Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius skundžiamą sprendimą priėmė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kuriame nurodyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi.

2017 m. rugpjūčio 23 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pareiškėjas įsigijo transporto priemonę „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Už transporto priemonę sumokėjo 2000 Eur. Tokia transporto priemonės kaina nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, tokią pinigų sumą sumokėjo pardavėjui. Automobiliui pirkti jis pasiskolino 2017 m. rugpjūčio 1 d. iš A. M., pasirašydamas neprotestuotiną paprastąjį vekselį. Taigi, įgijęs transporto priemonę, faktiškai įgijo ir kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Iš to plaukia, kad pareiškėjo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, t. y. nepagerėjo.

Atsakovė 2017 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 18883 priėmė nepagrįstai. Socialinės paramos skyrius nesidomėjo, už kokius pinigus pareiškėjas įsigijo transporto priemonę, nesidomėjo, kokia reali transporto priemonės techninė būklė, vertė. Mano, kad atsakovės sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Pažymėjo, kad Įstatymo 23 straipsnis apibrėžia savivaldybės administracijos teises ir pareigas piniginės socialinės paramos teikimo srityje, 23 straipsnio 2 dalies 11 punkte numatyta teisė papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą. Nagrinėjamuoju atveju atsakovė to nepadarė. Prašo skundą patenkinti.

Patikrinus VĮ „Regitra“ duomenų bazę, nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsigijo automobilį „Toyota C. V.“, 2004 m., kurio vidutinė rinkos vertė (VšĮ „Emprekis“ duomenimis) yra 3138,40 Eur.

Pareiškėjas paramos teikimo metu (nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.) įsigijo kilnojamąjį turtą (automobilį) ir per mėnesį nepranešė apie naujai įsigyto turto nuosavybę. Tokia pareiga pareiškėjui numatyta Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 25 straipsnyje: per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.

Nustačius aplinkybę, kad galimai socialinė parama buvo gauta neteisėtai, pareiškėjas buvo informuotas, kad Socialinės paramos skyriaus darbuotojai atvyks patikrinti buities ir gyvenimo sąlygų. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti.

2017 m. spalio 23 d. surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą Nr. BTA-23652, minėto akto 11 punkte nurodyta priežastis, dėl kurios kompensacijos už būsto šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį neteikiamos, kadangi piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu pareiškėjas nuosavybės teise įsigijo turtą, kurio vertė didesnė nei piniginių lėšų normatyvas, nustatytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Apie šias aplinkybes pareiškėjas buvo informuotas ir žinojo, nes buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte pasirašė ir patvirtino, kad pateikti duomenys yra teisingi.

Prie buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto pridėtas pareiškėjo E. K. 2017 m. spalio 23 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad automobilį „Toyota C. V.“ įsigijo 2017 m. rugpjūčio 30 d., pinigų jam pirkti davė draugas, už automobilį mokėjo 500 Eur, nors teismui pridėtoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta suma yra 2000 Eur.

Nagrinėjamuoju atveju nėra skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų, kadangi asmuo, kuriam adresuotas sprendimas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, su priimtu sprendimu buvo supažindintas laiku ir tinkamai. Kaip minėta, pareiškėjas paramos teikimo metu, kai 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 13536 jam buvo suteikta teisė į kompensacijas (nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.), įsigijo kilnojamąjį turtą (automobilį) ir per mėnesį nepranešė apie naujai įsigyto turto nuosavybę. Tokia pareiga pareiškėjui numatyta Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 25 straipsnyje: per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui. Pareiškėjui visa situacija buvo paaiškinta ir aptarta skyriaus darbuotojų žodžiu, vėliau pritaikius Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą pranešimas registruotas vidinėje sistemoje „Parama“, priimtas sprendimas dėl kompensacijų neskyrimo, informuojant pareiškėją pranešimas buvo išsiųstas paštu neregistruota pašto siunta pareiškėjo nurodytu adresu: Naujoji g. 28-84, Alytus. Prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 18883 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“; 2) įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių priimti sprendimą – pareiškėjui E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti teisę į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.

Bylos duomenimis, 2017 m. spalio 5 d. E. K. kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių su prašymu-paraiška gauti socialinę paramą (būsto šildymo išlaidų kompensaciją, karšto vandens išlaidų kompensaciją, geriamojo vandens išlaidų kompensaciją) už laikotarpį nuo 2017 m. spalio iki 2018 m. kovo mėnesio.

Patikrinus VĮ „Regitra“ duomenų bazę, nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsigijo automobilį „Toyota C. V.“, 2004 m., kurio vidutinė rinkos vertė (VšĮ „Emprekis“ duomenimis) yra 3138,40 Eur.

Pareiškėjas paramos teikimo metu (nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.) įsigijo kilnojamąjį turtą (automobilį) ir per mėnesį nepranešė apie naujai įsigyto turto nuosavybę. Tokia pareiga pareiškėjui numatyta Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 25 straipsnyje: per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.

2017 m. spalio 23 d. surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą Nr. BTA-23652, minėto akto 11 punkte nurodyta priežastis, dėl kurios kompensacijos už būsto šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį neteikiamos, kadangi piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu pareiškėjas nuosavybės teise įsigijo turtą, kurio vertė didesnė nei piniginių lėšų normatyvas, nustatytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme.

Prie buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto pridėtas pareiškėjo 2017 m. spalio 23 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad automobilį „Toyota C. V.“ įsigijo 2017 m. rugpjūčio 30 d., pinigų jam pirkti davė draugas, už automobilį mokėjo 500 Eur.

Teismui pateiktoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta suma yra 2000 Eur.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas.

Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 20 ir 57 straipsniai). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nurodytų pagrindų, kuriems esant viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (ABTĮ 13 ir 20 str.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas ginčija Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 18883 dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. neturi teisės į minėtas kompensacijas. Prašymas skirti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nepatenkintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 9 punktu (pagal sprendimo priėmimo metu galiojusią teisės akto redakciją nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.), kuriuo nustatyta 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas šio įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumų, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi. Taigi, sprendime aiškiai ir logiškai, nedviprasmiškai išdėstyti argumentai bei nurodytas teisinis tokio priimto sprendimo pagrindas, todėl ginčijamas sprendimas visiškai atitinka VAĮ reikalavimus. Taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta ABTĮ 89 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo metu priimtas sprendimas naikintinas.

Antruoju reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių priimti sprendimą – pareiškėjui E. K. pripažinti teisę į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. Toks reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo dėl skundžiamo akto panaikinimo. Netenkinus reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Be to, pažymėtina, jog Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatyta, kad kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę gauti kompensacijas. Dėl tokių aplinkybių pareiškėjo skundas atmestinas.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.