Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. V. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties S. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininkas A. V. 2012-02-08 nutarimu nubaudė S. V. 500 Lt pinigine bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnyje padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

S. V. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 125 straipsnio, kuriame numatyta atsakomybė už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimą. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, todėl apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR ATPK 302¹¹ straipsnis).

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, jog paskirta nuobauda yra per griežta.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Įstatymas nenumato galimybės, kad pažeidėjas pats galėtų pasirinkti nuobaudos rūšį ar jos dydį. ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatyta bauda nuo 300 Lt iki 500 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2 iki 4 mėnesių, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, yra privaloma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda.

Institucijos pareigūnas, skirdamas nuobaudą apeliantui už ATPK 125 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. į tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs minėtą pažeidimą, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir pareiškėjui paskyrė 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. Apeliantas mano, kad yra pagrindas jam taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą – netaikyti vienos iš ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatytų nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Šis apelianto skundo argumentas apeliacinės instancijos teismo nuomone yra nepagrįstas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas visetas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę.

S. V. padarė šiurkštų KET pažeidimą – pravažiavo per geležinkelio pervažą nesustojęs prieš kelio ženklą „STOP“, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tai, kad S. V. gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra tik jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą, neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau jos nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo. Pabrėžtina, kad jokių kitų ypatingų, išimtinių duomenų, kurie bylotų pažeidėjo naudai ir sudarytų pagrindą jam taikyti ATPK 30¹ straipsnį, byloje nesurinkta. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones pažeidėjui reikalinga tiesiogiai vykdant darbines funkcijas, nėra išimtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą išimtinai švelninti jo atsakomybę. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (ir tokios pozicijos nuosekliai laikosi), jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N14–2082/2006, N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Kartu pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Apeliantas žinojo, kad transporto priemonė jam reikalinga darbe ar rūpinantis garbingo amžiaus tėvu, tačiau tai jo nuo KET pažeidimo nesulaikė.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir apygardų teismų praktikai neprieštaraujantį nutarimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Paskirtoji administracinė nuobauda savo rūšimi ir dydžiu yra pagrįsta ir būtina pasiekti administracinėms nuobaudoms keliamiems tikslams. Keisti pirmosios instancijos teismo nutartį apelianto skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.