Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui UAB „G. L. Food in Vilnius“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-09-07 tarp ieškovo A. Š. ir atsakovo UAB „G. L. Food in Vilnius“ buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 8, pagal kurią ieškovas nuo 2011-09-07 buvo priimtas į darbą virėjo pareigoms, mokant jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį 4,85 Lt (prieš apmokestinimą), mokant du kartus per mėnesį, avansą-einamojo mėnesio 20 d. ir algą-sekančio mėnesio 15 d. Šios darbo sutarties 4 p. ieškovui nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis, o 5 p. darbas pagal sudarytą slenkantį darbo grafiką, neviršijant Lietuvos Respublikos Darbo kodekse nustatytų darbo laiko normų (b.l. 38). Darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo nutraukta 2011-11-04 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (b.l. 38, 3, 31, 51). Darbo sutartis nepasirašyta ieškovo, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys buvo darbo teisiniuose santykiuose (b.l.29-31, 115-119). Iš atsakovo pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad nuo 2011-09-07 iki 2011-11-04 atsakovas ieškovui žymėjo dviejų valandų per dieną dirbtą laiką, t.y. pagal žiniaraščius ieškovas 2011 m. rugsėjo mėnesį dirbo 48 val., paskaičiuotas darbo užmokestis 232,80 Lt, 2011 m. spalio mėnesį ieškovas dirbo 40 val., paskaičiuotas darbo užmokestis 194 Lt, 2011 m. lapkričio mėnesį atsakovas dirbo 2 val., paskaičiuotas darbo užmokestis 40,18 Lt (b.l. 53, 58-63, 57). Ieškovas 2011-12-28 prašymu prašė atsakovo išduoti pažymą apie priskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už visą įsiskolinimo laikotarpį ir nurodyti vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį (b.l. 50). Ieškovas 2012-01-13 pranešimu, atstovaujamas VšĮ „Atgauk algą“, dėl skolinių įsipareigojimų įvykdymo kreipėsi į atsakovą dėl 1 953,24 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, sumokėjimo, nurodydamas VšĮ „Atgauk algą“ atsiskaitomosios sąskaitos numerį ir kredito įstaigos rekvizitus (b.l. 39, 71). Atsakovas į bylą pateikė 2011-11-27, 2012-01-12, 2012-02-01 pranešimus, adresuotus ieškovui, dėl galutinio atsiskaitymo (b.l. 49, 54, 55, 72-76). Atsakovas 2012-06-27 pervedė ieškovui į VšĮ „Atgauk algą“ nurodytą sąskaitą 213,10 Lt (b.l. 56), o 2012-10-23 - 253,88 Lt sumą (b.l. 78). UAB „Elante“ l.e. direktorės A. P. 2012-11-16 pažymoje nurodyta, kad UAB „G. L. Food in Vilnius“ apskaita buvo tvarkoma pagal 201-12-31 buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 11_10, informacijos apie atsakovo aptarnaujamus banketus negaudavo ir tokios apskaitos nevedė (b.l. 120).

L. N. A. paaiškino, kad dirbo atsakovo įmonėje barmene-padavėja, tikslaus laikotarpio neprisimena, ieškovas dirbo įmonėje virėju. Patvirtino, kad ji restorane „Vilniaus bastėja“ dirbo kiekvieną dieną nuo 11 val. iki 21 val., išskyrus sekmadienį. Ieškovas su liudytoja dirbo vieną savaitę nuo 11 val. iki 21 val., kita savaitė buvo jam laisva. Ieškovas ir liudytoja ateidavo į darbą ir iš jo išeidavo kartu, nes liudytoja turėjo raktus nuo pastato. Ieškovas ir kita virėja dirbo pasikeisdami po savaitę, nes jie taip sutarė. Šeštadieniais jie dirbo nuo 10 val. ryto, nes būdavo renginiai ir tikslaus darbo pabaigos laiko nebuvo, banketai vykdavo kiekvieną savaitgalį. Darbo grafikų įmonėje nebuvo, niekas niekur nepasirašydavo, dirbdavo pagal žodinį susitarimą. Atlyginimą direktorė mokėjo grynais į rankas, nežino koks atlyginimas buvo sutartas su ieškovu. Ieškovas pradėjo dirbti restorane nuo birželio mėnesio. Atsakovas su liudytoja iki šiol nėra atsiskaitęs. Liudytoja ir ieškovas buvo atleisti be išankstinio įspėjimo, įmonės vadovei R. Ž. pasakius, jog šiandien yra paskutinė darbo diena ir paprašius parašyti pareiškimus. Atleidimo dieną tarp ieškovo ir direktorės jokio konflikto nebuvo (b.l.131-132).

