Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei - Puidienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Šarkui, nuteistajam V. Š. ir jo gynėjai advokatei L. D., nuteistosios R. B. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. B. ir V. Š. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., ir skirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str. įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2014-12-19 iki 2014-12-20 (viena para) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-12-20 iki 2015-04-15.

J. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178str. 1 d. ir nuteistas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-01-30 iki 2015-02-01 (dvi paros) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-02-01 iki 2015-04-15.

V. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178str. 1 d. ir nuteistas 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmė laiką, vadovaujantis BK 66 str. įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015-02-03 iki 2015-02-05 (dvi paros) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-02-05 iki 2015-04-15.

Civilinis ieškinys tenkintas. Iš R. B., J. K. ir V. Š. solidariai priteista ieškovui (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Savanorių pr. 176, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas , 316,64 eurų (trys šimtai šešiolika eurų 64 ct.).

Iš atsakovės R. B. priteista 196,86 eurų proceso išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Iš atsakovo J. K. priteista 128,31 eurų proceso išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Iš atsakovo V. Š. priteista 205,47 eurų proceso išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B., J. K. ir V. Š. nuteisti už tai, kad 2014 m. gegužės 10 d., apie 12.26 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, veikdami bendrai iš prekybos centro pagrobė (duomenys neskelbtini) priklausančio turto: 4 vnt. „Sodžiaus graikinių riešutų“ 19,3 Lt vertės, viso 77,2 Lt, 6 vnt. „Sodžiaus“ spanguolių 9,74 Lt vertės, viso 58,44 Lt, 5 vnt. šalto rūkymo lašišos gabaliukais nepjaustytos vakume 11,2 Lt vertės, viso 56Lt vertės, 5 vnt. silpnai sūdytos „Kolumbo“ lašišų file 7,93 Lt vertės, viso 39,65Lt vertės, 3 vnt. šampūno „Head&Shoulders” menthol 22,72 Lt vertės, viso 68,16 Lt vertės, 3 vnt. šampūno „Wella P. F. Control“ 14,45 Lt vertės, viso 43,35 Lt vertės, 5 vnt. šampūno „ Shauma Cream&Oil“ 5,69 Lt vertės, viso 28,45 Lt, 1 vnt. balzamo „G. K. Liquid silk“ 9,08 Lt vertės, 2 vnt. balzamo „GK Ultim.Repair“ pažeistiems plaukams 9,08 Lt vertės, viso 18,16 Lt vertės, 3 vnt. dezodoranto „ Gillette Cool Wave“ 10,32 Lt vertės, viso 30,96 Lt vertės, 6 vnt. rutulinio dezodoranto „Nivea Stress Protection“ 9,83 Lt vertės, viso 58,98Lt vertės, 6 vnt., vyriško rutulinio dezodoranto “Rexona Cobalt“ 8,92 Lt vertės, viso 53,52Lt vertės, 6 vnt. rutulinio dezodoranto „DMC Extra Fresh“ 9,66Lt vertės, viso 57,96Lt vertės, 7 vnt. dušo želės „Gillette Ultra Fresh“ 10,32 Lt vertės, viso 72,24Lt vertės, 3 vnt. tirpios kavos „Eagle supreme“ 14,46Lt vertės, viso 43,38Lt, 5 vnt. natūralių lašišų ikrų 9,91 Lt vertės, viso 49,55Lt vertės, 10 vnt. natūralių lašišų ikrų 14,25 Lt vertės, viso142,5 Lt vertės, tokiu būdu bendrai pagrobė svetimo, UAB „Norfos mažmena“ priklausančio turto už 904,58Lt (262,19 Eur), t.y. padarė nusikaltimą numatytą BK 178 str. 1 d.

V. Š. apeliaciniame skunde prašo peržiūrėti bylą ir paskirtą bausmę sumažinti.

Nuteistasis J. K. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų R. B. ir V. Š. apeliaciniai skundai netenkintini.

