Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-337/2009

Teisėja Rūta Rastenienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. kovo 31 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio m. apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu:

pagal BK 281 str. 5 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams penkiems mėnesiams;pagal BK 144 str. ir jam paskirtas 50 parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir A. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje. Sutinkamai su BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., 68 str., A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš A. Š. priteista: D. J. 50 000 litų neturtinės žalos ir 300 litų už advokato pagalbą teisme, valstybei 49 litai 40 centų proceso išlaidų. Nukentėjusiosios D. J. civilinis ieškinys dėl 48 273,60 Lt neturtinės žalos priteisimo iš A. Š. ir Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 23 759,40 Lt gydymo išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįsti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. spalio 7 d. apie 0⁰⁷ val. Panevėžio m., Smėlynės g. ties namu Nr. 169, vairuodamas raudonos spalvos automobilį „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė kelių eismo taisyklių 53, 184.4, 180.3, 172 punktų (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 2004-12-24 redakcija, galiojo iki 2006-10-12) reikalavimus ir kelių eismo taisyklių 2 priedo 1.1 punkto (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 2004-12-24 redakcija, galiojo iki 2006-10-12) reikalavimus – vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, neužtikrino kitų eismo dalyvių saugumo, atsižvelgdamas į matomumą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti transporto priemonę, ir važiuodamas didesniu nei leistina greičiu, prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją ir važiuodamas kelio ruože, kuriame draudžiama važiuoti priešpriešine eismo juosta, lenkė pėsčiųjų perėjoje automobilį „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą J. J., išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto tiesiai važiavusiu mopedu, vairuojamu P. B., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo mopedo keleivis Š. J. – jam buvo nustatytas stiprus kūno sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais kairėje plaštakoje, poodinėmis kraujosruvomis gaktos ir juosmens kairėje pusėje, kairio klubikaulio lūžiu, kairio šlaunikaulio, kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu, galvos smegenų sumušimu, tai komplikavosi į galvos smegenų pabrinkimą, inkstų funkcijos nepakankamumą, šoką po nukraujavimo ir nuo patirtų sužalojimų 2006-10-12 8⁰⁰ val. VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje Š. J. mirė, ir mopedo vairuotojui P. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata – jam nustatytas kairio dilbio, kairės kojos sumušimas, kairio šlaunikaulio ir blauzdos kaulų lūžis, šlaunikaulio atviras lūžis, dėl patirtų sužalojimų jis neteko 45 procentų darbingumo.

Be to, A. Š. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. spalio 7 d. apie 0⁰⁷ val. Panevėžio m., Smėlynės g. ties namu Nr. 169, vairuodamas raudonos spalvos automobilį „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukėlęs pavojingą eismo įvykį, turėdamas pareigą pagal kelių eismo taisyklių 269.2 punktą (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 2004-12-24 redakcija, galiojo iki 2006-10-12) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiems – mopedo keleiviui Š. J., kuris patyrė stiprius kūno sumušimus, pasireiškusius odos nubrozdinimais kairėje plaštakoje, poodinėmis kraujosruvomis gaktos ir juosmens kairėje pusėje, kairio klubikaulio lūžiu, kairio šlaunikaulio, kairio blauzdikaulio, kairio šeivikaulio lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu, galvos smegenų sumušimu, ir mopedo vairuotoju P. B., kuriam buvo sunkai sutrikdyta sveikata, t. y. padarytas kairio dilbio, kairės kojos sumušimas, kairio šlaunikaulio ir blauzdos kaulų lūžis, šlaunikaulio atviras lūžis, ko pasėkoje abiejų nukentėjusiųjų – Š. J. ir P. B. – gyvybėms grėsė pavojus, jiems nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti pagalbą, ir iš įvykio vietos pasišalino.

