- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-05
- Bylos Nr.
- e2-1983-430/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34412-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- S. S., Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto 36-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Dmitrijus Fomkinas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims S. S., Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), Vilniaus miesto 36-ojo notarų biuro notarei J. D., VĮ „Turto bankas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad pareiškėjas S. B. ir G. B. susituokė 1956-01-21. Santuokos metu gimė dukra S. S.. Būdami santuokoje, sutuoktiniai 1992-07-17 įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame visą laiką iki pat pareiškėjo sutuoktinės mirties, gyveno. Po G. B. mirties minėtame bute gyvena pareiškėjas. G. B. mirė 2012-03-20, jokio testamento ji nepaliko. Pareiškėjas liko gyventi minėtame bute, juo rūpinosi ir rūpinasi, moka už komunalines paslaugas. Mirus sutuoktinei, pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes galvojo, kad gyvendamas santuokos metu įsigytame bute, butas tapo asmenine pareiškėjo nuosavybe. Teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjo sutuoktinės G. B., mirusios 2012-03-20, mirties jos palikimą pareiškėjas priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti. Minėtą juridinį faktą reikia nustatyti, kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti reikiamų dokumentų (paveldėjimo teisės liudijimo).
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškimą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad nuo 2015-03-20, pasikeitus teisiniam reguliavimui, mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Atsižvelgiant į tai, kad palikėjos G. B. paveldimą turtą (jo dalį) sudaro nekilnojamasis turtas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruoja Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, ši byla susijusi ne tik su VMI, bet ir su VĮ Turto banko teisėmis ir pareigomis. Pažymėjo, kad VMI iki 2015-03-20 nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos G. B. palikimo perėjimą valstybei.
Atsiliepime į pareiškimą VĮ Turto bankas nurodė, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Nagrinėjamu atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tuo atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų atmestas. Nurodė, kad tuo atveju, jei teismas įsitikintų, kad S. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Atsiliepime į pareiškimą Vilniaus miesto 36-ojo notarų biuro notarė J. D. nurodė, kad pareiškėjo S. B. sutuoktinės G. B. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Notaro biuras neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo po G. B. mirties. Pažymėjo, kad notarų biure nėra užvestos paveldėjimo bylos po G. B. mirties. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą nėra išduotas.
Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo S. S. nurodė, kad su pareiškėjo prašymu sutinka. Suinteresuotas asmuo yra pareiškėjo dukra. Motina, kuri 2012-03-20 mirė, jokio testamento nepaliko. Suinteresuoto asmens tėvai visą gyvenimą gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties, pareiškėjas liko gyventi minėtame bute. Pareiškėjas visą gyvenimą prižiūrėjo butą, kuriame gyvena iki šiol, moka būtinus butui išlaikyti mokesčius. Po mamos mirties suinteresuotas asmuo jokių mamos daiktų sau nepasiėmė, viskas liko pareiškėjui. Teismo prašo pareiškimą tenkinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais. Prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas, jį atstovauja advokato padėjėjas Dmitrij Fomkin (atstovavimo sutartis, e.b.l. 7). Į teismo posėdį neatvyko suinteresuotų asmenų VMI, VĮ „Turto bankas“ atstovai, notarė J. D. atsiliepimuose į pareiškimą prašė bylą nagrinėti atstovams ir notarei nedalyvaujant. Į teismo posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo S. S., apie teismo posėdį pranešta tinkami (e.b.l. 168). Prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismo posėdžio metu dalyvavusio pareiškėjo atstovo paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė G. B. mirė 2012-03-20 (e.b.l. 10, 11, 17). Pareiškėjas su savo sutuoktiniu turėjo vienintelę dukrą S. S. (e.b.l. 11, 12). Pareiškėjas būdamas santuokoje su G. B. 1992-07-17 įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (e.b.l. 16). Notarė J. D. atsiliepime nurodė, kad notarų biure nėra užvestos paveldėjimo bylos po G. B. mirties.
Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. CK 5.51 straipsnis nustato vieną iš palikimo priėmimo būdų - įpėdinio faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, palikimą priimti faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjas nurodė, kad po G. B. mirties palikimą, susidedantį iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėmė pareiškėjas, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir suinteresuoto asmens atstovas bei savo atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo S. S., taip pat nurodydamas, jog visas turtas priklauso pareiškėjui ir suinteresuotas asmuo į jį nepretenduoja.
Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad S. B. po sutuoktinės G. B. mirties įstatymo nustatytu terminu priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Esamus įrodymus teismas vertina pakankamais nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas). Pažymėtina ir tai, kad ginčų dėl palikimo priėmimo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 448 str. str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2012-03-20 priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.