Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-282-209-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-02
Bylos Nr.
1A-282-209-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Lemežis (pirm.), Teresėlė Kazlauskienė, Jūratė Damanskienė
Kaltinamasis
R. T., A. D.
Advokatai
Kazimieras Baranauskas
Kategorijos

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Aldona Tumelionytė NuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1A-282-209-2012Teisminio proceso numeris: 1-14-1-00719-2009-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.28.4.; (S).

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teisėjų Teresėlės Kazlauskienės, Jūratės Damanskienės,sekretoriaujant Ilonai Petrovskai,dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,išteisintiesiems R. T. ir A. D.,išteisintųjų gynėjui advokatui Kazimierui Baranauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 3 nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. ir A. D. išteisinti nenustačius, kad jie padarė veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 1 d., požymių, R. L. D. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. kaltintas tuo, kad jis savavaldžiavo panaudodami psichinę ir fizinę prievartą, o būtent: jis iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. D. naudojo psichinį smurtą nukentėjusiosios R.L. D. atžvilgiu, t.y. kai A. D. nuo 2007 m. lapkričio mėn. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, daugiau nei vieną kartą buvo priėjęs prie R. L. D. kiosko, esančio Gariūnų turgavietėje ir naudodamas psichinę prievartą reikalavo atiduoti jo motinai priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini) bei 2007-11-07 apie 12 val. po įvykusio teismo posėdžio, teismo pastate, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, trečiame aukšte, prie 301 salės, koridoriuje, naudojo psichinę ir fizinę prievartą, reikalaudamas atiduoti ginčijamą butą, R. T. savavališkai, žinodamas, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.2-195-294/2009 dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turėdamas tikslą įbauginti ir panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiosios R. L. D. atžvilgiu, vykdė savo motinos Valerijos L. D. ginčijamą teisę, tai yra 2008m. lapkričio 1d. būdamas S. kapinėse ištarė R. L. D. frazę: “Greit ir tavo vardas bus iškaltas ant akmens“, be to jis sistemingai baugino Rimą L. D., skambindamas jai maždaug 2 kartus, vieną kartą 2008m. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, kitą kartą 2009m. vasario 25d., naudodamas psischinę prievartą, reikalavo susitikti ir pasikalbėti dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), baugino nukentėjusiąją R.L. D. sakydamas: „Tu pas mane pavogei. Kaip nuspręsiu taip ir bus. Tu vaikeli, pati liksi be šito buto ir tavo vaikai į gatvę išlėks. Aš ne per teisėsaugos sistemą eisiu, aš ne tą sistemą eisiu. Moralinį kodeksą tu turi atsakyti“ dėl ko sistemingai bauginama nukentėjusioji R.L. D. buvo nuolatinėj baimės būsenoj, nes kilo realus pavojus jos gyvybei, sveikatai, turtui, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.

