Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Ryčio Krasausko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. J. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2016-05-09 sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-16-NT-1638-7358 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir suteikti teisinę advokato pagalbą konstitucinių teisių gynimo veiksmams atlikti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą siekiant pasitikrinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-11 sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo 2016-03-21 nutarties teisėtumą parengiant kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Pareiškėjo teigimu, jam antrinė teisinė pagalba turėtų būti suteikta nes pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas yra pripažintas silpnesnioji sutarties (sudarytos tarp pareiškėjo ir UAB „Šiaulių vandenys“) pusė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimo (b. l. 40) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjui pagal jo 2016-05-03 prašymą skundžiamu Sprendimu buvo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą (kasacine tvarka apskundžiant Šiaulių apygardos teismo 2016-03-21 nutartį) Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 11 str. 7 d. 10 punkto pagrindu (antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu iš esmės išnagrinėjus reikalavimą, nustatoma, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį. Nurodė, jog Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) nustatytas 11,58 Eur užmokesčio bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar taikinamąjį tarpininkavimą. Nutarimo 24.5.1., 24.5.2. punktuose nustatyta, kad kasacinio skundo parengimui ir atstovavimui kasacinės instancijos teisme skirta 10 valandų laiko ir numatyta skirti 115,80 Eur (10 x 11,58 Eur). Atkreipė dėmesį, kad turtinis reikalavimas civilinėje byloje yra 25,40 Eur, kai tuo tarpu antrinės pagalbos teikimo išlaidos šioje byloje rengiant kasacinį skundą galimai sudarytų 115,80 Eur, o tai reiškia, kad išlaidos, kurias būtų patyrusi valstybė suteikusi pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal jo prašymą viršytų jo turtinių reikalavimų dydį. Tuo pagrindu buvo atsisakyta pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-05-09 sprendimo Nr. 2.2-(NTP-2)-16-NT-1638-7358 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo suteikti pareiškėjui antrinę teisinę advokato pagalbą kasacine tvarka apskundžiant Šiaulių apygardos teismo 2016-03-21 nutartį.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2016-05-02 prašymu (b. l. 44) kreipėsi į Tarnybą prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes tiek Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3589-776/2015, tiek Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismo sprendimo teisėtumą pažeidė aukščiausios galios įstatymuose įtvirtintus principus ir tuo neapgynė pareiškėjo konstitucinių teisių, todėl pareiškėjas siekiantis ginti savo pažeistas teises Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Kartu su prašymu pateikė reikalingus pateikti dokumentus.

Tarnyba išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2016-05-09 sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-NT-1638-7358 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę advokato pagalbą. Atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą teisinis pagrindas – Įstatymo 11 str. 7 d. 10 puntas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Antrinės teisinės pagalbos sąvoka įtvirtinta Įstatymo 2 str. 1 dalyje, kurio nustatyta, kad į antrinės teisinės pagalbos apimtį įeina dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja asmenis galinčius gauti antrinę teisinę pagalbą. Taip pat reglamentuoja atvejus, kada antrinė teisinė pagalba negali būti suteikta (Įstatymo 11 str. 7 d.). Įstatymo 11 str. 7 d. 10 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei iš esmės išnagrinėjus reikalavimą, nustatoma, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį.

Advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, advokatų padėjėjams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, koordinatoriams ir taikinimo tarpininkams mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364. Priimant Taisykles kartu buvo nustatytas 11,58 euro užmokesčio bazinis dydis (toliau – ir UBD), kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar taikinamąjį tarpininkavimą. Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad civilinėse bylose už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytą bylų kategoriją ir teiseną, taip pat už procesinius veiksmus, tame tarpe, ir už kasacinio skundo parengimą ir atstovavimą kasacinės instancijos teisme, už kurią (šią paslaugą) nustatytas – 10 UBD (10 valandų) (Taisyklių 24.5.1., 24.5.2.). Kas atitinkamai reikštų, kad už kasacinio skundo parengimą ir atstovavimą kasacinės instancijos teisme, t. y. šios teisinės paslaugos kaina būtų 115,80 Eur.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas Įstatymo nuostatomis skirtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtį savo praktikoje yra nurodęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti (2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1082/2011). Taigi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prieš priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatos būtent ir įpareigoja įvertinti pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą ir atstovavimo byloje perspektyvumą. Kaip ir šiuo konkrečiu atveju, Tarnyba įvertinusi tai, kad turtinis reikalavimas byloje (25,40 Eur) yra mažesnis nei antrinės teisinės pagalbos išlaidos rengiant kasacinį skundą (115,80 Eur), todėl turėjo teisinį pagrindą, vadovaujantis Įstatymo 11 str. 7 d. 10 punkto nuostata, atsisakyti pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal pateiktą 2016-05-02 prašymą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau minėtoje administracinėje byloje atkreipė dėmesį, kad, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 dalyje (pagal nagrinėjamu atveju galiojančią redakciją – Įstatymo 11 str. 7 dalyje) numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Pareiškėjas pagrįsdamas jam teiktinos antrinės teisinės pagalbos būtinumą tik nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju kvalifikuota antrinė teisinė pagalba jam yra būtina ir įstatymu rekomenduojama. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip jau minėta, Tarnybai svarstant asmens pateikto prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pagrįstumą, Įstatymo nuostatos tokios teisinės pagalbos suteikimo asmeniui galimybę pirmiausiai įpareigoja įvertinti kriterijų, kurie iš esmės riboja antrinės teisinės pagalbos suteikimą, apimtyje, t. y., pirmiausia įvertinti, ar nėra Įstatymo 11 str. 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo išimčių. Taigi asmens galimybė gauti antrinę teisinę pagalbą pirmiausia yra siejama su jo (ar am aktualia reikalavimu teismui) atitikimu Įstatymo nuostatoms, o ne vien tik atsižvelgiant į asmens, padavusio prašymą, reikalavimą bet kokiu atveju sudaryti jam galimybę ginti savo pažeistas teises pasinaudojant suteikta antrine teisine pagalba.

Tarnybai pareiškėjo prašymą išnagrinėjus tinkamai taikant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, reglamentuojančiame antrinės teisinės pagalbos teikimą tvarką, sutiktina su Tarnybos priimto Sprendimo argumentais nesuteikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos siekiantis ginti savo pažeistas teises Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, nes prašymo motyvai neatitinka Įstatyme nustatytų kriterijų tokiai pagalbai gauti. Nustačius, kad pareiškėjo keliamo ginčo turtinis reikalavimas, dėl kurio pareiškėjas ketina kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą yra 25,40 Eur, t. y. mažesnis, nei galimos išlaidos rengiant kasacinį skundą ir atstovavimą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Tarnybai įvertinus, kad galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų dydį, Įstatymo 11 str. 7 d. 10 punktas buvo pritaikytas pagrįstai. Atitinkamai skundžiamas Tarnybos 2016-05-09 sprendimas Nr. 2.2-(NTP-2)-16-NT-1638-7358 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir naikinti jį pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo N. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.