Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-05-12 · Civilinė byla Nr. 2S-494-210/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-12
Bylos Nr.
2S-494-210/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Ieškovas
K. B., J. F.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-494-210/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01559-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 110.1.;122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 12 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės K. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2561-641/2014 pagal ieškovės J. F. atstovo advokato A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. F. kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl sutartinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Nurodė, kad yra paskelbtos antrosios elektroninės varžytinės dėl turto, įkeisto hipotekos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi pagal vykdomąjį sprendimą įkeistas turtas hipotekos sutartimi bus parduotas varžytinėse, tai vėlesnis jo išieškojimas iš sąžiningų įgijėjų bus apsunkintas iš esmės ir yra pagrįsta abejonė ar apskritai bus galima išieškoti šį turtą iš sąžiningų įgijėjų. Esama situacija leidžia abejoti hipotekos sutarties galiojimu, sumos išieškojimas iš duoto įkaito yra nepagrįstas, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovės J. F. atstovo advokato A. K. prašymą tenkino.

Taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą vykdymo procese, byloje pagal Kauno rajono 5 – ojo notarų biuro notarės L. G. 2012 m. spalio 5 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomą antstolio T. U., iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

Teismas siekdamas užtikrinti bylos šalių interesų pusiausvyrą ir esamos padėties išsaugojimą iki bylos išnagrinėjimo, atsižvelgdamas į tai, kad nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, vėlesnis įkeisto turto išieškojimas iš sąžiningų įgijėjų bus apsunkintas, vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, taikė laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, byloje pagal Kauno rajono 5 – ojo notarų biuro notarės L. G. 2012 m. spalio 5 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomą antstolio T. U., kadangi nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovės K. B. atstovė advokatė G. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė savo prašymo jokiais įrodymais, t. y. nepateikė įrodymų, jog yra reali grėsmė, jog atsakovė sprendimo nevykdys, todėl nutartis yra naikintina, nes ji yra nepagrįsta.

Šiuo konkrečiu atveju, nepagrįstai sustabdžius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, būtų paneigtas įsipareigojimų vykdymo privalomumo principas, pažeisti atsakovės teisėti interesai, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra naikintina. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suteikia ieškovei nepagrįstą pranašumą ir iš esmės suvaržo atsakovės, kaip išieškotojos teises ir teisėtus interesus bei kelia realią grėsmę, ko pasėkoje, atsakovė ateityje patirs didelius nuostolius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės J. F. atstovas advokatas A. K. prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Teismui priėmus sprendimą, nepalankų ieškovei, įsipareigojimai ir toliau bus privalomai vykdomi, o tuo atveju, jeigu sprendimas bus palankus, įsipareigojimų privalomumas bus paneigtas ir vykdymas pasirodys negalimas. Argumentas, kad laikinosios apsaugos priemonės suvaržo ir kelia realią grėsmę atsakovės interesams yra nepagrįstas, nes varžytinės, kuriomis siekiama patenkinti atsakovės interesus yra skelbtos jau du kartus, parduodamo turto kaina ženkliai sumažinta, tačiau varžytinėse dalyvaujančių asmenų apskritai nebuvo, todėl teigti, kad yra reali grėsmė būtų visiškai nepagrįsta. Apeliantės nuoroda, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį, nepagrįsta, kadangi atskirajame skunde nėra pateikiama jokia informacija apie atsakovės turtinę padėtį, iš kurios būtų galima spręsti, kad laikinosios apsaugos priemonės turi vienokią ar kitokią neigiamą įtaką atsakovės interesams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė vykdomojoje byloje, antstolio atliekamus išieškojimo veiksmus iš ieškovės turto, iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

