- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-12
- Bylos Nr.
- e2YT-14669-1205/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Račkauskienė
- Pareiškėjas
- L. A.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja L. A. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po P. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškime pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. M.. Po jos mirties atsirado palikimas pagal testamentą, kadangi 2018 m. sausio 10 d. P. M. sudarė testamentą, kuriuo jai priklausančią dalį buto su rūsiu 4,12 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paliko vaikaitei L. A.. Šį nekilnojamąjį turtą po P. M. mirties pareiškėja pradėjo faktiškai valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, mokėti mokesčius (mokesčiai buvo mokami P. M. vardu). Nekilnojamajame turte, esančiame (duomenys neskelbtini), ji gyveno nuo 2000 m. ir dabar gyvena. Po P. M. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėja L. A. nesikreipė, kadangi tuo metu buvo įsitikinusi, kad paveldėjimo reikalus reikia tvarkyti po senelio P. M. mirties. P. M. mirė (duomenys neskelbtini). Kai pareiškėja kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą, paaiškėjo, kad notaras negali išduoti jai paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo, nes yra praleistas terminas palikimui priimti. Kitų įpėdinių, kurie galėtų ir pageidautų pretenduoti į P. M. palikimą, nėra.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, prašė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
4. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėja L. A. yra mirusios (duomenys neskelbtini), P. M. vaikaitė. Po P. M. mirties liko paveldimas turtas – dalis buto su rūsiu 4,12 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kurį mirusioji (duomenys neskelbtini) testamentu paliko L. A.. Po P. M. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
6. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
7. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po P. M. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. L. A. yra mirusiosios vaikaitė, turinti teisę paveldėti mirusiosios turtą pagal testamentą (CK 5.19 straipsnio 1 dalis). L. A. į notarą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimui gauti nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad paveldėjimą reikią tvarkyti po senelio P. M. mirties. P. M. mirė (duomenys neskelbtini). L. A. po senelės mirties gyvena bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), šiame bute nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą, naudojasi turtu. Į bylą prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad L. A. po palikėjos P. M. mirties likusį turtą valdė kaip savo, jį prižiūrėjo ir rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius.
9. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
10. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad po P. M. mirties jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu toliau rūpinosi ir prižiūrėjo vaikaitė L. A., likdama gyventi nekilnojamame turte, prižiūrėdama turtą, rūpindamasi juo, mokėdama mokesčius. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad suinteresuotas asmuo neprieštaravo pareiškimo tenkinimui, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog L. A. po senelės P. M. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių laikotarpyje priėmė palikimą, likusį po senelės P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.