Iš nuteistųjų R. B. ir V. Š. apeliacinių skundų matyti, kad jie iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, neigia bendrininkavimą darant vagystę iš parduotuvės, teigia, jog kiekvienas jų veikė atskirai. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose vagystės įvykdymo fakto neginčija, tik nesutinka su tuo, kad vagystė įvykdyta bendrininkų grupės, nurodydami, jog jie veikė spontaniškai, tarp jų nebuvo išankstinio susitarimo, mano, kad jų veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 178 str. 4 d., o civilinis ieškinys turėtų būti išskaidytas pagal tą dalį, kiek pagrobė, bei R. B. prašo subendrinti ankstesniais nuosprendžiais skirtą bausmes, o V. Š. prašo peržiūrėti jam skirtą bausmę ir taikyti BK 190 str. nuostatas.

Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu bei apeliacinių skundų argumentais kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji R. B. ir V. Š. įvykdė jiems inkriminuotą vagystę ir, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu jie veikė trise, kaip bendrininkų grupė, jų bendrais veiksmais padarytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 178 str. 1 d., taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistiesiems už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė teisingą bausmę.

Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. BPK normos įpareigoja teismą išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, teisingai įvertinti įrodymus, pagrįsti savo išvadas byloje ištirtais, patikimais, neginčijamais įrodymais bei visa tai tinkamai aprašyti nuosprendyje. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. išdėstytomis taisyklėmis. BPK 20 str. 5 d. nurodyta, kad teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją, palyginus ją su informacija, gaunama iš kitų šaltinių. Vertindamas įrodymus teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos išvados, ar jie atmetami. Ar įrodymai yra patikimi nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (BPK 20 str. 1, 4 dalys). Įrodymų pakankamumo reikalavimas reiškia, kad baudžiamajame procese neturi būti įrodinėjama iki begalybės. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamieji (nuteistieji) ir (ar) jų gynėjai gali teismui tik pateikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jie teismui nėra privalomi. Tokių pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Taigi pagrindinis bendrininkų požymis yra dviejų vykdytojų susitarimas atlikti nusikalstamus veiksmus. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas, bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-197/2009 ir kt.).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistieji bendrininkavo įvykdant vagystę. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti visi teismo procese patikrinti įrodymai, tarp jų ir nuteistųjų R. B., V. Š. ir J. K. duoti paaiškinimai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei teismas motyvavo, kodėl nesivadovavo kaltinamųjų parodymais. Kolegijos nuomone, V. Š. argumentai, kad pirminiai parodymai duoti esant abstinencijos būklėje, kad jie surašyti paviršutiniškai vertintini tik kaip nuteistojo pasirinkta gynybos taktika. Be to, pažymėtina, kad bylos duomenų pripažinimas įrodymais ir sprendimas dėl jų įrodomosios vertės yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamoje byloje nuteistųjų nesutikimas su teismo išvada, kad vagystė buvo įvykdyta jiems veikiant bendrininkų grupe, iš esmės grindžiamas išankstiniu susitarimu dėl nusikaltimo darymo tarp jų nebuvimu. Kaip jau minėta, susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o susitarimas gali įvykti ir konkliudentinių veiksmų pasekoje. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Vagystės atveju nusikalstama veika yra laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad įvertinus nuteistųjų paaiškinimus, liudytojų parodymus, vaizdo įrašo duomenis, kitus faktinius bylos duomenis kaip visumą, nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai – tyčia ir susitarimas tarp nuteistųjų veikti bendrai. Iš byloje esančio vaizdo medžiagos apžiūros protokolo ir fotolentelių duomenų matyti, kad 12:23:16 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ atvažiuoja baltos spalvos automobilis, kuris pastatomas ten kur nefilmuoja vaizdo kameros. 12:26:18 val. į parduotuvę eina R. B., greta jos V. Š. ir paskui juos ateina J. K.. R. B. eina į skyrių kur sudėti įvairūs šampūnai, dezodorantai bei kitos higienos prekės, ima šias prekes, užėjusi už parduotuvėje stovinčių dėžių, šias prekes deda po striuke. V. Š. prieina prie lentynų, kur sudėti ikrai, lašiša, ima įvairias prekes ir deda jas po striuke. J. K. iš šono prieina prie tų pačių lentynų, ima prekes ir kiša jas po striuke. 12:29:01 val. R. B. išeina iš parduotuvės ir eina link automobilio, 12:33:29 val. sugrįžta, 12:32:38 val. patikrina apsaugos darbuotojo duris. Jos užrakintos. Eina į parduotuvę. 12:34:51 val. iš parduotuvės išeina J. K., 12:35:22 val. iš parduotuvės išeina V. Š., 12:36:04 val. iš parduotuvės išeina R. B.. 12:36:48 val. baltos spalvos automobilis išvažiuoja iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės (t. 1, b.l. 21-22, 23-34). Visų trijų pažįstamų asmenų atėjimas į prekybos salę, prekių slėpimas ir praėjimas pro kasas per palyginus trumpą laiką ( sugaištama 7 minutes) neabejotinai rodo, buvus susitarimą tarp šių asmenų. Be to prieš iš salės išeinant J. K. ir V. Š., R. B. patikrina apsaugos darbuotojo kabineto duris, kurios tuo metu buvo užrakintos ir tik tuomet jai grįžus į salę visi vienas po kito išeina iš parduotuvės, nesumokėdami už prekes. Liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas I. M. parodė, kad 2014-05-10 apie 12.30 val. buvo sandėlyje, ėjo į sandėlį darbo reikalais. Pagal įrašą matė, kaip nuėjo į sandėlį. Iš pradžių matė vieną asmenį, po to buvo pastebėtas antras ir jam išeinant buvo pastebėta mergina, du vyrai ir mergina. Jie visi trys atėjo iš tos pačios pusės. Jie įėjo į salę ir išsiskirstė į skirtingas puses (T. 5, b.l. 96-97).