A. D. kaltintas tuo, kad jis savavaldžiavo panaudodami psichinę ir fizinę prievartą, o būtent: jis iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su R. T. naudojo psichinį smurtą nukentėjusiosios R.L. D. atžvilgiu, t.y. kai R. T. daugiau nei vieną kartą skambino R. L. D. telefonu ir reikalavo atiduoti jo motinai priklausantį butą bei 2008m. lapkričio 1 d. būdamas Saltoniškių kapinėse naudojo psichinę prievartą, t.y. ištarė R. L. D. frazę: “Greit ir tavo vardas bus iškaltas ant akmens“, A. D. savavališkai, žinodamas, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-195-294/2009., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, vykdė savo motinos Valerijos L. D. ginčijamą tariamą teisę, tai yra 2007-11-07m. apie 12.00val. po įvykusio teismo posėdžio, teismo pastate, adresu Laisvė pr. 79A, Vilniuje, trečiame aukšte, prie 301 salės, koridoriuje, sugriebė R. L. D., sukeldamas fizinį skausmą ir pasakė, kad ji bus priversta atiduoti ginčijamą butą, tokiais savo veiksmais panaudojo pieš Rimą L. D. psichinę ir fizinę privertą, be to, jis, daugiau nei vieną kartą buvo priėjęs prie UAB “P.“, (duomenys neskelbtini), turgavietėj, adresu Vilniuje, Gariūnų g. 68, 202 numeriu pažymėto prekybos kiosko, kuriame prekiavo R. L. D. ir naudodamas psichinę prievartą reikalavo iš nukentėjusiosios atiduoti tariamai jo motinai L. V. D. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), grasino susidorojimu, dėl ko R. L. D. baimindamasi dėl savo saugumo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) turgavietės įgaliotinį J. D., sistemingai bauginama nukentėjusioji R.L. D. buvo nuolatinėje baimės būsenoje, nes kilo realus pavojus jos gyvybei, sveikatai, turtui, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 3 nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorė prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo R. T. ir A. D. pripažinti kaltais padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., ir paskirti jiems 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymą atidedant 2 metams, nukentėjusiosios R.L. D. ieškinį pilnai tenkinti ir nurodo, kad skundžiamas nuosprendis naikintinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms. Apeliaciniame skunde atkartojami nuosprendžio motyvai, nurodoma, kad nukentėjusioji R.L. D. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, davė nuoseklius parodymai, teismas nevertino liudytojų V. P., A. D., J. V., G. P., V. D. ir J. D. parodymų. Apeliaciniame skunde atkartojami liudytojų V. P., A. D., J. V., G. P., V. D., J. D. parodymai. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-07-29 ekspertizės akte Nr. 11-1367 (11) nustatyta, kad tyrimui pateiktame įraše (apžiūros protokolas b/b Nr. 1-73-170/11 t.l, 1.68-69) R. T. pasakymai, frazės visumoje ir atskirai: „tu pas mane pavogei“, „aš ne per teisėsaugos sistemą eisiu, aš ne tą sistemą eisiu“, „moralinį kodeksą tu turi atsakyti“ galėjo būti suprastos kaip bauginančios.

Teismas neteisingai įvertino, jog kaltinamieji A. D. ir R. T. nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 2 d., nes tai faktiškai prieštarauja bylos medžiagai. Kaltinamųjų parodymai nėra nuoseklūs. Kaltinamasis R. T. teisme keitė savo parodymus. Pirminėse apklausose tvirtino, kad skambino nukentėjusiajai R.L. D., nes tai jo prašė kaltinamasis A. D., o vėliau pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad A. D. jo neprašė skambinti. Teisme nustatyta, kad A. D. ir R. T. iki nurodytų įvykių tarpusavyje nebendravo ir nepalaikė ryšių su savo motina L. D.. Akivaizdu, kad jie pradėjo bendrauti tik po to, kai L. D. paprašė padėti sugrąžinti parduotą butą (duomenys neskelbtini), kurį 1998 m. teisėtai nupirko R.L. D.. A. D. ir R. T. žinodami, kad pagal pirkimo pardavimo sutartį butas priklauso R.L. D., vis tiek savavaldžiavo panaudodami psichinę ir fizinę prievartą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartyje 2K-26/2010 nurodė, kad vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusioji R.L. D. pastoviai tvirtino, kad A. D. ir R. T. daromas psichologinis spaudimas yra realus grasinimas, ji buvo įbauginta, realiai bijojo dėl savo gyvybės, sveikatos bei turto. Ji suprato, kad jeigu ji neatiduos buto (duomenys neskelbtini), jai „bus blogai“, dėl ko su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apsk. VPK 3 PK. Teismas nuosprendį pagrindė ne kruopščia visų įrodymų analize, o pateikė teisinį vertinimą, nesilaikydamas BPK 20 str. numatytų reikalavimų įrodymus vertinti kaip visumą, o ne atskirai vieną nuo kito, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Be to, teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje išteisino A. D. ir R. T. pagal BK 294 str. 1 d., kai jie buvo kaltinami padarę BK 294 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintieji R. T. ir A. D. ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkes prokuratūros 3 nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui.

Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2011-07-29 ekspertizės akte Nr. 11-1367 (11) daroma išvada, kad tyrimui pateiktame įraše (apžiūros protokolas baudžiamosios bylos Nr. 1-73-170/11 t. b.l.. 68 - 69) R. T. pasakymai, frazės visumoje ir atskirai: „Tu pas mane pavogei", „Kaip nuspręsiu, taip ir bus“, „Tu, vaikeli, pati liksi be šito buto, ir tavo vaikai į gatvę išlėks", „...aš ne per teisėsaugos sistemą eisiu, aš ne tą sistemą eisiu.", „Moralinį kodeksą tu turi atsakyti" galėjo būti suprastos kaip bauginančios, bet šios frazės nėra grasinančios nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, 2008-11-01 Saltoniškių kapinėse R. T. R. L. D. pasakyti žodžiai „Greit ir tavo vardas bus iškaltas ant akmens" nėra grasinimas, R. T. pokalbis su R. L. D. telefonu, kurio įrašas yra baudžiamosios bylos Nr. 1-73-170/11 t. b.l. 68 - 69, nėra grasinamo pobūdžio.

Kaip matyti iš minėtos išvados, grasinimas yra kalbos aktas, kuriuo adresantas siekia paveikti adresatą, kad šis darytų tam tikrus veiksmus arba jų nedarytų.

Nesant siekio paveikti adresatą atlikti tam tikrų veiksmų psichine prievarta (ar fizine prievarta) ir pačiam jų neatliekant – t. y. nesant realiai atliekamų kitų savivaldžiavimo objektyviųjų požymių (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdymo ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės), nebus savavaldžiavimo net ir esant psichinei prievartai, kadangi tokiu atveju nebus pačio siekio paveikti (poveikio) adresatui, t. y. vykdymo ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės.

Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-518/2005), neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nagrinėjant bylą nepašalintos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-492/2005) turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau tai pasakytina tik apie realias abejones, iškylančias aiškinantis nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes.

Šiuo atveju, kaip matyti iš minėto ekspertizės akto, jis kelia realių abejonių dėl grasinimo

fraze „Greit ir tavo vardas bus iškaltas ant akmens", kadangi jame daroma išvada, kad tai nėra grasinimas ir frazės „Tu pas mane pavogei.", „Kaip nuspręsiu, taip ir bus. Tu, vaikeli, pati liksi be šito buto, ir tavo vaikai į gatvę išlėks", „...aš ne per teisėsaugos sistemą eisiu, aš ne tą sistemą eisiu.", „Moralinį kodeksą tu turi atsakyti.", kadangi išvadoje buvo konststuota, kad minėtos frazės galėjo būti suprastos kaip bauginančios, bet šios frazės nėra grasinančios nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, be to, iš minėtų, frazių nėra matyti ir kitų, čia neįvardintų kaip nesančių, grasinimų, o priešingai, matyti, kad išreiškiama nuomonė - „Tu pas mane pavogei.", „Tu, vaikeli, pati liksi be šito buto, ir tavo vaikai į gatvę išlėks“, šiose frazėse taip pat, nesant užuominų apie grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, nėra užuominų ir apie nesunkų, nežymų sveikatos sutrikdymą, fizinės prievartos panaudojimą ar kalbama apie kitą nei ginčo turtą, nėra užuominų apie turto sunaikinimą.

Teismas vertina ir pačių išteisintųjų R. T. ir A. D. paaiškinimus.

R. T. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad su įtarimu susipažino, kaltu neprisipažįsta, 2008-11-01 Saltoniškių kapinėse buvo, frazės „greit ir tavo vardas bus iškaltas ant akmens“ nesakė, 2008 m. neskambino ir negrasino, 2009-02-25 negrasino, bet skambino.

A. D. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad kapinėse buvo, „greit ir tavo vardas bus iškaltas ant akmens“ niekas tokių žodžių nesakė. Jis su įtarimu nesutinka, jis sugriebęs iki tokio lygio, kad liktų mėlynė arba nukentėjusiajai skaudėtų nebuvo, tik atkreipė dėmesį. Tik pasakė, kad pakalbam ir viskas. „būsi priversta atiduoti ginčijamą butą“ nesakė. Gariūnų turgavietėje jokio terorizavimo nebuvo iš jo pusės. Susidorojimu negrasino, nes nebuvo jam prasmės. Teismas išsiaiškino ir viskas, tai koks susidorojimas ar grąžinimas gali būti.

