- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-21
- Bylos Nr.
- I-566-764/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Egidija Smalakienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
- Atsakovas
- Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje
- Trečiasis asmuo
- V. K.
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Smalakienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant atsakovės atstovei Vildai Vaičiūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos prašymą atsakovui Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. K. dėl teikimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės taryba (toliau – Taryba, pareiškėja) su prašymu (b. l. 3-6) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje (toliau – atsakovas, Vyriausybės atstovas) 2008-12-09 Teikimą Nr. 1T-35 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-11-12 sprendimo Nr. 1-706 „Dėl butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendro adreso suteikimo“(toliau – Teikimas).
Paaiškino, kad su atsakovo Teikimu nesutinka, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 13,75 kv.m. bendrojo ploto gyvenamoji patalpa/butas-kambarys, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su 5,51 kv. m. ploto bendro naudojimo patalpa. Taryba 2008-11-12 priėmė sprendimą, kuriuo buvo išreikštas Tarybos, kaip buto savininko, sutikimas apjungti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), su greta esančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu V. K.. Laiko, kad atsakovas Teikime nepagrįstai siūlo panaikinti minėtą sprendimą. Pabrėžė, kadangi Taryba 2008-11-12 priimtu sprendimu išreiškė tik savo, kaip įstatyminio buto savininko, sutikimą dėl butų apjungimo ir šis sprendimas nepažeidė jokių galiojančių teisės aktų normų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo Tarybai svarstyti minėto akto panaikinimo klausimą. Vyriausybės atstovas, įgyvendindamas savo teises ir pareigas, negali piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais ir savo veikloje privalo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Teigė, kad sprendime nurodomi seniūnijos (išskyrus miesto teritorijoje sudarytas seniūnijas), gyvenamosios vietovės ir gatvės pavadinimai, adreso objekto ar korpuso priklausomybė gatvei, unikalūs patalpos ar buto numeriai ir suteikti patalpų ar butų numeriai. Vyriausybės atstovas Teikime nurodo, kad Taryba viršijo jai suteiktus įgaliojimus ir sprendimu suteikė apjungtoms patalpoms adresą. Pažymėjo, kad Tarybos sprendime nėra nustatyti visi Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių 46 p. numatyti duomenys, o tai patvirtina faktą, kad Tarybos sprendimu nebuvo suteiktas adresas, o tik patvirtintas sutikimas dėl konkrečių patalpų sujungimo. Be to, Vyriausybės atstovas nepateikė jokių duomenų, kad butai buvo sujungti ir jiems suteiktas bendras adresas, remiantis Tarybos sprendimu. Atkreipė dėmesį, kad minėti butai nėra apjungti, tai patvirtina VĮ Registrų centro išrašas. Daro išvadą, kad Tarybos sprendimu nebuvo pažeisti valstybės ar kiti viešieji interesai, todėl Vyriausybės atstovas neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į Tarybą su siūlymu naikinti priimtą sprendimą, nes toks Tarybos sprendimas įtakotų tik buto, su kuriuo bus apjungta savivaldybei priklausanti patalpa, savininko teises ir interesus. Akcentavo, kad buto savininkas pateikė sutikimą dėl apjungimo. Aplinkybė, kad Vyriausybės atstovas turi teisę dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžiuose, suponuoja išvadą, kad Vyriausybės atstovas galėjo žinoti apie Tarybos priimtą sprendimą ir pagal įstatyme nustatytus terminus pateikti teismui skundą. Jeigu Vyriausybės atstovas pateiktų teismui prašymą dėl Tarybos sprendimo panaikinimo, toks prašymas turėtų būti atmestas, nes jau yra praleisti įstatymo nustatyti terminai. Taigi, Vyriausybės atstovo Teikimas dėl Tarybos 2008-11-12 sprendimo turi būti panaikintas kaip nepagrįstas, nes naikinti minėtą Tarybos sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje su pateiktu prašymu nesutiko ir prašė pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į prašymą (b. l. 27-31) nurodė, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka, laiko jį visiškai nepagrįstu. Paaiškino, kad Vyriausybės atstovas, vadovaudamasis LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu, nustatė, kad Taryba 2008-11-12 sprendimu pažeidė LR vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 6 p., Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių (toliau – taisyklės) 4 ir 46 p. bei LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ str. 1 d. 4 p. Dėl to atsakovas ir priėmė Teikimą, kuriame Tarybai pasiūlė svarstyti minimo sprendimo panaikinimo klausimą. Pagal LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., savivaldybės taryba teikimą turėjo apsvarstyti artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje ir apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turėjo būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Įstatymas nesuteikia teisės savivaldybės tarybai svarstyti teikimo pagrįstumo ir reikalingumo vykdyti šiame įstatyme numatytus procedūrinius