- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-26
- Bylos Nr.
- 2-1009-266/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00881-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Pareiškėjas
- T. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus
- Advokatai
- Jonas Ivoška
- Kategorijos
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus atstovei Gerdai Vaicekavčienei ,
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. M. pareiškimą ir patikslintą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja T. M. pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. Š., miręs 1948m. balandžio 2d., yra teisėtas 26.33 ha žemės , esančios (duomenys neskelbtini), savininkas ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja T. M. yra vienintelė teisėta savo senelio A. Š. palikimo turėtos žemės sklypo nuosavybės teisių įgyjėja pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti ir paaiškino , kad pareiškėjos senelis A. Š. iki žemės nacionalizacijos valdė 26,23 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors yra tokį faktą pavirtinantys archyviniai dokumentai, tačiau pareiškėja prašo nustatyti tokį faktą , nes 1939 metais A. S. Š testamentu savo turėtą žemę buvo palikęs sūnums. Tačiau jei teismas manys kitaip , neprieštaravo, jog šioje dalyje byla gali būti nutraukta. A. Š. turėjo du sūnus A. ir H. ir dvi dukteris E. M. ir S. S.- pareiškėjos motiną. 1939 metais pareiškėjos senelis surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko sūnums. Dukterims turto nepaliko nurodydamas, jog jam atidavė turto dalis joms ištekant. Sūnus A. ir H. mirė nepriėmę minėto turto. A. Š. žmona O. Š. buvo padariusi prašymą išmokėti piniginę kompensaciją už jos vyro A. Š. turėtą žemę, tačiau ji 1991 metais mirė ir po jos mirties palikimo niekas nepriėmė. Pareiškėja 1992 metais su pareiškimu kreipėsi į Skiemonių agrarinės reformos tarnybą , prašydama atkurti nuosavybes teises į senelio A. Š. valdytą žemę, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas. Pareiškėjos atstovas nurodė, jog testamentiniams įpėdiniams nesuspėjus priimti nuosavybę iki jos paveldėjimo pagrindų atsiradimo, turtas lieka vieninteliam registruotam turto savininkui A. Š.. A. Š. testamentu, turtą palikdamas sūnums, nepasisakė, jog dukterys neturi teisės į palikimą ir tokios teisės neatėmė. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, pareiškėja yra vienintelė teisėta pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą , nes ji yra žemės savininko vaikaitė. Kitų A. Š. turto įpėdinių nėra. H. Š. labai seniai yra išvykęs į užsienį ir yra miręs. Praėjo daugiau nei 20 metų ir jo turto įpėdinai nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl laikytina , jog pareiškėja likusi vienintelė turinti teisę atkurti nuosavybės teises į senelio valdytą žemę pagal nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą .
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus atstovė paaiškino, jog civilinė byla dalyje, dėl pirmo pareiškėjos prašymo, jog A. S. Š. buvo 26,23 ha žemės sklypo savininkas iki nacionalizacijos turi būti nutraukta, nes visiškai pakanka dokumentų, jog A. S. Š., miręs 1948 metais, buvo 26,23 ha žemės sklypo savininkas iki nacionalizacijos . Dėl kito pareiškėjos prašymo, tai jį paliko spręsti teismui. Nurodė, jog A. S. Š. 1939 metų testamentu visą savo turtą paliko sūnums A. ir H. Mirus žemės savininkui A. Š., pagal jo paliktą testamentą turto niekas nepriėmė , tik A. Š. žmona O. Š. buvo padavusi prašymą atkurti nuosavybės teises į A. Š. turėtą žemę, tačiau ji mirė. Po jos mirties iki 2011 metų niekas nepadavė prašymo dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja laiku pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio žemę, tačiau to padaryta nebuvo, nes žemės savininko A. Š. testamente nurodyta, jog žemę jis palieka savo sūnums.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies .
Bylos medžiaga, pareiškėjo atstovo, suinteresuoto asmens paaiškinimais nustatyta, jog A. S. Š., miręs 1948 m. balandžio 2d., iki žemės nacionalizacijos valdė 26.23 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). A. Š. turėjo du sūnus A. Š. , H. Š. ir dvi dukteris E. M. ir S. S. - pareiškėjos motina.1939m. kovo 2d., A. Š. surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko sūnums A. ir H. Š.. (b.l. 21-23) 1848m. balandžio 2d., A. Š. mirė. Jo žmona K. Š. mirė 1967m. sausio 1d. Įsigalėjus okupacinei valdžiai , po A. Š. mirties , jo sūnus palikimo pagal testamentą priimti negalėjo. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, A ir H. Š. mirė nepriėmę palikimo .Pareiškėjos motina S. S. mirė 1990m. lapkričio 8d., A. Š. ( taip nurodyta jo mirties liudijime) žmona O. Š. 1991m. liepos 29d., Skiemonių apylinkės agrarinei tarnybai parašė prašymą išmokėti piniginę kompensaciją už jos vyro A. Š. turėtą žemę O. Š. mirė 1991m. lapkričio 26d., ir kompensacija už žemę jai nebuvo išmokėta. Mirus A. Š. ir O. Š. niekas nesikreipė į notarus dėl palikimo priėmimo. 1992m. sausio 29d., pareiškėja T. M. Skiemonių apylinkės agrarinės reformos tarnybai parašė prašymą dėl 26,23 ha žemės sklypo , esančio (duomenys neskelbtini), kurią valdė senelis A. Š., grąžinimo natūra. (b.l. 47). Kadangi Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka atkurti pareiškėjai teises į senelio turėtą žemę , tai pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašo jos pareiškimą tenkinti. Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių skyrius pareiškėjos prašymą paliko spręsti teismui.