Nuteistasis A. Š. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio m. apylinkės teismo 2008-12-08 nuosprendį pakeisti, perkvalifikuoti jo veiką iš BK 281 str. 5 d. į BK 281 str. 3 d., mažinti jam bausmę, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, mažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 281 str. 5 d. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 str. 5 d. jam galėjo kilti tik tuo atveju, jeigu teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nustatęs tiek jo veikos pavojingumą, tiek žalingų įstatyme numatytų padarinių (žmogaus žūties) atsiradimą, būtų konstatavęs, kad tokie padariniai kilo būtent dėl jo veiksmų, o ne kokių nors kitų veiksnių įtakoje. Tačiau tai nebuvo padaryta. Teismas nuosprendyje neteisingai ir nepagrįstai nurodė, jog byloje surinkti įrodymai leidžia tvirtinti buvus tiesioginį priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir atsiradusių nusikalstamų padarinių. BK 281 str. 5 d. numatyta nusikalstama veika jam buvo inkriminuota teismui vien tik formaliai konstatavus, jog proceso metu sutrinkta medžiaga parodo, kad eismo įvykio metu kilusios pasekmės – nukentėjusiojo S. J. mirtis – buvo sąlygotos vien tik jo neteisėtos veikos, teismui visiškai netiriant ir neanalizuojant pačių nukentėjusiųjų S. J. ir P. B. veiksmų šio įvykio metu bei tokių veiksmų įtakos BK 281 str. 5 d. nustatytos žalos atsiradimui.

Apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsdamas vien tik teismo ekspertizių aktų nekategoriškais duomenimis0 teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog ekspertizės aktas nėra teisinė išvada apie priežastinio ryšio buvimą ir todėl negali būti pakankamas pagrindas inkriminuoti kaltinamajam tam tikrą nusikalstamą veiką, kai kvalifikavimo pagrindą sudaro būtent priežastinio ryšio tarp jo veikos ir kilusių pasekmių buvimo konstatavimas. Tokio pobūdžio išvados pateikia teismui tik techninę priežastinio ryšio versiją, bet nepateikia baudžiamosios teisinės išvados, kuri yra būtina teisingam kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui. Teismas nesivadovavo principine tinkamo ir teisingo baudžiamojo įstatymo taikymo taisykle, nes priimtame nuosprendyje išdėstyti teismo motyvai, kuriais grindžiama jo kaltė padarius BK 281 str. 5 d. numatytą nusikalstamą veiką, iš esmės nepatvirtina, kad būtent jo veiksmai buvo kilusių padarinių, nustatytų šiame straipsnyje, sąlyga. Teismo išvada, kad ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad tiek Š. J. mirtis, tiek ir P. B. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padaryti dėl kaltinamojo veiksmų, iš esmės prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Iš MRU TMI Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 620/06 (05) matyti, jog iš esmės pagrindinė Š. J. mirties priežastis buvo būtent galvos smegenų sumušimas, lėmęs jų pabrinkimą kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų pusrutulio dangalu. Tokio pobūdžio normalios smegenų veiklos sutrikimas, suprantama, sąlygojo ir visų kitų organų veiklos sutrikimą šiuo atveju - inkstų nepakankamumą. Akivaizdu, kad kiti nukentėjusiajam Š. J. padaryti sužalojimai – kūno nubrozdinimai, kaulų lūžiai – pagal savo pobūdį ir pavojingumą negalėjo būti jo mirties priežastimi. Taigi, jam inkriminuojamos BK 281 str. 5 d. numatytos pasekmės – asmens mirtis – kilo tik dėl to, jog eismo įvykio metu nukentėjusysis nedėvėjo apsauginio šalmo. Šį pažeidimą patvirtina liudytojo D. D. 2006-10-10 duoti parodymai. Abu nukentėjusieji savo veiksmais pažeidė ir kitus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o būtent: 50, 53, 59, 64, 68 p. (pažeidimą patvirtina MRU TMI toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 8059/06 (01)), 98, 108 (pažeidimą patvirtina liudytojo J. J. 2007-06-06 parodymai), 138 (pažeidimą patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. 11Š-207 (07), liudytojo J. J. 2007-06-06 parodymai, nukentėjusiojo P. B. 2007-12-30 parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys bei jo parodymai). Taigi, tiek P. B., tiek Š. J. savo veiksmais pažeidė esmines savo, kaip kelių eismo dalyvių, pareigas: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, saugaus eismo reikalavimų, savo neatsargiais veiksmais sukėlė grėsmę ne tik kitiems eismo dalyviams, bet ir sau. Apeliantas teigia, kad taip pat neteisingai konstatuotas jo neva padarytas KET 180.3 p. pažeidimas.

