Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-10-25 · Civilinė byla Nr. e2-25737-842/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-25
Bylos Nr.
e2-25737-842/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20395-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Stukaitė
Ieškovas
T.A. P.
Atsakovas
A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-25737-842/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20395-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė,sekretoriaujant Astai Zacharevičienei,dalyvaujant vertėjai Katerinai Chvatovai,ieškovui T.A. P. (T. A. P.),atsakovei A. P. (A. P.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. A. P. (T. A. P.) ieškinį atsakovei A. P. (A. P.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. P., prašydamas: 1) nutraukti santuoką tarp ieškovo T. A. P. ir atsakovės A. P. dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę „L.“; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad santuoką su atsakove sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), santuoka (duomenys neskelbtini) įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje bendrų vaikų nesusilaukė. Ieškinyje nurodė, kad dėl santuokos iširimo yra kalta atsakovė, kuri ieškovui 2020 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesiais išvykus darbo reikalais į projektą (duomenys neskelbtini), o po šio projekto – į projektą (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. lapkričio mėnesio pradėjo susitikinėti su kitu vyru, buvo ieškovui neištikima.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su pareikštu ieškiniu sutiko. Atsakovė sutiko, kad būtų nutraukta santuoka ir jai būtų palikta ikisantuokinė pavardė „L.“.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį prašė tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Nurodė, kad neprašo iš atsakovės priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – nei žyminio mokesčio, nei išlaidų, patirtų atstovavimui.

Teismo posėdžio metu atsakovė su pareikštu ieškiniu sutikimo, prašė šalių santuoką nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Dėl santuokos nutraukimo

Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įtraukta į apskaitą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 3.64 straipsnis). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (CK 3.54 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju termino susitaikymui skyrimas netikslingas, kadangi šalys tokio prašymo nereiškė, šalys nuo 2020 m. gruodžio mėnesio nepalaiko jokių santykių, gyvena skirtingose valstybės, taigi nėra pagrindo manyti, kad santuoka gali būti išsaugota.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

Ieškovas teigia, kad sutuoktinė nesilaikė pareigos būti sutuoktiniui lojalia, ieškovui išvykus į komandiruotę, buvo jam neištikima. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo, nurodė, kad sutinka su reikalavimais, prašo santuoką kuo greičiau nutraukti. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo priežasčių, tai, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai neveda bendro ūkio, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas šalių santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Ieškovas nurodė esantis sveikas ir darbingas, išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Atsakovė reikalavimų dėl išlaikymo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad prašymų dėl išlaikymo priteisimo nėra gauta, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių

Ieškovas prašo nutraukus santuoką ieškovei sugrąžinti ikisantuokinę pavardę „L.“. Atsakovė su tokiu reikalavimu sutinka. Atsižvelgiant į šalių prašymus, į tai, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, atsakovei po santuokos nutraukimo sugrąžinama iki santuokos turėta pavardė „L.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl turto, turtinių teisių ir pareigų padalinimo bei šalių prievolių

Ieškovas nurodė, kad jokio turto bendrosios nuosavybės teise gyvendami kartu neįgijo. Remiantis byloje esančiais 2021 m. liepos 28 d. išrašais iš Juridinių asmenų registro, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos, 2021 m. liepos 29 d. išrašais iš Nekilnojamojo turto registro, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto neturi, todėl turto padalijimo klausimas byloje nespręstinas.

Ieškovas nurodė, kad šalys skolinių prievolių nėra prisiėmę, todėl prievolių padalijimo klausimas nutraukiant santuoką nėra sprendžiamas. Atsakovė duomenų apie turimus kreditorinius įsipareigojimus nepateikė.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) ir Antstolių informacinės sistemos išrašu, duomenų apie šalių turimus kreditorinius įsipareigojimus nenustatyta.

Nesant duomenų apie šalių turimus kreditorinius įsipareigojimus, jų padalijimo klausimas byloje nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė neprašantis iš atsakovės priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovė prašymo dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Į valstybės biudžetą išieškotina suma būtų mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisia (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įtrauktą į apskaitą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp T. A. P. (T. A. P.), gimusio (duomenys neskelbtini), ir atsakovės A. P. (A. P.), gimusios (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui T. A. P. (T. A. P.) palikti pavardę – „P.“, atsakovei A. P. (A. P.) – „L.“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Stukaitė