Iš pateikto ieškinio ir jo priedų nustatyta, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl sutartinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - išieškojimo, vykdomo byloje pagal Kauno rajono 5 – ojo notarų biuro notarės L. G. 2012 m. spalio 5 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomą antstolio T. U. , sustabdymą (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad išieškojimas gali būti stabdomas tik įstatymo numatytais atvejais, t.y. kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 510 str. 3 d.), kai ginčijami sandoriai, kuriais remiantis įregistruota hipoteka ar įkeitimas, kai sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 str. 2 d.). Vadinasi, teismui palikta diskrecijos teisė kiekvienu atveju vertinti vykdymo veiksmų sustabdymą ir reikalingumo aspektu. Ieškovė nurodo, kad nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, įkeistas turtas hipotekos sutartimi bus parduotas varžytinėse, todėl vėlesnis jo išieškojimas iš sąžiningų įgijėjų bus apsunkintas iš esmės, be to yra pagrįsta abejonė ar apskritai bus galima išieškoti šį turtą iš sąžiningų įgijėjų.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, todėl teismas gali sustabdyti hipotekos procedūrą, kai ginčijami sandoriai, kuriais remiantis įregistruota hipoteka ar įkeitimas.

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, specifika yra ta, kad ji nėra pritaikyta tiesiogiai konkrečiam asmeniui, o tai yra vykdymo proceso laikinas sustabdymas iki tam tikro momento, t.y. nagrinėjamu atveju iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos manyti, kad nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šiuo atveju ieškovė paduotu ieškiniu ginčija išieškojimo pagrindu esantį sutartinės hipotekos lakštą. Ginčo hipotekos lakšto pagrindu išduoto vykdomojo įrašo vykdymas yra akivaizdžiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais. Juo labiau, kad nagrinėjamoje byloje teismui priėmus nepalankų sprendimą, išieškojimas pagal vykdomuosius įrašus bus tęsiamas toliau iš ieškovei priklausančio turto. Jeigu sprendimas ieškovei bus palankus bus paneigtas įsipareigojimų privalomumas. Todėl apeliantės argumentas, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suteikia ieškovei nepagrįstą pranašumą ir iš esmės suvaržo atsakovės, kaip išieškotojos teises ir teisėtus interesus, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Neteisi apeliantė teigdama, kad ieškovė, prašymo taikyto laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė jokiais įrodymais, jog yra reali grėsmė, kad atsakovė nevykdys teismo sprendimo. Šiuo atveju teismo sprendimas gali paliesti tų asmenų teises, kurie turtą įgys varžytinėse, todėl išreikalauti jį iš sąžiningų įgijėjų gali pasidaryti neįmanoma. Atsižvelgiant į tai atskirojo skundo argumentas, kad vykdymo proceso sustabdymas išskirtinai susijęs tik su atsakove, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas atsižvelgęs į ginčo pobūdį pagrįstai sprendė, kad prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – vykdymo proceso sustabdymas (CPK 145 str. 1 dalies 10 p.) yra būtinas, nes teismui priėmus ieškovei galimai palankų sprendimą gali susiklostyti tokia teisinė situacija kai hipoteka įkeistas, ieškovei priklausantis turtas, jau būtų realizuotas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, vėlesnis įkeisto turto išieškojimas iš sąžiningų įgijėjų bus apsunkintas. Taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones yra būtina, nes pagrindas, leidžiantis pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, yra vykstantis išieškojimas vykdymo procese, t.y. vykstančios varžytinės dėl turto, įkeisto hipotekos sutartimi. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo teigti, kad laikinųjų apsaugos priemonių būtinumas yra neįrodytas ir nepagrįstas.

Apeliantė atskirajame skunde užsimena dėl byloje esančių įrodymų nevertinimo ir pareikšto ieškinio nepagrįstumo. Teismas pažymi, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Teismas tik įvertinęs, ar ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Taikant šias priemones yra reikšminga tik tai, ar ieškinio reikalavimas yra pagrįstas preliminariai tikėtinai. Taigi, nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo.

Taigi, siekiant užkirsti kelią aplinkybėms, kurios galėtų turėti įtakos teismo sprendimo įvykdymui bei atsižvelgiant į pareikštų ieškininių reikalavimų pobūdį, tikėtiną grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvada, kad ieškinio tenkinimo atveju, nesustabdžius aukščiau minėto išieškojimo proceso, teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje būtų apsunkintas ar galimai pasidarytų ir nebeįmanomas. Todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, dėl ko Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Kursevičius