Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. B., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio organo įgaliotai atstovei – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiajai specialistei V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialisto K. M. 2014 m. liepos 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 53-26P14758960-14,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gautas A. B. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialisto K. M. 2014 m. liepos 18 d. nutarimą; perduoti šią administracinės teisės pažeidimo bylą ikiteisminiam tyrimui į Kauno apygardos prokuratūrą. Skunde nurodė, kad 2014 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialisto K. M. 2014 m. liepos 18 d. nutarimu jis buvo nubaustas 300 litų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 90 str. Jis jokio teisės pažeidimo nepadarė, mano, kad yra nubaustas 300 litų bauda nepagrįstai ir neteisėtai. 2014 m. liepos 18 d. vykusio posėdžio metu buvo remtasi tik V. V. ir jo biologinio tėvo A. B. melagingais parodymais, jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo padarytą pažeidimą, pateikta nebuvo, todėl pareigūnas priimdamas nutarimą neįvertino visų aplinkybių ir nepagrįstai paskyrė jam baudą už pažeidimą.

Apklaustas teismo posėdžio metu A. B. skundą palaikė ir prašė teismo panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą. Jis teismui paaiškino, kad įvykio dieną ėjo nusipirkti cigarečių. Jo kaimynas V. V. stovėjo kartu su V. K. prie Kovo -11 osios g. antrosios laiptinės. Lauke lakstė palaidas V. V. šuniukas. V. V. jį pamačius, šis pasakė savo draugui „žiūrėk“. Jam einant tarp jų, jis pamatė kaip V. V. jam duoda į galvą. Jis atsitraukė, įkišo ranką į kišenę imituodamas ginklą, tuomet V. V. savo šuniui pasakė „paimk, paimk“. Šuo pribėgo prie kojos ir pradėjo kandžioti, laikė už batų šniūrelių, todėl jis, kad galėtų pasišalinti, jį krestelėjo. Šuns jis nenuspyrė, bet krestelėjo, šuo nenugriuvo ir necypė iš skausmo, o nubėgo į laiptinę ir vieną kartą cyptelėjo. Šuo neveislinis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. Administracinių teismų praktika Nr. 1, 2001, P. 328–329; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, P. 251–252). Vien tik administracinio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-710/2008, 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje N261-1084/2012 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008, 2008 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje N444-340/2008 ir kt.). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 str. 2 d.) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole asmeniui suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-2962/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-552/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 str. 1 d., 284 str. 1 d.).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 53-26P14758960-14 medžiagos nustatyta, kad A. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už tai, kad 2014 m. birželio 12 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini) kieme su koja spyrė V. V. karališkosios pekino veislės šuniukui į galvą, o šis nugriuvo bei iš skausmo cypė, ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 90 straipsnyje.

ATPK 90 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais, taip pat jų kankinimą.

Pažymėtina, kad ATPK 90 straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus (nagrinėjamu atveju į Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą), todėl surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio straipsnio pagrindu turi būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos jis pažeidė.

Vertinant administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 53-26P14758960-14 surinktus duomenis matyti, kad A. B. surašytame 2014 m. liepos 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokole (3 b. l.), nebuvo nurodyta, kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus galimai jis pažeidė. Tai, kad A. B. savo galimai neteisėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 1 d. ir 4 str. 2d. 24 punktą, buvo nurodyta tik A. B. atžvilgiu priimtame ir jo skundžiamame 2014 m. liepos 18 d. nutarime, kuriuo jis buvo nubaustas 300 litų bauda. Tuo tarpu objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu.

Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju objektyviųjų požymių išdėstymas 2014 m. liepos 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu yra kaltinamas A. B., neleidžia daryti išvados, kad jam buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo yra kaltinamas, pažeidžiami tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje įtvirtintas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N502-4307/2009). Pagal suformuotą teismų praktiką, tokia situacija laikytina asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo šio kaltinimo, pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-2962/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-552/2011 ir kt.). Tai įvertinus, teismas sprendžia, kad nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai laikytini esminiais, tyrimo metu jie nebuvo ištaisyti ir nulėmė neteisėto bei nepagrįsto 2014 m. liepos 18 d. nutarimo A. B. atžvilgiu priėmimą ir dėl to šis nutarimas yra naikintinas.