L. M. Š. paaiškino, kad ji yra ieškovo sutuoktinė, ieškovas 2011 m. birželio mėnesį kelias dienas pabandė dirbti atsakovo įmonėje ir nuo liepos 1 dienos, pristatęs reikiamus dokumentus, pradėjo dirbti pastoviai. Dirbo slenkančiu grafiku, nes buvo dienų, kai ieškovas nedirbo, darbas tęsėsi nuo 11 val. iki 21 val., šeštadieniai nuo 9-10 val. iki 23-24 val., sekmadienis buvo išeiginė diena. Nuo rugsėjo mėnesio vyras atlyginimo negavo. Liudytoja, kaip sutuoktinė, kartais atvykdavo pasiimti vyro iš darbo, todėl žinojo kur jis dirbo, susipažino su N. A., R. Ž.. 2011-11-04 tarp ieškovo ir direktorės R. Ž. jokio konflikto nebuvo, jie išsiskyrė gražiai (b.l.132).

Liudytoja A. P. paaiškino, kad ji tvarkė UAB „G. L. Food in Vilnius“ apskaitą, buvo l.e.p. direktorė ir buhalterė. Ieškovas bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio pradžios. Direktorė atsiuntė liudytojai ieškovo duomenis ir ji paruošė darbo sutartį, išsiuntė pranešimą į Sodrą. Kad ieškovui darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymėti į dieną dvi darbo valandas, pasakė liudytojai direktorė. Darbo grafikų ji nematė, direktorė R. Ž. jai pasakydavo kiek ir kuris darbuotojas išdirbo ir ji užpildydavo žiniaraštį bei paskaičiuodavo atlyginimą. Liudytoja pati atlyginimų darbuotojams nemokėjo, tik paskaičiuodavo ir duomenis perduodavo direktorei. 2011-11-04 darbuotojų atleidimą ji sutvarkė tą pačią dieną, paskaičiavo darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas pagal dirbtą laiką. Žino, kad su ieškovu nebuvo iš kart atsikaityta, nes direktorė negalėjo jo surasti, todėl ir prašė liudytojos parašyti ir išsiųsti pranešimus apie neišmokėtą atlyginimą. Vėliau paaiškėjo, kad pranešimai buvo siunčiami ieškovui netiksliu adresu (b.l.133).

P. C. proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi išankstinės galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė, laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje V.I. ir kt v. UAB „Uosta“, bylos Nr.3K-3-405/20009).

Darbo teisiniai santykiai yra sutartiniai teisiniai santykiai, jų atsiradimą lemia darbdavio ir darbuotojo suderinta valia, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas ribas, išreikšta ir įforminta darbo sutartyje (DK 93 straipsnis). Darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai atsiranda, įsigaliojus jų sudarytai darbo sutarčiai. Darbo sutartis yra jos šalių susitarimas, kuriuo nustatomos darbdavio ir darbuotojo teisės ir pareigos (DK 93 straipsnis, 94 straipsnio 1 dalis). DK 95 straipsnio 1 dalyje išvardytos darbo sutarties sąlygos vadinamos būtinosiomis, nes, šalims dėl jų nesusitarus, laikoma, jog nesudaryta darbo sutartis. Šioje DK straipsnio normoje nurodytos bendrosios, kiekvienai darbo sutarčiai būtinos, sąlygos; pagal šio straipsnio 3 dalį šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). DK 99 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius yra įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registracijos žurnale. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 3 dalis). DK 99 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimomis darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais galiojančias aktais, reglamentuojančiais jo darbą.