Toliau skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai bei neteisingai tenkino ir priteisė nukentėjusiosios naudai 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Jis buvo nuteistas vien tik netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo pasėkoje, teismui klaidingai nustačius priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir atsiradusių tokių padarinių. Nesant byloje jokių jo kaltę dėl Š. J. mirties pagrindžiančių objektyvių duomenų, jo pareiga atlyginti nukentėjusiosios D. J. patirtą žalą turi būti panaikinta.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė ir nukentėjusiosios atstovė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo A. Š. nusikalstamas veikas, paskyrė jam bausmę bei išsprendė civilinio ieškinio klausimą, taip pat pagrįstai netaikė apelianto atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 str.). Apeliantas neginčija skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos BK 144 str. numatytos nusikalstamos veikos, bet nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 281 str. 5 d. A. Š. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas pagrįstai. Jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nulėmė 2006 m. spalio 7 d. eismo įvykį, dėl kurio žuvo mopedo keleivis Š. J. ir mopedo vairuotojui P. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. A. Š. kaltę patvirtina eismo įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolų duomenys, specialistų išvados, liudytojų J. J., D. D., S. G., R. Š. parodymai. Pirmosios instancijos teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir pats A. Š.. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad šį eismo įvykį nulėmė tik jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, teigia, jog tokią išvadą teismas padarė netinkamai ištyręs ir įvertinęs įrodymus. Tačiau teisėjų kolegija laiko, kad apylinkės teismas, tirdamas ir vertindamas šioje byloje esančius įrodymus, BPK pažeidimų nepadarė.

BK 281 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Taikant BK 281 straipsnio 5 dalį būtina nustatyti kaltininko padarytą KET pažeidimą, padarinius ir priežastinį ryšį tarp veikos (KET pažeidimo) ir padarinių (nukentėjusiojo mirties). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis A. Š., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 184.4, 180.3, 172 punktų, Kelių eismo taisyklių 2 priedo 1.1 punkto reikalavimus. Šiuose punktuose nustatytos taisyklės įpareigoja vairuotoją laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuoti neviršijant leistino greičio, atsižvelgiant į matomumą pasirinkti saugų važiavimo greitį, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti transporto priemonę, prieš pradedant lenkti įsitikinti, kad lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, nelenkti pėsčiųjų perėjose, nekirsti ištisinės kelio ženklinimo linijos. Pažeisdamas šiuos KET reikalavimus A. Š. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo mopedo keleivis Š. J., o mopedo vairuotojui P. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Kaip nepagrįsti atmestini apelianto skundo teiginiai, kad jis nepažeidė KET 180.3, 172 punktų reikalavimų. Šie teiginiai yra paneigti byloje esančiais, teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Kad apeliantas važiavo viršydamas leistiną greitį patvirtino liudytojai J. J., D. D., S. G.. Jie taip pat parodė, kad dar automobiliui VW Golf neprivažiavus pėsčiųjų perėjos, iki eismo įvykio jie matė priešinga eismo juosta atvažiuojantį mopedą. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir įvykio vaizdo įrašas, eismo įvykio apžiūros protokolai. Tai leidžia daryti išvadą, kad įvykio vietoje buvusiomis aplinkybėmis matyti mopedu važiuojančius nukentėjusiuosius turėjo galimybę ir nuteistasis.