1. Dėl pareiškėjos prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. Š., miręs 1948m. balandžio 2d., yra teisėtas 26,23 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Kaip matyti ir byloje pateiktų archyvinių dokumentų , tai jų visiškai pakanka , jog A. Š. iki žemės nacionalizacijos valdė 26,23 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir buvo žemės savininkas. Tai patvirtina Utenos apskrities Skiemonių valsčiaus Voversių ir Pažerių seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1940-04-18 sąrašas, patvirtintas 1940-05-11 . Jame įrašytas savininkas A. Š. (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 26,23 ha žemės . (b.l.11-12). Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas subjektinės teisės atsiradimas , pasikeitimas ar pabaiga. Kadangi visiškai pakanka dokumentų, jog A. Š. buvo 26,23 ha žemės sklypo savininkas, todėl tokio fakto nustatymas nesukurs teisinių padarinių, todėl dėl šio pareiškėjos prašymo byla dalyje nutrauktina.
2. Dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja yra vienintelė teisėta savo senelio A. S. Š. palikimo turėtos žemės sklypo nuosavybės teisių įgyjėja pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Kaip nustatyta žemės savininkas A. Š. turėjo du sūnus A. Š., H. Š. ir dvi dukras E. M. ir S. S., kuri buvo pareiškėjos motina.1939m. kovo 2d., A. Š. testamentu visą savo turtą , tame tarpe ir 26,23 ha žemės paliko sūnums A. ir H. Š.. Dukterims minėtu testamentu nieko neužrašė, nurodydamas, jog jis dalis atidavė dukterims, kai jos ištekėjo. 1948m. balandžio 13d., mirus žemės savininkui A. Š., pagal tuometinius įstatymus jo sūnūs negalėjo paveldėti testamente nurodytos žemės. A. ir H. Š. mirė nepriėmė pagal testamentą tėvo turto. Testamento surašymo metu- 1939-03-02 d., H. Š. buvo išvykęs į užsienį. Tame testamente A. Š. nurodė, jog sūnui H. Š. negrįžus iš užsienio per dešimt metų, visas testamentu jam užrašytas turtas pereina sūnui A. Š.. Byloje nėra dokumentų, kurie patvirtintų, jog H. Š. sugrįžo iš užsienio. Iki šios dienos niekas iš jo giminių nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal testamentą į A. Š. valdytą žemę. A. Š. žmona K. Š. mirė 1967-01-01d. A. Š. (taip nurodyta mirties liudijime, o testamente A. Š.) mirė 1983-03-12. Pareiškėjos motina S. S. mirė 1990m. lapkričio 8d. Testamentinio įpėdinio A. Š. žmona O. Š. 1991m. liepos 29d., parašė Skiemonių apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą išmokėti pinginę kompensaciją už jos vyro A. Š. turėtą žemę. Prašymas nebuvo išspręstas , nes ji 1991m. lapkričio 26d., mirė. Pareiškėja T. M. 1992m. sausio 29d., pateikė prašymą Skiemonių apylinkės agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teises į senelio A. Š. iki nacionalizacijos valdytą žemę 26,23 ha (duomenys neskelbtini) kaime. Iki šiol šis prašymas nėra išspręstas, nes suinteresuotas asmuo nurodo, jog pagal testamentą A. Š. žemę paliko sūnums, o dukrai – pareiškėjos motinai S. S. , nieko neužrašė. Įvertinus visus byloje surinktus duomenis apie žemės savininką, jo vaikus, įvertinus paveldėjimo santykius reglamentuojančias teises normas , teismas daro išvadą, jog pareiškėja T. M. pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažintina vienintelė turinti teisę atkurti nuosavybės teises į senelio valdytą žemę. A. Š. turto testamentinė įpėdinė O. Š. mirė nesuspėjusi atkurti nuosavybės į valdytą žemę . Jos mirties faktas tapo sąlyga įstatyminiams įpėdiniams pretenduoti į tą nuosavybę. LR Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 2 dalis numato, kad pagal įstatymą paveldima , kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą , nei pagal testamentą, arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų atėmė teisę paveldėti , tai tokiu atveju mirusio turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Kaip matyti iš aukščiau nurodyto žemės savininko A. Š. surašyto testamento, jis testamentu turtą paliko sūnums, tačiau jie po tėvo mirties palikimo nepriėmė. Testamentu A. Š. neatėmė dukterims teisės paveldėti jo turtą . Po A. Š., O. Š. mirties dėl jų palikimo niekas į notarą nesikreipė ir palikimo nepriėmė . Praėjo daugiau nei 20 metų. Apie H. Š., dar prieš karą išvykusį į užsienį, ir negrįžusį, nėra jokių duomenų. Taigi, jeigu nėra įpėdinių pagal testamentą, tai dar nereiškia, jog visas turtas pereina valstybei . Pareiškėja laiku padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio žemę, todėl šiuo atveju laikytina, jog pareiškėja – žemės savininko A. Š., vaikaitė, yra vienintelė teisėta senelio A. Š. palikimo turėtos žemės sklypo nuosavybės teisių įgyjėja pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą , todėl šioje dalyje jos pareiškimas visiškai tenkintinas ir toks faktas nustatytinas teismine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444 str., 259str.,268str.,270 str.-
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti iš dalies.
Bylą dalyje dėl pareiškėjos T. M. prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą , jog A. S. Š, miręs 1948m. balandžio 2d., yra teisėtas 26,23 ha žemės , esančios (duomenys neskelbtini) , savininkas , nutraukti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja T. M. yra vienintelė teisėta jos senelio A. Š. palikimo turėtos žemės sklypo nuosavybės teisių įgyjėja pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą .
Faktas nustatomas nuosavybės teisės į žemę atstatymui.
Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.