Atsakovas į bylą pateikė 2011-09-07 darbo sutartį Nr.8, kuri pasirašyta tik vienos šalies - darbdavio UAB „Goood luck food in Vilnius“ (b.l.38), tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas buvo sutartiniuose darbo teisiniuose santykiuose. Tarp šalių kilo ginčas dėl darbo sutartimi sulygtų darbo sutarties sąlygų, šalys jas aiškina skirtingai. Teismas, įvertinęs tai, jog atsakovas, sudarydamas su ieškovu darbo sutartį nevykdė DK 99 straipsnio 2 dalies reikalavimų (sutartis nepasirašyta darbuotojo, jam neįteiktas antras darbo sutarties egzempliorius), todėl tik darbdavio pasirašytoje darbo sutartyje nurodytas darbo sutarties sąlygas laiko objektyviai egzistavusiomis tiek, kiek ieškovas (darbuotojas) jas pripažįsta. Taigi, nagrinėjamu atveju šalių darbo sutarties turinys ginčijamais klausimas, sutartimi sulygtos šalių teisės ir pareigos nustatytinos remiantis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (šalių paaiškinimais, rašytinais įrodymais, liudytojų parodymais) ((duomenys neskelbtini) str., 185 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2011-09-07 buvo priimtas į darbą UAB „Good uck food in Vilnius“ virėju ir dirbo iki atleidimo iš darbo dienos - 2011-11-04 (b.l.38, 68-70). Šalys darbo sutarties 2 punktu susitarė, kad darbdavys mokės darbuotojui LR Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį 4,85 Lt, neatskaičius mokesčių, mokant du kartus per mėnesį, avansą - einamojo mėnesio 20 dieną ir algą - sekančio mėnesio 15 dieną (b.l.38, 68-70). Darbo sutartyje nurodyta, jog darbuotojas dirba pagal sudarytą slenkantį darbo grafiką, neviršijant DK nustatytų darbo laiko normų (b.l.38). Atsakovo teigimu ieškovas dirbo pas atsakovą ne visą darbo dieną, o 2 valandas per dieną, atsakovas šią aplinkybę įrodinėja darbdavio užpildytais ir tik darbdavio pasirašytais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (b.l.58-60). Tuo tarpu ieškovas nepripažįsta, jog su darbdaviu buvo sulygta dirbti po 2 valandas per dieną, tvirtina, jog pas atsakovą dirbdavo po 10 val. per dieną (b.l.68-70). DK 146 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad ne visas darbo dienos arba darbo savaitės laikas nustatomas darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog ginčo šalys būtų susitarę dėl ne viso darbo dienos laiko, t.y. darbo 2 val. per dieną. Kita vertus, darbdavys surašytoje ir paties pasirašytoje darbo sutartyje, taip pat nėra įrašęs sąlygos dėl darbuotojo darbo ne visą darbo dieną, o tai leidžia daryti išvadą, kad ginčo šalys nebuvo sutarę dėl ieškovo darbo tik po 2 valandas per dieną. Atsakovo vienašališkai užpildytas darbo laiko apskaitos žiniaraštis, su kurio turiniu ieškovas nebuvo supažindintas ir nesutinka, neįrodo ieškovo faktiškai dirbto darbo laiko pas atsakovą ((duomenys neskelbtini) str., 185 str.). Atsakovas nepateikė pastarojo sudaryto darbo grafiko, pagal kurį turėjo dirbti ieškovas ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Ieškovo paaiškinimas, liudytojos N. A., dirbusios pas atsakovą barmene-padavėja, parodymais nustatyta, kad atsakovo įmonėje darbo grafikas nebuvo sudaromas, ieškovas dirbtą darbo laiką žymėjosi pats ir pateikdavo darbdaviui. Ieškovo paaiškinimais, liudytojos N. A. parodymais taip pat nustatyta, kad atsakovo įmonėje dirbo du virėjai, jie dirbdavo pamainomis, pamainos darbo laikas tęsėsi maždaug nuo 11 val. iki 21 val., o kai buvo organizuojami pobūviai, banketai - ir ilgiau (b.l.130-132). Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas dirbo pamaininį darbą, keitėsi pamainomis su kitu įmonėje dirbančiu virėju, o ne kiekvieną mėnesio darbo dieną. Byloje nėra tiesioginio įrodymo - ieškovo darbo grafiko, iš kurio matytųsi, kiek faktiškai darbo dienų per mėnesį dirbo ieškovas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra apsunkinta galimybė nustatyti faktinį ieškovo per mėnesį ir per ginčo laikotarpį dirbtų darbo dienų skaičių, teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, konstatuoja, jog ieškovas pas atsakovą ginčo laikotarpiu dirbo keturiasdešimt valandų per savaitę (DK 144 straipsnio 1 dalis) ir ieškovui buvo mokamas 4,85 lito minimalus valandinis atlygis (b.l.38, 74) ((duomenys neskelbtini) str., 185 str.).