reikalavimus. Jeigu savivaldybės taryba mano, kad teikimas nėra pagrįstas, ji gali siūlymą atmesti, tačiau negali teikimo nesvarstyti ir apie priimtą sprendimą nepranešti Vyriausybės atstovui. Taigi, pareiškėja nevykdė nustatytos jai įstatyme pareigos ir nepateikė savo atsisakymo argumentų Vyriausybės atstovui, kaip tai numato minėta LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostata. Laiko, kad tokiu būdu Taryba pažeidė minimą nuostatą, neįvykdžiusi visų nustatytų įstatyme procedūrinių reikalavimų, prieš kreipdamasi į teismą. Daro išvadą, kad Taryba piktnaudžiauja savo teise kreiptis į teismą, nes į teismą ji kreipėsi be pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės atstovo teikimas yra tik siūlymas savivaldybės tarybai svarstyti aukščiau minimo sprendimo panaikinimo klausimą, ir šis administracinis aktas, priimtas vykdant administracinius įgaliojimus, jokių savivaldybės tarybos teisių neapriboja bei nesuvaržo. Pažymėjo, kad jeigu pareiškėjos Teikimas netenkina ir jis nevykdomas, tai pareiškėjai jokių teisių ar teisėtų interesų pažeidimų ar suvaržymų neatsiranda. Tokiu atveju tik Vyriausybės atstovui iškyla pareiga kreiptis į teismą. Akcentavo, kad pareiškėja, ginčydama Teikimą, jokiomis teisės normomis nepagrindžia ir nenurodo, kokias teises ar teisėtus interesus pažeidė ar suvaržė Vyriausybės atstovas, teikdamas apsvarstyti savivaldybės taryboje motyvuotą siūlymą - Teikimą. Tvirtino, kad LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. neįpareigoja savivaldybės administravimo subjektą priverstinai tenkinti Vyriausybės atstovo teikimą. Taigi, Taryba yra laisva pasirinkti tenkinti ar ne Vyriausybės atstovo teikimą ir apie priimtą sprendimą pranešti Vyriausybės atstovui. Vyriausybės atstovo nuomone, Taryba minimo sprendimo 1 p. viršijo savo kompetencijos ribas, spręsdama savivaldybės vykdomajai institucijai priskirto klausimo nagrinėjimą, ir tokiu būdu pažeidė LR vietos savivaldos įstatyme nustatytą teisėtumo principą bei Taisyklių 4 ir 46 p. Taip pat nurodė, kad pareiškėja pati sau prieštarauja dėl Tarybos sprendimo teisėtumo, nurodydama visus trūkumus, išdėstytus sprendime. Tai, kad sprendime nėra nustatyti visi Taisyklių 46 p. numatyti duomenys, nepatvirtina, kad sprendimu nebuvo suteiktas adresas. Priešingai, tiek sprendimo pavadinimas, tiek jo preambulėje išvardinti teisės aktai bei sprendimo teisės normų formuluotės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad sprendimu Taryba nusprendė suteikti nurodytiems butams bendrą adresą, tuo pažeisdama ne tik kompetencijos klausimus, bet ir materialinės teisės normos reikalavimus. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Vyriausybės atstovas tiria savivaldybės administravimo subjektų teisės aktų teisėtumo klausimus, o ne įregistravimo faktus Registrų centro duomenų bazėje. Taryba sprendimu pažeidė ir viešosios teisės principą, įpareigojantį, kad sandoriai dėl savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. LR teisės aktai nenumato savivaldybei tokio disponavimo būdo savo turtu, kaip savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto apjungimo su privačiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu į vieną turtinį vienetą. Todėl laiko, kad sprendimo 2 p. prieštarauja LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ str. 1 d. 4 p. nustatytam viešosios teisės principui. Pareiškėja pripažįsta, kad Tarybos sprendimas yra individualaus taikymo aktas, kuris vadovaujantis LR viešojo administravimo įstatymo 8 str., turi atitikti visus įstatymo jam keliamus reikalavimus, kurių nesilaikymas gali sąlygoti neigiamas teisines pasekmes ir tokio sprendimo panaikinimą. Mano, kad Tarybos sprendimas neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų: sprendimo preambulėje nėra nurodyta jokio teisinio pagrindo minėtų butų apjungimui, todėl jis yra neteisėtas. Pabrėžė, kad Vyriausybės atstovas turi tiksliai vykdyti LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme numatytas funkcijas, o savivaldybės taryba privalo reaguoti į pateiktą motyvuotą teikimą taip, kaip numatyta įstatyme. Įstatyme nėra numatyta Vyriausybės atstovo galimybė savivaldybės administravimo subjektui padarius įstatymo ar Vyriausybės sprendimo pažeidimą pasirinkti teikti teikimą ar neteikti, o taip pat galimybė vertinti teikimo ar skundo teismui pateikimo tikslingumo klausimą. Vyriausybės atstovas, nustatęs, kad Tarybos sprendimu buvo pažeisti teisės aktai, rėmėsi LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d., t. y. tuo teisiniu pagrindu, kuriuo vadovavosi siūlydamas Tarybai svarstyti sprendimo panaikinimo klausimą. Atsakovui neaišku, kodėl pareiškėja ginčija ir Vyriausybės atstovo terminus kreiptis į teismą, nors tai nėra ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje, todėl mano, kad šis argumentas turėtų būti nenagrinėtinas. Konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas dėl Vyriausybės atstovo Teikimo panaikinimo yra nelogiškas, nepagrįstas nei teisės normomis, nei objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, nenurodė jokių Tarybos teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, kurių pagrindu reikėtų naikinti Teikimą.