Apeliantas skunde tam tikrais argumentais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus. Šie argumentai grindžiami savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, jie yra susiję ne su teisės taikymo teismo nustatytiems faktams klausimais, bet su pačių faktų peržiūrėjimu ir nauju apelianto įžvelgiamos jų visumos vertinimu. Skundo argumentai, dėl kurių, apelianto manymu, apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, susiję su nukentėjusiųjų Š. J. ir P. B. veiksmų KET atžvilgiu netinkamu įvertinimu. Šie apelianto argumentai nepagrįsti. Teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir nuosprendyje įvertino įrodymus apie nukentėjusiųjų padarytus KET pažeidimus ir nustatė, kad šie pažeidimai nebuvo būtina sąlyga eismo įvykiui kilti. Specialisto išvadoje Nr. M 620/06 (05) konstatuota, kad avarijos 2006-10-07 metu patirtų sužalojimų visuma, dėl kurių įvyko Š. J. mirtis, nepriklauso nuo to, kad jis buvo be saugos šalmo. Specialisto išvadoje Nr. 11Š-207 teigiama, kad A. Š. vykdė lenkimą pėsčiųjų perėjoje, važiavo kelio ruože, kuriame draudžiama važiuoti priešpriešine eismo juosta (priešingų krypčių transporto srautus skiria ištisinė kelio ženklinimo linija), ir susidūrė su priešpriešine eismo juosta tiesiai važiavusiu mopedu ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti; nėra duomenų, įgalinančių teigti, kad mopedo vairuotojo P. B. veiksmai techniniu požiūriu būtų buvę priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Tokių duomenų nenurodė ir eismo įvykį matę liudytojai J. J., D. D., S. G.. Abejoti specialistų išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir padariniams atsirasti buvo vairuotojo A. Š. padaryti KET pažeidimai, t. y. tarp apelianto padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatytų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir perkvalifikuoti šią veiką į BK 281 str. 3 d. nėra jokio pagrindo.

Teisingai kvalifikavęs A. Š. nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis paskyrė jam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Skundžiamame nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kitas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Be to, skiriant bausmę taip pat buvo atsižvelgta ir į nukentėjusiųjų veiksmus bei pažeidimus eismo įvykio metu. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas A. Š. paskyrė mažesnę negu BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, o už BK 144 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – arešto bausmę, kurios trukmė yra artima šios bausmės rūšies vidurkiui. Teismo nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bei subendrintą bausmę pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Visos skunde apelianto nurodomos aplinkybės – kad jis gailisi, dirba, taip pat šeiminės aplinkybės, pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintos, į jas atsižvelgta skiriant bausmę ir nustatant jos dydį. Dar labiau mažinti bausmę nėra jokio pagrindo.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti jam BK 75 straipsnio nuostatų, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti A. Š. palankūs bausmės skyrimo motyvai, tarp jų – ir tie, kuriuos nurodo apeliantas, yra tik pagrindas skirti jam bausmę, mažesnę kaip BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijos vidurkis, tačiau nėra pakankamas pagrindas atidėti bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam, be kita ko, laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už neatsargų nusikaltimą. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Skundžiamo nuosprendžio turinys rodo, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, tarp jų ir į duomenis, apibūdinančius nuteistojo asmenybę (jo elgesį prieš nusikaltimų padarymą ir po jų, jo abejingą požiūrį į padarytus nusikaltimus ir kt.). Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad po inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo A. Š. ir toliau pažeidinėjo KET – 2008 m. du kartus baustas už administracinės teisės pažeidimus. Įvertinusi visas šias bei kitas bylos aplinkybes kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad A. Š. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, yra pagrįsta. Apelianto skundo teiginiai apie šeimą ir darbą pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

Nepagrįstas, todėl atmestinas ir apelianto prašymas dėl priteistos neturtinės žalos dydžio sumažinimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos pagrįstumo bei jos dydžio klausimą, CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė ir nuosprendyje nurodė išsamius motyvus dėl nustatytino neturtinės žalos dydžio. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgė, be kita ko, ir į nusikalstamos veikos padarinius, eismo įvykio priežastis ir aplinkybes, nurodytas apelianto skunde. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad šio eismo įvykio metu nukentėjusieji, kaip eismo dalyviai, taip pat pažeidė KET reikalavimus. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas D. J. padarytos neturtinės žalos dydis aiškiai sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieštarauja ir yra adekvatus padarytai žalai. Jokių naujų, teismo nuosprendyje neįvertintų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį, byloje nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas skunde, todėl mažinti nuosprendžiu nustatytą neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.