Be aukščiau paminėto esminio pažeidimo, teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje prieš priimant 2014 m. liepos 18 d. nutarimą, nebuvo atliktas išsamus ir objektyvus tyrimas siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 53-26P14758960-14 medžiagos matyti, jog administracinio teisės pažeidimo byla A. B. atžvilgiu buvo pradėta pagal V. V. pareiškimą, kuriame jis nurodė bei patikslintuose parodymuose parodė, kad A. B. baugindamas su peiliu ir sakydamas „ateik čia, paštyrinsiu tave“ 2014 m. birželio 12 d. apie 17 val. prabėgdamas tyčia spyrė jo šuniui Rokiui į galvą ir šis iš skausmo nugriuvo (6 b.l.). V. V. apklausiamas teisme šias aplinkybes patvirtino, taip pat parodė, kad įvykio dieną A. B. braukė V. K. peiliu per pilvą, šoko prie jo su peiliu, pamatęs, kad šuo bejėgis ant pavadėlio spyrė šiam iš kojos, šis net persivertė, taip pat nurodė, jog jo šuo, kuriam spyrė A. B., yra karališkosios pekinų veislės (89 b.l.). Tuo tarpu A. B. apklausiamas tiek tyrimo metu, tiek teisme kaltę neigė, jis parodė, jog įvykio dieną ėjo nusipirkti cigarečių. Jo kaimynas V. V. stovėjo kartu su V. K. prie Kovo -11 osios g. antrosios laiptinės. Lauke lakstė palaidas V. V. šuniukas. V. V. jį pamačius, šis pasakė savo draugui „žiūrėk“. Jam einant tarp jų pamatė kaip V. V. jam duoda į galvą. Jis atsitraukė, įkišo ranką į kišenę imituodamas ginklą, tuomet V. V. savo šuniui pasakė „paimk, paimk“. Šuo pribėgo prie kojos ir pradėjo kandžioti, laikė už batų šniūrelių, todėl jis, kad galėtų pasišalinti, jį krestelėjo. Šuns jis nenuspyrė, bet krestelėjo, šuo nenugriuvo ir necypė iš skausmo, o nubėgo į laiptinę ir vieną kartą cyptelėjo. Šuo neveislinis (68-70 b.l.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. V. ir A. B. yra kaimynai, jie nuolat tarpusavyje konfliktuoja, apžiūrėjus medžiagą, kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 26-At-00964-14 bei iš administracinėje byloje esančios medžiagos matyti, kad minimi asmenys ne kartą yra kreipęsi dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo vienas kito atžvilgiu (medžiagos, kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 26-At-00964-14 1, 2, 3, 6-7 b.l., administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-266-888/2014 29-52 b.l.). Tai, kad tarp jų nuolat vyksta konfliktai, patvirtino ne tik A. B. ir V. V., bet ir apklausti teisme liudytojai V. K., J. A. P., A. B. (83, 84 b.l.).

Tokiu atveju, sprendžiant klausimą dėl A. B. kaltės, tyrimo metu turėjo būti surinkta jo kaltę patvirtinančių neginčijamų, objektyvių įrodymų visuma ir šių įrodymų pagrindu paneigta A. B. versija, kad V. V. jį apkalbėjo bei, kad jis gindamasis krestelėjo V. V. šunį ir konstatuotas jo galimai padarytas pažeidimas. Be to, byloje turėjo būti aiškiai nustatyta (pvz.: iš dokumentų, fotonuotraukų, skiepų paso) kokios veislės šuniui galimai įspyrė A. B.. Tačiau, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, tyrimo metu šių aplinkybių išsiaiškinta nebuvo, priešingai, apklausta teismo posėdžio metu tyrėja S. J., surašiusi byloje protokolą, parodė, jog aplinkybė, ar V. V. nėra suinteresuotas apkalbėti A. B., tiriama nebuvo (80 b.l.), apklaustas nutarimą byloje surašęs vyr. specialistas K. M. parodė, kad įvykius, susijusius su šuniuku, jis nustatė tik iš V. V. parodymų, telefonu šis jam pasakė, kad augina karališkosios veislės pekino šuniuką, gyvūno dokumentų neprašė ir priimdamas nutarimą vadovavosi tik rašytiniais liudytojų parodymais (81-82, 85 b.l.), liudytojai V. K. ir J. A. P. parodė, kad įvykio dieną A. B. puolė su peiliu ant V. V., A. B. spyrė šuniui taip, kad šis apvirto aukštielninkas ir cypė, šuo neveislinis (83-84 b.l.). Iš A. B. teismui pateikto įvykio metu daryto garso įrašo yra girdimas konfliktas tarp A. B. ir V. V. bei gyvūno panašaus į šunį cypimas, tačiau nėra aiški šio cypimo priežastis, be to, girdimos aplinkybės nesutampa su V. V. nurodytomis įvykio aplinkybėmis (99 b.l.). Taip pat tyrimo metu nebuvo patikrinta, ar V. V. įvykio metu nepažeidė Kauno mieste galiojančių gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių, patvirtintinų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-622, 13 p. reikalavimų, kurios numato, kad šunys bendrojo naudojimo patalpose vedami ir viešose vedžiojimo vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Jei šalia yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Tyrimo metu taip pat nebuvo surinkti iš medicininių įstaigų duomenys ir tinkamai įvertinti sprendžiant klausimą, ar A. B. apskritai galėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, tai yra, ar jis galėjo įvykio metu suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nustatant A. B. kaltę dėl galimai padaryto pažeidimo nebuvo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Tuo tarpu pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole netinkamai suformulavus A. B. reiškiamą kaltinimą ir šio protokolo pagrindu priėmus nutarimą, buvo apribota administracinėn atsakomybėn patraukto asmens galimybė gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, o tuo pačiu – teismui tinkamai vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiką, taip pat nebuvo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bylos aplinkybės, šie trūkumai laikytini esminiais ir jų nebuvo galima ištaisyti teisme, todėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialisto K. M. 2014 m. liepos 18 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 53-26P14758960-14 panaikintinas ir byla grąžintina organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nenustačius nusikalstamos veikos požymių ar, kad nusikalstamą veiką būtų padaręs kitas asmuo, A. B. skunde nurodytas prašymas perduoti šią administracinio teisės pažeidimo bylą ikiteisminiam tyrimui į Kauno apygardos prokuratūrą atmestinas kaip nepagrįstas (ATPK 249 str., BPK 257 str.) .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

A. B. skundą tenkinti iš dalies.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialisto K. M. 2014 m. liepos 18 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 53-26P14758960-14 panaikinti ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Išsireikalautą apžiūrai medžiagą, kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 26-At-00964-14, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariatui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.