Remiantis DK 93 straipsniu, darbdavys privalo suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbuotoją atleidžiant iš darbo, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos, kad nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną (DK 206 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyko ir pagrindu. Teismas, tenkindamas ieškovo (darbuotojo) reikalavimą priteisti iš atsakovo (darbdavio) darbo užmokestį, sprendime turi nurodyti priteisiamą sumą, iš kurios nėra išskaitytas fizinių asmenų pajamų mokestis. Vykdant teismo sprendimą, fizinių asmenų pajamų mokestį apskaičiuoja ir išskaito darbdavys, t.y. atsakovas (Lietuvos A. T. 1997-06-10 konsultacija Nr. A3-14, Teismų praktika Nr. 7).

Darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo nutraukta 2011-11-04 DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (b.l. 31). Ieškovas nurodo, kad atsakovas atleidimo iš darbo dieną su juo neatsiskaitė. Byloje nėra įrodymų ir darbdavys nepateikė teismui įrodymų, jog atleidimo dieną atsiskaitė su ieškovu, t.y. išmokėjo visas jam priklausančias išmokas. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, t.y. išmokėti visas darbuotojui priklausančias pinigų sumas (DK 141 str. 1 ir 2 d.). Atsakovas, pažeisdamas DK 141 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 206 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, atleidimo dieną neatsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju – ieškovu A. Š..

Nustatyta, kad ieškovas atsakovo įmonėje dirbo nuo 2011-09-07 iki 2011-11-04. Teismui konstatavus, kad ieškovas pas atsakovą ginčo laikotarpiu dirbo keturiasdešimt valandų per savaitę, t.y. penkias darbo dienas, laikytina, kad ieškovas rugsėjo mėnesį dirbo 17 d.d., spalio mėnesį - 21 d.d, lapkričio mėnesį - 3 d.d., viso 41 d.d. Ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis sudaro 38,80 Lt (4,85 Lt x 8 d. val. = 38,80 Lt), tai atsakovas ieškovui už visą dirbtų darbo dienų laikotarpį nesumokėjo 1 590,80 Lt darbo užmokesčio (41 d.d. x 38,80 Lt = 1 590,80 Lt), t.y. 659,60 Lt už rugsėjo mėnesį dirbtas 17 d.d., 814,80 Lt už spalio mėnesį dirbtą 21 d.d. ir 116,40 Lt už lapkričio mėnesį dirbtas 3 d.d. Kadangi byloje nustatyta, kad po atleidimo iš darbo dienos atsakovas ieškovui sumokėjo 231,10 Lt (2012-06-27, b.l.56), o 2012-10-23 - 253,88 Lt (b.l. 78), viso 466,98 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, tai ši suma išskaičiuojama iš apskaičiuoto 1 590,80 Lt darbo užmokesčio (1 590,80 Lt - 466,98 Lt = 1 123,82 Lt). Iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 1 123,82 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis ((duomenys neskelbtini) str.).

Ieškovas ieškinyje nereiškė reikalavimo priteisti iš atsakovo kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau teismas šios kompensacijos priteisimo ieškovui klausimą sprendžia vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsniui.