Tretysis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimo į pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos prašymą nepateikė.
Kolegija, išnagrinėjusi prašymo ir atsiliepimo motyvus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad byla nutrauktina
Šis administracinis ginčas yra kilęs dėl Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2008-12-09 teikimo Nr. 1T-35 Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-11-12 sprendimo Nr. 1-706 „Dėl butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendro adreso suteikimo“, teisėtumo ir pagrįstumo (B. l. 7-8).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Šio įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėja 2008-11-12 sprendimu Nr. 1-706 Dėl butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendro adreso suteikimo, nusprendė suteikti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybei teise priklausančiam 13,75 kv.m. bendro ploto butui (duomenys neskelbtini) su 5,51 kv.m. ploto bendro naudojimo patalpa, pažymėta 7-2, ir V. K. nuosavybės teise priklausančiam 21,59 kv. m. bendro ploto butui (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su 5,51 kv.m. ploto bendro naudojimo patalpa, pažymėta 7-2, bendrą adresą (duomenys neskelbtini). Siūlyti V. K. kreiptis į valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą dėl sujungto į vieną turtinį vienetą buto (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos sudarymo (b. l. 9).
Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2008-12-09 Teikimu Nr. 1T-35 Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-11-12 sprendimo Nr. 1-706 „Dėl butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendro adreso suteikimo“, vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 1 punktu, pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybės tarybai svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-11-12 sprendimo Nr. 1-706 „Dėl butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendro adreso suteikimo“ panaikinimo klausimą. Taip pat nurodė, kad šis teikimas turi būti apsvarstytas artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 str. 8 d., meras apie pateiktą teikimą privalo informuoti savivaldybės tarybos narius artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje (b. l. 7-8).
Pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 str. 1 d., prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas tikrina, ar savivaldybės kolegialių ir nekolegialių administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams, kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauja, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės sprendimai įvykdyti, neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti, kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą.
Šio įstatymo 5 str. 1 d. 1-2 punktai numato, kad nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Vyriausybės atstovo teikimą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per savaitę nuo teikimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti) šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-10-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A6-322/2006, pasisakė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Todėl jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
LR ABTĮ 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal LR ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia teisėjų kolegijai daryti pagrįstą išvada, kad vadovaujantis LR ABTĮ 22 str. 1 d., ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
LR ABTĮ 15 str. įtvirtintas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sąrašas. Tarp šių bylų galima ir administracinė byla dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, kad ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko.
Pareiškėja su prašymu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2008-12-09 teikimą Nr. 1T-35 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-11-12 sprendimo Nr. 1-706 „Dėl butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendro adreso suteikimo“.
Remiantis LR ABTĮ 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.
Teismas, išanalizavęs skundžiamo teikimo turinį, sprendžia, jog jis yra pasiūlomojo pobūdžio, t. y. konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Anksčiau išdėstytų teisės nuostatų sisteminės analizės pagrindu darytina išvada, kad tik pareiškėjos kolegialiam organui apsvarsčius atsakovo sprendimą ir priėmus vienokį ar kitokį sprendimą, jis galėtų būti skundžiamas teismui, t. y. tik toks sprendimas galėtų būti ginčo dalyku ir sukelti atitinkamas pasekmes.
Apibendrinusi tai, kas pasakyta anksčiau, ir remdamasi atsakovės 2008-12-09 teikimo Nr. 1T-35 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-11-12 sprendimo Nr. 1-706 „Dėl butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendro adreso suteikimo“ turinio analize, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo 2008-12-09 teikimas Nr. 1T-35 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-11-12 sprendimo Nr. 1-706 „Dėl butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendro adreso suteikimo“ negali būti laikomos administraciniu aktu, nes pastaruoju nėra išreikštas sprendimas viešojo administravimo srityje dėl pareiškėjos teisių ar pareigų ir pats savaime šis Teikimas jokių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Kolegija pažymi, kad panaikintas gali būti tik administracinis aktas.
Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, administracinė byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu, ginčijamo atsakovės Teikimo turinio teisėtumas aukščiau išdėstytų teisės aktų pagrindu nevertintinas.
Pareiškėjai išaiškintina LR ABTĮ 102 str. 3 d. nuostata, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi LR ABTĮ 101 str. 1 p., 102 str. 2 d. ir 149 str., Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 str. , 5 str., teisėjų kolegija
nutarė:
administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos skundą atsakovui Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje dėl teikimo panaikinimo, nutraukti.
Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka paduodant atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.