- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-17
- Bylos Nr.
- 2S-1400-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10611-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- B. Z.
- Atsakovas
- E. Z.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. Z. ieškinį atsakovui E. Z. dėl bendraturčio dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė prašė atidalinti atsakovo, bendraturčio, dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieškove valdomo buto: ieškovei perduoti jos asmeninei nuosavybei butą su rūsiu, esantį trijų aukštų gyvenamojo monolitinio namo antrame aukšte, turinčio 82,92 kv. m. bendro ploto, atsakovui priteisiant iš ieškovės 76.666,67 Lt dydžio kompensaciją bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti B. Z. ieškinį atsakovui E. Z. dėl bendraturčio dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant kompensaciją.
Teismas pažymėjo, jog išnagrinėjus bylą ir įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui pripažįstama, kad asmuo jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir jis laikomas praradusiu teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų. Kasacinio teismo nutartyse ne kartą yra nurodyta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010; 2010-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2009; kt.).
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-07-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-8514-534/2007 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, tuo pačiu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iš sutarties 3.1, 3.2 punkto matyti, kad šalys išsprendė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo klausimą: 6/9 dalys buto nuosavybės teise atiteko ieškovei B. Z., 3/9 dalys buto – atsakovui E. Z.. Teismas, 2007-07-25 sprendimu nutraukdamas ieškovės ir atsakovo santuoką, tuo pačiu išsprendė (patvirtino) ir ginčo buto padalijimo klausimą, t. y. aiškiai pasisakė dėl buto dalių priklausomybės ieškovei ir atsakovui: 6/9 dalys atiteko ieškovei, 3/9 – atsakovui. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, reiškiančią tokiu sprendimu nustatytų aplinkybių prejudicialumą ir neleidžiančią pakartotinai kreiptis su ieškiniu dėl tapataus ginčo. Ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriuo iš esmės prašo pakartotinai spręsti klausimą dėl turto – buto atidalinimo, tikslu įgyti nuosavybės teisę į visą butą. Jau 2007-07-25 įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatytos ginčo šalių materialinės teisės ir pareigos – nuosavybės teisė į atitinkamas buto dalis, o teisė pakartotinai teismui peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą pateikiant tapatų ieškinį įstatyme nėra numatyta. Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas tik taikant proceso atnaujinimo institutą, tačiau ne pareiškiant tapatų ieškinį. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad abiejose civilinėse bylose šalys sutampa, nors jų procesinė padėtis ir kita: šioje byloje ieškovas ir atsakovas, civilinėje byloje Nr. N2-8514-534/2007 – pareiškėjai. Taip pat sutampa ir reikalavimo dalykas: šioje byloje ieškovė prašo atidalinti atsakovo buto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškove, civilinėje byloje Nr. N2-8514-534/2007 buvo išspręstas buto dalių atidalinimo klausimas – 6/9 dalys atiteko ieškovei, 3/9 – atsakovui. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais ar labai susijusiais juridiniais faktais. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje keliamas klausimas dėl buto dalies atidalinimo, teismas sprendė, kad civilinėje byloje Nr. N2-8514-534/2007 ir šioje byloje pagrindas savo esme yra tapatus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė B. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
1) Teismas, vertindamas ieškinio dalyką, supainiojo ginčo materialinį santykį, tai yra teisminio nagrinėjimo objektą ir gynybos būdą, neteisingai sprendė ieškinio tapatumo klausimą. Civilinėje byloje Nr. N2-8514-534/2007 buvo sprendžiamas santuokos nutraukimas, kartu išsprendžiant buto padalijimo klausimą. Teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir padalintas butas. Bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė ir šalys pradėjo valdyti butą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kokia konkrečia buto dalimi turi naudotis kiekvienas iš bendraturčių, tai yra realiosios kiekvienam iš jų priskirtos dalys nebuvo nustatytos. Todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant kompensaciją. Taigi yra pateiktas visiškai naujas reikalavimas dėl bendraturčio dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant piniginę kompensaciją kitam bendraturčiui.
2) Įstatymas nustato aiškų skirtumą tarp bendrosios jungtinės nuosavybės pasidalinimo tarp bendraturčių, priskiriant jiems tenkančios bendrosios dalinės nuosavybės dalį, ir tarp bendraturčio dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant kompensaciją. Teismas skundžiama nutartimi sutapatino šiuos du reikalavimus, todėl pažeidė materialinių teisės normų taikymą ir klaidingai interpretavo ginčo šalių teisinį santykį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas E. Z. nesutiko su skundu, prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-8514-534/2007 išsprendė buto padalinimo klausimą, 6/9 dalis buto pripažindamas ieškovės nuosavybe, o 3/9 dalis – atsakovo. Todėl naujai pareikštas ieškovės ieškinys yra tapatus jau išspręstam ginčui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 puntą, tai yra pripažinus, jog jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino dviejų civilinių bylų ginčų pagrindą ir dalyką bei teisės normas, susijusias su bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalinimu bei atidalinimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-8514-534/2007 buvo nutraukta pareiškėjų, tai yra ieškovės ir atsakovo, santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.1-3.2 punktais šalys pasidalino santuokoje įgytą butą, susitardamos, jog 6/9 buto dalys atitenka ieškovei, o 3/9 dalys atitenka atsakovui. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 4.73 straipsnio 1 dalis apibrėžia bendrosios nuosavybės teisės rūšis ir nustato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Taigi, jungtinės nuosavybės teise turtas yra valdomas tik sutuoktinių, todėl nutraukiant santuoką yra būtina padalinti turtą ir nustatyti, kokia jo dalis teks kiekvienam iš sutuoktinių. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 25 d. sprendimu baigėsi jungtinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė ir ginčo butą jie dabar valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi, minėtu sprendimu buvo tik nustatytas šalims tenkančios buto dalys, tačiau nebuvo sprendžiamas atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas, nes minėtos bylos nagrinėjimo metu tarp šalių dėl to nebuvo ginčo. Naujai pareikštu ieškiniu yra prašoma atidalinti butą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal CK 4.80 straipsnį. Taigi, nors civilinės bylos Nr. N2-8514-5342007 bei nagrinėjamos bylos šalys sutampa, tačiau ieškinio dalykas yra kitas – ne jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalinimas, tai yra šalims priklausančių dalių nustatymas, bet atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuris reiškia, kad yra suformuojami du šalims tenkantys atskiri nekilnojamojo turto objektai, arba, negalint to padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai, visas daiktas paliekamas vieno bendraturčio nuosavybei, įpareigojant jį sumokėti kitiems bendraturčiams kompensaciją pinigais.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek civilinės bylos Nr. N2-8514-534/2007, tiek nagrinėjamos bylos pagrindai taip pat yra skirtingi. Santuokos nutraukimo byloje pagal CK 3.59 straipsnį teismas privalo išspręsti sutuoktinių bendro turto padalinimo klausimą. Ieškovė ieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia dėl to, jog atsakovas, kaip bendraturtis, neleidžia jai ir vaikams tinkamai naudotis ir valdyti ieškovei tenkančia buto dalimi. Taigi, pripažintina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. liepos 25 d. sprendimu išsprendė ginčo buto padalinimo, bet ne atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, klausimą, todėl naujas ieškovės pareikštas ieškinys pagal CK 4.80 straipsnį nėra tapatus nei savo pagrindu, nei dalyku anksčiau išnagrinėtai santuokos nutraukimo bylai. Todėl nėra teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį kaip pareikštą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, panaikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.