Kolegijos nuomone, toks nuteistųjų veiksmų bendrumas ir vienalaikiškumas akivaizdžiai rodo jų susitarimą daryti bendrą nusikalstamą veiką ir kartu paneigia apeliacinių skundų argumentus, kad jie neva neveikė bendrai. Byloje neabejotinai nustatyta, kad visi nuteistieji veikė bendru sutarimu, suvokė bei pritarė vienas kito veiksmams, suprato, kad kiekvienas iš jų realizuoja dalį vagystės sudėties objektyviųjų požymių ir norėjo taip veikti iki buvo pasiektas norimas rezultatas už ką jie pirmos instancijos teismo nuosprendžiu ir buvo pagrįstai nuteisti.

Kadangi pagrobto turto bendra vertė viršija 5 MGL sumą (pagrobto turto vertė 262,19 Eur), nėra jokio teisinio pagrindo nuteistųjų R. B. ir V. Š. veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 178 str. 4 d.

Nuteistoji R. B. apeliaciniame skunde nurodė, jog pirminės apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje nedalyvavo jos advokatas. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog 2015-02-02 R. B. buvo pareikšti įtarimai (T. 1, b.l. 85-86) ir tą pačią dieną buvo atlikta įtariamosios R. B. apklausa, kurios metu dalyvavo advokatas R. U. (T.1, b.l. 89). Todėl nuteistosios R. B. argumentai nepagrįsti.

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas tenkino civilinį ieškinį, solidariai priteisdamas iš R. B., J. K., V. Š. ieškovui (duomenys neskelbtini) 316,64 Eur atlyginimą. Tačiau apeliantė R. B. prašo išskaidyti civilinį ieškinį ir priteisti kiekvienam kaltinamajam tą žalos dalį, kurią konkrečiai pagrobė.

BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. CK 6.279 str. reglamentuoja atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą. Šio straipsnio 1 d. numatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Tai reiškia, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai, nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos, nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji R. B., V. Š. ir J. K. BK 178 str. 1 d. inkriminuotą nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe ir jų bendrais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarytos turtinės žalos atlyginimą priteisė iš nuteistųjų R. B., V. Š. ir J. K. solidariai. Nurodytu teisiniu reglamentavimu yra apsaugomi nukentėjusio asmens interesai. Esant solidariajai nuteistųjų atsakomybei, nukentėjęs asmuo gali reikalauti iš visų nuteistųjų ir iš bet kurio jų atskirai atlyginti tiek visą padarytą žalą, tiek ir bet kurią jos dalį. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo tenkinti nuteistosios R. B. apeliacinį skundą ir nustatyti dalinę nuteistųjų atsakomybę.

R. B. apeliaciniu skundu prašo subendrinti jai paskelbtus nuosprendžius, kurie buvo paskelbti 2015-03-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2015-02-25 Trakų rajono apylinkės teismo.

Apeliantės prašymas subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis atmestinas. Priimant Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nuosprendį, apeliantės minimi ankstesni nuosprendžiai nebuvo įsiteisėję, todėl šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės negalėjo būti subendrintos. Veikos, už kurias apeliantė nuteista minimais nuosprendžiais, pagal savo pavojingumą nesiskiria, todėl BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. taikymo sąlygų ir pagrindo bausmes bendrinti apėmimo būdu nėra. Tokiu atveju bausmės gali būti bendrinamos tik visiško ar dalinio sudėjimo būdu. Kadangi byla nagrinėjama tik pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, vengiant pabloginti nuteistosios teisinę padėtį, bausmių bendrinimo klausimai paliekami spręsti BPK 347 str. nustatyta tvarka.

V. Š. taip pat prašo paskirtą bausmę sumažinti, pakeičiant baudžiamojo kodekso straipsnį, bei pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 str. 1 d.

Kadangi V. Š. pripažintas kaltu padarius BK 178 str. 1 d. nustatytą veiką yra pagrįstai, todėl kolegija nekartodama anksčiau nurodytų motyvų, daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo paskirtą bausmę sumažinti apelianto prašomu pagrindu. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad teismas nagrinėjantis baudžiamąją bylą nėra saistomas prokuroro pasiūlytos bausmės dydžio. Teismas skundžiamu nuosprendžiu išsamiai apibūdino kaltinamojo V. Š. asmenybę, įvertino veikos pavojingumo laipsnį, padarytos žalos dydį, įvertino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, todėl pagrįstai parinko bausmės rūšį- laisvės atėmimą ir nustatė jos dydį artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Todėl švelninti bausmę, nėra teisinio pagrindo. Apeliantas taip pat prašo pritaikyti BK 190 straipsnį. Minėtame straipsnyje pateiktas turto vertės išaiškinimas, kuriame nurodyta, jog šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Taigi asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio nusikalstama veika kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. Nagrinėjamu atveju V. Š. veika buvo kvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d. ir jis buvo nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su kitais asmenimis pagrobė turto iš (duomenys neskelbtini) už 262,19 Eur. Tai suponuoja išvadą, jog V. Š. padarytu nusikaltimu pagrobto turto suma viršija 188,25 Eur (5 MGL), todėl neatitinka nedidelės vertės turto išaiškinimo pagal naujai įsigaliojusią BK 190 str. redakciją. Dėl šios priežasties nėra jokio įstatyminio pagrindo keisti nuosprendį, nuteistojo padarytą veiką perkvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. B. ir V. Š. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokatų darbo užmokestis ( t.5,b.l.143-146). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš apeliantų V. Š. ir R. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistųjų R. B. ir V. Š. apeliacinius skundus atmesti.