DK 177 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą (DK 117 straipsnio 2 dalis). Kompensacija už nepanaudotas atostogas apskaičiuojama pagal Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 7 punktą: piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio. Vienos dienos ieškovo vidutinis darbo užmokestis sudaro 38,80 Lt. Už 4,5 kalendorinių nepanaudotų atostogų dienų (28/365x59 k.d.) kompensacija sudaro 122,22 Lt (38,80 Lt × 4,5 × 0,7). Remiantis DK 117 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 140 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 122,22 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių).

DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taigi, jei yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat tai, kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbdaviui kyla DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės. Taigi, pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną, t.y 2011-11-04 sumokėjęs ieškovui darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog ginčo šalys buvo susitarę dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, t.y. vėliau nei atleidimo dieną ((duomenys neskelbtini) str.). Teismas daro išvadą, jog teismo posėdžio metu ieškovo nurodytos aplinkybės, jog atleidimo dieną darbdavys prašė jo savaitę palaukti atsiskaitymo, o vėliau vengė kontakto su ieškovu, nėra pagrindo laikyti ginčo šalių susitarimu dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos. Ieškovo paaiškinimais ir liudytojų N. A. bei M. Š. parodymais nustatyta, kad atleidimo iš darbo dieną, t.y. 2011-11-04, ieškovas dirbo visą darbo dieną, būtent šią dieną darbdaviui (direktorei R. Ž.) įteikė rašytinį pareiškimą atleisti jį iš darbo (b.l.128-130, 131-132). Šių aplinkybių atsakovas neginčija. Taigi, atsakovas turėjo visas galimybes bei pareigą atsiskaityti su ieškovu atleidimo iš darbo dieną, tačiau to nepadarė, pažeisdamas teisėtą darbuotojo interesą - už atliktą darbą gauti darbo užmokestį bei savarankiškai disponuoti jam priklausančiomis pajamomis.

Atsakovas argumentų, jog ieškovas piktybiškai vengė atvykti pas darbdavį, nepagrindė objektyviais įrodymais. Nagrinėjamu atveju darbdavys kaltina darbuotoją tuo, jog jis vėlai raštu kreipėsi į darbdavį dėl atsiskaitymo (tik 2012-01-13), delsė kreiptis į teismą dėl jam priklausančių išmokų priteisimo. Tačiau pažymėtina, kad būtent darbdavio pareiga įrodyti, jog jis tinkamai vykdo pareigą atsiskaityti su darbuotoju. Tuo tarpu ieškovas paties darbdavio pareigos nevykdymą atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną nepagrįstai ir neteisėtai laiko darbuotojo kalte dėl uždelsimo atsiskaityti. Byloje nėra įrodymų, objektyviai patvirtinančių atsakovo ketinimus sumokėti ieškovui jam priklausančias sumas atleidimo iš darbo dieną. Kita vertus, 2011-12-28 prašymas darbdaviui (b.l.50), Valstybės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 20121-01-27 raštas A. Š. į pastarojo 2011-12-16 prašymą dėl darbo teisės norminių aktų pažeidimų UAB „Good luck Food in Vilnius“ (b.l.29-30), 2012-01-13 ieškovo sutartis su VšĮ „Atgauk algą“dėl jo atstovavimo vykdant skolinius išieškojimus ikiteisminiais bei teisminiais būdais (b.l.39), patvirtina, kad ieškovas nedelsė, o aktyviai siekė ginti savo pažeistas teises. Tuo tarpu atsakovas ieškovui dalį neišmokėto darbo užmokesčio 213,10 Lt pervedė tik 2012-06-27, t.y. po ieškovo kreipimosi į teismą ne ginčo teisenos tvarka dėl darbo užmokesčio iš atsakovo priteisimo (b.l.1-2). Atsakovo argumentus, jog ieškovas buvo nurodęs neteisingą savo gyvenamosios vietos adresą, nereagavo į darbdavio pranešimus atvykti atsiimti atlyginimą, teismas laiko neįrodytais. Visų pirma, byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų gavęs minėtus pranešimus (b.l.14,15, 121). Kita vertus, įstatymas suteikia teisę skolininkui (nagrinėjamu atveju darbdaviui) įvykdyti piniginę prievolę kreditoriui (šiuo atveju darbuotojui), sumokant skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, jeigu yra nežinoma kreditoriaus buvimo vieta (Civilinio kodekso 6.56 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau atsakovas šia teise nesinaudojo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas atleidimo iš darbo dieną visiškai neatsiskaitė su ieškovu ir uždelsė atsiskaityti ne dėl ieškovo kaltės, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį uždelstą atsiskaityti laiką.

Priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką, t.y. nuo 2011-11-07 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, šis laikotarpis – 315 darbo dienos, taigi iki sprendimo priėmimo ieškovui priteistina 12 222 Lt (38,80 Lt x 315 d.d.), taip pat priteistinas 38,80 Lt vidutinis dienos darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, t.y. nuo 2013-02-01 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos. Konstatavus, kad ieškovas dirbo penkių darbo dienų per savaitę režimu, tačiau faktiškai per laikotarpį nuo 2011-09-07 iki 2011-11-04 išdirbo 41 dieną, tai vidutinis darbo užmokestis sudaro 818,68 Lt (38,80 Lt x 21,2) (Lietuvos A. T. 2011 m. birželio 16 d. nutartį c. b. Nr.3K-3-289/2011; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas 2010 m. gruodžio 27 d. Nr. A1-623 “Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2011 metais patvirtinimo“).

Lietuvos A. T. yra pasisakęs, jog tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis priklausančių sumų, nesiekiančių jo vidutinio darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visą uždelsimo laką prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei reikštų neproporcingos teisės pažeidimui sankcijos darbdaviui taikymą. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje P.M. v UAB „Swiss logistic“, bylos Nr.3K-3-267/2008). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog darbdavys atleidimo iš darbo dieną visiškai neatsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju, todėl nėra pagrindo vadovautis atsakovo nurodyta teismų praktika ir mažinti ieškovui pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį.

Viso ieškovui priteistina 13 468,07 Lt (1 123,82 Lt+122,22 Lt+12 222 Lt=13 468,07 Lt) išmokų, susijusių su darbo santykiais, kitoje dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio 818,68 Lt priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 2 p.).

Atsakovo argumentus, jog ieškovas patikslintu ieškiniu pakeitė ieškinio pagrindą ir dalyką, teismas laikas nepagrįstais. Pasirengimo nagrinėti bylai metu atsakovui nurodžius aplinkybes dėl ieškovo dirbto laiko bei pateikus įrodymus, ieškovas tikslino faktines ieškinio aplinkybes bei didino piniginius reikalavimus. Tokių procesinių veiksmų atlikimas yra ieškovo teisė, jų nėra pagrindo laikyti ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimu (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 230 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal patenkintą reikalavimų sumą, valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 96 straipsnis). Viso priteista 13 468,07 Lt, mokėtinas žyminis mokestis – 404 Lt. Taip pat iš atsakovo priteistinos 32,81 Lt pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovui A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „G. L. Food in Vilnius“, j.a.k. 302547252, 1 123,82 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt tris litus 82 ct) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, 122,22 Lt Lt (vieną šimtą dvidešimt du litus 22 ct) kompensacijos už nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių), 12 222 Lt (dvylika tūkstančių du šimtus dvidešimt du litus) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2011-11-07 iki 2013-01-31, 38,80 Lt (trisdešimt aštuonis litus 80 ct) vidutinio dienos darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2013-02-01 iki visiško atsiskaitymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl 818,68 Lt (aštuonių šimtų aštuoniolikos litų 68 ct) išieškojimo ieškovui A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „G. L. Food in Vilnius“, j.a.k. 302547252.

Priteisti iš atsakovo UAB „G. L. Food in Vilnius“, j.a.k. 302547252, 404 Lt (keturis šimtus keturis litus) žyminio mokesčio ir 32,81 Lt (trisdešimt du litus 81 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.