisakė duoti parodymus. 2009 m. sausio 8 d. buvo atlikta krata UAB „(duomenys neskelbtini)” buveinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurios metu rasta ir paimta tik dalis UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentų, o tą pačią dieną atliktos kratos UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus R. K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje metu UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentų nerasta ir nepaimta. Klaipėdos apskrities VPK NTB ENTS 2009 m. sausio 13 d. raštu Nr. 30-7-S-214, vadovaujantis BPK 97 str., iš UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus R. K. pakartotinai pareikalavo iki 2009 m. sausio 15 d. pateikti laikotarpio nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentus bei registrus, tačiau R. K. ne tik atsisakė pasirašyti, jog gavo minėtą reikalavimą (tyrėjos I. Buikytės 2009 m. sausio 13 d. tarnybinis pranešimas), bet ir nepateikė reikalaujamų dokumentų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegijai nekyla abejonių, kad R. K., žinodamas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, sąmoningai paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus siekdamas, kad jais nebūtų pasinaudota tikrinant UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą.
Kolegijai nekyla abejonių, jog būtent R. K. paslėpė reikalaujamus UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentus. Liudytojų L. M., dirbusios buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)” laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 5 d. iki 2008 m. gegužės 28 d., R. G., tvarkančios UAB „(duomenys neskelbtini)” apskaitą pagal sutartį, pasirašytą 2008 m. gruodžio 1 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” parodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentais savo nuožiūra disponavo pats R. K., iki paslėpimo jie buvo laikomi bendrovės buveinės adresu. Be to, liudytoja R. G. teisme parodė, kad ji pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)” už 2008 m. metinę finansinę atskaitomybę ir pelno deklaraciją, kurių be pirminių dokumentų užpildyti neįmanoma. Kadangi minėtos finansinės atskaitomybės Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui pateiktos 2009 m. gegužės 29 d., akivaizdu, kad R. K. disponavo buhalterinės apskaitos dokumentais ir vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl galimo apgaulingo paskaitos tvarkymo, tačiau reikalaujamus buhalterinės apskaitos dokumentus pateikė ne ikiteisminio tyrimo pareigūnams, o apskaitą tvarkančiai bendrovei.
Kolegija negali sutikti su apelianto teiginiu, jog skundžiamas nuosprendis grindžiamas prieštaringa 2009 m . birželio 30 d. specialisto išvada Nr. 5-3/53. Iš šios išvados turinio matyti, kad specialistės nustatyta neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų apimtis pagrįsta išsamia specialistei pateiktų dokumentų analize, t. y. specialistės buvo įvertinti: Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (18.17)-D2-5813 ir 2009 m. birželio 17 d. raštu Nr. (18.17)-D2-7511 pateiktos 2006 m., 2007 m., 2008 m. metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos, taip pat 2006 m., 2007 m., 2008 m. PVM deklaracijos; AB „Swedbank” 2009 m. kovo 24 d. raštu Nr. SR-9957 pateikti sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. išrašai; UAB „Azoluna” 2009 m. vasario 26 d. raštu Nr. 30-7-S-1637 pateiktos laikotarpio nuo 2007 m. rugpjūčio 4 d. iki 2008 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitos-faktūros; UAB „Gretimybė” 2009 m. kovo 16 d. raštas Nr. 09/04; UAB „Kaselita“ 2009 m. kovo 6 d. raštas Nr. 9031; Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2008 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 2050/14-4236 pateiktos 2006 m., 2007 m. pelno (nuostolių) ataskaitos; UAB „Laracijos komunikacijos“ 2009 m. kovo 23 d. lydraštis; pagal 2009 m. kovo 9 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateiktos UAB „Jūros mūša“ laikotarpio nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos-faktūros. Kolegijai nekelia abejonių ir specialistės išvada, jog R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. reikalavimą, kuris numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 str. 2 d. reikalavimą, kuris numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų saugojimo terminų“ bei Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuriame nurodyta, kad: „<...> uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas – faktūras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio, pašalpų, dividendų, atostogų kompensacijų paskaičiavimo žiniaraščius; apyvartos žiniaraščius“. Nors šių R. K. pažeidimų padarymą specialistė motyvavo tuo, kad jis „neišsaugojo“ UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentų (būtent ši specialistės panaudota sąvoka R. K. manymu prieštarauja apylinkės teismo išvadai, jog jis paslėpė dokumentus), kolegija pažymi, kad sąvoka „neišsaugojimas“ plačiąja prasme neabejotinai apima BK 222 str. 1 d. nustatytas buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimo, sunaikinimo ar sugadinimo sąvokas. Pažymėtina ir tai, kad kasacinėje byloje Nr. 2K-564/2010 UAB “S” direktorius nuteistas pagal BK 222 str. 1 d. už analogiškus Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. ir 2 d. bei Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 reikalavimų pažeidimus, paslepiant bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus siekiant, kad Valstybinė mokesčių inspekcija negalėtų pasinaudoti UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentais tiriant šios bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą.
Atsakydama į apelianto argumentus, neva teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis nenustatė tvarkos, užtikrinančios dokumentų saugumą, kai tuo tarpu bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai yra taip gerai saugomi, kad jų nerado net kratas atlikę pareigūnai, kolegija pažymi, kad BK 222 str. 1 d. nustatytą baudžiamąją atsakomybę užtraukia ne bet kokios tvarkos (kurią deklaruoja R. K.), o tokios, kuri užtikrina dokumentų saugumą tuo aspektu, jog jie bet kada galėtų būti pateikti valstybės institucijoms ar šių institucijų paimti jų funkcijų atlikimui, nenustatymas. Šioje byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad R. K. deklaruojama dokumentų saugojimo tvarka neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. ir 2 d. bei Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 reikalavimų, todėl jam pagrįstai inkriminuotas teisės aktų numatytos tvarkos, užtikrinančios dokumentų saugumą, nenustatymas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog BK 222 str. 1 d. numatyti nusikalstamos veikos padariniai - negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros - nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto, o reikalui esant ir eksperto išvadomis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad formuluotė „visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“ reiškia ne tai, kad to apskritai negalima padaryti (pvz., atliekant ūkio subjekto partnerio buhalterinės apskaitos priešpriešinius patikrinimus), bet tai, kad visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros pagal to asmens pateiktus ar jo turimus duomenis, t. y. tokios išvados pateikiamos lyginant asmens tyrimui pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus su to asmens parengtais suvestiniais registrais, kurių pagrindu yra pildomos finansinės atskaitomybės ir mokesčių deklaracijos. Kaip jau aptarta anksčiau, šioje byloje esančios specialisto išvados, taip pat ir ta, kad dėl R. K. veiksmų laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, yra pagrįstos išsamiu ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinktų dokumentų vertinimu, abejoti šia specialisto išvada nėra pagrindo.
Tuo būdu nuteistojo R. K. kaltė dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Priimdamas R. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės klausimu, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.