Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo Kolegija kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialo veiksmus, o būtent Kėdainių evangelikų reformatų parapijos juridinio asmens registracijos pažymėjimo (kodas 19051991) išdavimą D. M. netesėtu bei minėtą pažymėjimą pripažinti negaliojančiu. Nurodė, kad 2005 m. balandžio 12 d. į VĮ Registrų centro Kauno filialą, veikdama Kėdainių evangelikų reformatų parapijos vardu, melagingai prisistatydama parapijos pirmininke, realiai gi neturėdama jokių pavedimų ar įgalinimų, be jokių organizacijos blankų ar antspaudų, laisvos formos prašymu kreipėsi D. M. , prašydama išduoti naują parapijos registravimo pažymėjimą vietoj pamestojo. Tokio neteisėto kreipimosi išdavoje niekada pažymėjimo nepametusiai ir kaip nors kitaip jo nepraradusiai Kėdainių evangelikų reformatų parapijai (kodas 9105199) atsakovas apgaule veikiančiam fiziniam asmeniui 2005 m. balandžio 18 d. išdavė naują Kėdainių evangelikų reformatų parapijos registracijos pažymėjimą (kodas 19051991). Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia 2005 m. liepos 7 d. raštu kreipėsi į atsakovą, pateikdama išrašus iš Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodų Kanonų, mėgindama išaiškinti, kad pagal bažnyčios vidaus teisę Kėdainių evangelikų reformatų parapija yra pavaldi Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo Kolegijai ir esminiais bažnyčiai klausimais privalo veikti per Sinodo Kolegiją arba su jos įgalinimais. Atsakovas, nenurodydamas trūkumų ir nenustatydamas terminų jiems pašalinti, priėmė iš apgaule veikiančios D. M. netgi ne prašymą išduoti dublikatą neva vietoj pamestojo pažymėjimo, kas privalėtų būti reikalaujama pažymėjimo realaus praradimo atveju, o prašymą išduoti naują pažymėjimą, ko negali būti prašoma praradimo atveju. Atsakovas, priimdamas melagingą skelbimą apie juridinio asmens pažymėjimo neva pametimą, pažeidė Juridinių asmenų registro nuostatų 32.4, 34, 35, 40, 42 punktų reikalavimus, nes teikti dokumentus juridinių asmenų registrui ne dublikato, o naujo pažymėjimo prašymo atveju galėjo ne D. M. , o tik Teisingumo ministerija, kuriai duomenis ir dokumentus arba jų pasikeitimus turėjo pateikti pagal Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios Sinodų kanonus ir memorialus kompetentinga vadovybė. Pagal 2004 metų Sinodo kanoną 5 yra aišku, kad tokia kompetentinga parapijos Kėdainių evangelikų parapijos vadovybe yra parapijos pirmininkė B. Š. . Atsakovas taip pat pažeidė Juridinių asmenų registro nuostatų 60, 61.3, 74.1, 74.2, 111, 113 punktų reikalavimus.

Atsakovas su skundu nesutiko. Nurodė, kad Juridinių asmenų registras pradėjo veikti nuo 2004 m. sausio 1 d. Vadovavosi Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 "Dėl juridinių asmenų registro įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo" 3.1, 3.3 punktais ir teigė, kad pareiškėjo argumentai, jog VĮ Registrų centras disponavo negaliojančiais duomenimis apie Kėdainių evangelikų reformatų parapijos vadovą, kad naujas pažymėjimas buvo išduotas pažeidžiant Juridinių asmenų registro nuostatų 111 punktą, yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys teisės aktams. Kėdainių evangelikų reformatų parapija buvo įregistruota 1998 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje. Registravimo duomenyse buvo nurodyta: D. M. - vadovė, atstovavimas - vienasmenis. Tokie duomenys ir buvo perduoti į Juridinių asmenų registrą, pastarajam pradėjus savo veiklą. Duomenys nebuvo pakeisti iki 2005 m. balandžio 18 d. Jokie Registro duomenų pakeitimai išduodant naują pažymėjimą nebuvo padaryti, naujas pažymėjimas išduotas vykdant minėtą Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 1407. Pažymėjimas buvo išduotas asmeniui, nurodytam Juridinio asmens registro duomenyse vadovu, kurio atstovavimas vienasmenis. Registre nebuvo įregistruotų jokių juridinio asmens ar jo vadovo veiklos apribojimų, taigi reikalauti Sinodo kolegijos pritarimo ar įgaliojimo nebuvo juridinio pagrindo.

Tretieji suinteresuotieji asmenys su skundu nesutiko. Nurodė, kad Kėdainių evangelikų reformatų parapija nutraukė ryšius su Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo Kolegija ir įsteigė naują bendriją - Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – Sinodas, tai pat išrinko vykdomąjį organą – konsistoriją. B. Š. niekada nepriklausė Kėdainių evangelikų reformatų parapijai, o D. M. nuo pat parapijos įregistravimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje datos yra jos vadovė.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2006 m. rugsėjo 29 d. teismo sprendimą ir priimti naują – skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepasisakė dėl pagrindinio skundo argumento - Juridinių asmenų registro nuostatų pažeidimų, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

2. Teismas remiasi Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 3.1 ir 3.3 punktais, tačiau byloje yra įrodyta, paneigiant viešo registro duomenų teisingumo prezumpciją, kad D. M. įgalinimai vadovauti Kėdainių evangelikų reformatų parapijai yra pasibaigę nuo 2000 m. sausio mėnesio. Jai tai buvo žinoma pasirašytinai, jos pateikta informacija atsakovui su skelbimu Kėdainių laikraštyje apie pamestą Kėdainių evangelikų reformatų parapijos pažymėjimą, kurio ji negalėjo pamesti, nes niekada neturėjo, iki šiol tebėra neužbaigto ikiteisminio tyrimo dalyku pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 304 straipsnį. Tai patvirtinančius įrodymus teismas atmetė be įtikinamos motyvacijos.

3. Į bylą be pagrindo įtrauktas su ginču nesusijęs juridinis asmuo - Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae - Sinodas. Jo pateiktų 2002 m. spalio 19 d. steigimo akto ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 20 d. nutarties Nr. A(8)-434-04 pagrindu teismas atmetė įrodymais pagrįstus argumentus, kad Kėdainių evangelikų reformatų parapija yra pavaldi Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo Kolegijai, o parapijos pirmininkė yra B. Š. Tačiau minėta 2002 m. spalio 19 d. teismo nutartis nagrinėjamai bylai prejudicinės reikšmės neturi.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis administracinėje byloje Nr. A8-514-2004 nurodė, kad nei Teisingumo ministerija, nei bylas nagrinėjantys teismai nėra įgalioti spręsti religinių bendruomenių ir bendrijų tarpusavio konfliktų, susijusių su bendruomenių sujungimu, reorganizavimu ar likvidavimu, reglamentuojamų religinių bendruomenių kanonais bei statutais. Minėtas steigimo aktas nepaneigia ir, laikantis konstitucinio valstybės nesikišimo į bažnyčių vidaus tvarką principo, negali paneigti pastarojo dešimtmečio ir juolab ikikarinių Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kanonų dėl parapijų pavaldumo. Pažymi, kad dėl minėto akto taip pat yra neužbaigtas ikiteisminis tyrimas dėl antspaudo suklastojimo. Teismas be motyvų atmetė prašymą priimti tai patvirtinantį įrodymą.

5. Pažymi, kad Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae - Sinodą atstovaujantys fiziniai asmenys tiesiogiai pripažino savo kreipimąsi į atsakovą klaida.