Šie R. T. ir A. D. paaiškinimai nepašalina abejonių dėl psichinio smurto buvimo, o tik jas sustiprina, kadangi iš esmės neigia tokio smurto naudojimą. Kolegija, įvertinus išdėstytą, Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2011-07-29 ekspertizės aktą Nr. 11-1367 (11), išteisintiesiems pateiktus kaltinimus ir jų pačių paaiškinimus, daro išvadą, kad grasinimų vartojimas ir pats savavaldžiavimo buvimo faktas kelia realių abejonių, o jų, atsižvelgus į veiksmų ir galimos psichinės prievartos pobūdį, byloje pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visumą ir išsamumą, pašalinti nėra galimybių.

A. D. kaltintas ir tokiais veiksmais, kad po įvykusio teismo posėdžio, teismo pastate, adresu Laisvė pr. 79A, Vilniuje, trečiame aukšte, prie 301 salės, koridoriuje, sugriebė R. L. D., sukeldamas fizinį skausmą ir pasakė, kad ji bus priversta atiduoti ginčijamą butą, tokiais savo veiksmais panaudojo pieš Rimą L. D. psichinę ir fizinę privertą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos nuosprendžio, jame buvo išsamiai analizuoti liudytojų parodymai ir daryta pagrįsta išvada, kad tokiu būdu byloje neįrodyta, kad kaltinamojo veiksmas paėmimas už rankos nukentėjusiosios ir pasakymas frazės buvo psichinės ir fizinės prievartos vartojimas nukentėjusiajai, o vertinamas kaip nuomonės reiškimas nežinant realios padėties dėl bylos esmės ir jos aplinkybių. Be to, šiuo atveju, akivaizdu, kad vykstant bylos nagrinėjimui teisme, t. y. teisinėmis priemonėmis sprendžiant ginčą dėl buto, buvo išreikšta tik A. D. nuomonė, o veiksmų pobūdis - viešoje vietoje paėmimas už rankos ar kitos įvardintos kūno vietos, nesant nustatytiems sužalojimams, nėra pakankamas išteisintųjų veiksmus kvalifikuoti pagal BK 294 str. 2 d.

Įvertinus įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių visumą, kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, padarytai ištyrus įrodymus, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė (ultima ratio) ginant pažeistas teises, o išteisintųjų veiksmai akivaizdžiai neturėjo tokio pavojingumo laipsnio, kad juos galima būtų pripažinti nusikaltimu.

Pažymėtina, kad esant kaltinime nurodytoms frazėms, kurių atžvilgiu atlikta ekspertizė, nėra pagrindo iš naujo nutartyje vertinti liudytojų parodymų, įvardintų skunde, kadangi jie naujų aplinkybių be išdėstytų kaltinime nepatvirtintų, kurias būtų galima inkriminuoti išteisintiesiems. Pažymėtina, kad BK 294 str. nusikalstama veika padaroma esant tyčiai, todėl nesant išteisintųjų kaltės, šiuo atveju, nukentėjusiosios aplinkos suvokimas nusikaltimo buvimui nėra svarbus.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje išteisino A. D. ir R. T. pagal BK 294 str. 1 d., kai jie buvo kaltinami padarę BK 294 str. 2 d. numatytą nusikaltimą. Apylinkės teismo nuosprendyje visą laiką rašoma apie nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 2 d., tik rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad kaltinamieji išteisinami nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 1 d., požymių. Kolegija laiko tai spausdinimo klaida, kuri ištaisoma rezoliucinėje dalyje nekeičiant priimto nuosprendžio.

Esant tokioms aplinkybėms, nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 3 nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ištaisyti spausdinimo netikslumą: vietoje BK 294 str. 1 d. rašyti 294 str. 2 d.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Stasys LemežisTeisėjai (parašai) Teresėlė KazlauskienėJūratė DamanskienėNuorašas tikras: Stasys LemežisTeisėjas