- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-13
- Bylos Nr.
- 2S-1121-302/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43775-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- R. Ž.
- Atsakovas
- UAB ,,VAATC“
- Kategorijos
- 95.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovui UAB ,,VAATC“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. Ž. ieškiniu prašė: 1) panaikinti atsakovo UAB „VAATC“ direktoriaus 2014 m. lapkričio 17 d. įsakymus Nr. 5.1-203 „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo R. Ž.“ ir Nr. 5.1-205 „Dėl UAB „VAATC“ 2014 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 5.1-203 patikslinimo“; 2) tarp šalių 2013-11-22 sudarytos darbo sutarties Nr. 148 nutraukimą DK 235 str. pagrindu pripažinti neteisėtu; 3) grąžinti ieškovą į UAB „VAATC“ plėtros tarnybos vadovo pareigas; 4) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką – nuo 2014-11-18 iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti 30000 Lt neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „VAATC“ atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti.
2015 m. kovo 2 d. šalys pateikė teismui tvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir prašė bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. kovo 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.
Šalies argumentai
2015 m. kovo 13 d. B. P. pateikė teismui prašymą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu atsakovo pusėje ir atskirąjį skundą dėl 2015-03-06 nutarties panaikinimo. Paaiškino, kad patvirtinta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams bei protingumo ir sąžiningumo principams. B. P. turi suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi Trakų rajono apylinkės teismas šiuo metu nagrinėja civilinę bylą pagal ieškovo B. P. ieškinį atsakovui UAB „VAATC“ dėl neteisėto atleidimo iš UAB „VAATC“ direktoriaus pareigų. Trakų rajono apylinkės teismui priėmus B. P. palankų sprendimą (grąžinus į vadovo pareigas), nebus galimybės atkurti iki pažeidimo fakto – neteisėto atleidimo buvusią situaciją, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-13 nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo būtų įsigaliojusi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjo B. P. prašymo dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, netenkino; atsisakė priimti pareiškėjo B. P. atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos, tačiau ši asmens teisė negali būti varžoma, tačiau ji negali būti ir suabsoliutinta, paneigiant kitus civilinio proceso principus. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas jau negali įstoti į civilinę bylą, nes ji yra baigta. Kadangi pareiškėją B. P. atsisakyta įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškėjo pateiktą atskirąjį skundą teismas atsisakė priimti, kaip paduotą neturinčio teisės jį paduoti asmens.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas B. P. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės- įtraukti B. P. į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo UAB „VAATC“ pusėje. Paaiškino, kad prašymas įtraukti į bylą trečiuoju, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų buvo paduotas 2015 m. kovo 13 d., t. y. nepasibaigus 2015 m. kovo 6 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis ir byla nutraukta, apskundimo terminui. Teismo motyvai yra prieštaringi, nes jeigu civilinė byla būtų baigta, tuomet pareiškėjo prašymą teismas turėjo atsisakyti priimti. Pažymi, jog nutartyje klausimas, kuriuo priimama nutartis, išdėstytas itin lakoniškai, vienas iš teiginių nutrūksta sakinio viduryje „Pareiškėjas nurodė, kad“, taip pat neaiški nutarties dalis, kurioje teigiama, jog nutarta „Atsisakyti priimti pareiškėjo B. P. apeliacinį skundą“, vadovaujamasi ir motyvuojama CPK normomis, reglamentuojančiomis apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Akivaizdu, kad teismas vertino ne tik pareiškėjo prašymo pateikimo galimumą, bet ir pagrįstumą bei suponuoja išvadą, kad teismas nematė pagrindo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankišku reikalavimu, nes tai paneigtų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Nurodo, kad šalims sudarius taikos sutartį, susidaro tokia situacija, kad darbuotojas, sąmoningai ir tyčia pažeidęs imperatyvias advokatų veiklą bei darbo santykius reglamentuojančias teisės normas, dėl naujojo UAB „VAATC“ direktoriaus L. A. veiksmų, priešingų bendrovės interesams, ne tik nebeturi atlyginti dėl tokių pažeidimų bendrovės patirtos žalos, bet dar ir yra grąžinamas į darbą. Tokiu būdu naujasis UAB „VAATC“ direktorius priima akivaizdžiai bendrovei nenaudingus ir nuostolingus sprendimus, sąmoningai trikdo bendrovės veiklą ir bendrovę, teikiančią viešąsias paslaugas, siekia grąžinti abejotinos reputacijos ir jam lojalų asmenį. Naujojo UAB „VAATC“ direktoriaus išrinkimo teisėtumo klausimas yra nagrinėjamas Trakų rajono apylinkės teisme pagal ieškovo B. P. ieškinį atsakovui UAB „VAATC“ (trečiasis asmuo L. A.) dėl neteisėto atleidimo iš UAB „VAATC“ direktoriaus pareigų. Esant B. P. palankiam teismo sprendimui šioje byloje, nebūtų galimybės atkurti iki pažeidimo fakto – neteisėto B. P. atleidimo buvusią situaciją, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, patvirtinanti taikos sutartį būtų įsiteisėjusi. Įsiteisėjusi teismo nutartis dėl taikos patvirtinimo gali turėti realios įtakos B. P. teisių ir pareigų apimčiai po priimto sprendimo Trakų rajono apylinkės teisme, kadangi visi taikos sutartimi UAB „VAATC“ prisiimti įsipareigojimai, būtų nukreipti vykdyti būtent B. P..
Atsiliepimas
Ieškovas R. Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Paaiškino, kad prašymas įtraukti trečiuoju asmeniu buvo pateiktas po to, kai teismas buvo byloje patvirtinęs taikos sutartį. Todėl B. P. negali įstoti į civilinę bylą, nes byla yra baigta. Ginčo šalys byloje yra fizinis asmuo – darbuotojas ir įmonė. B. P., padavusio atskirąjį skundą ir UAB „VAATC“ nesieja jokie santykiai. Taikos sutartis sukuria teises ir pareigas tik proceso šalims, kurios sudarė taikos sutartį ir niekaip neįtakoja B. P. teisių ir pareigų, todėl jo įstojimas į bylą būtų proceso vilkinimas ir nepagrįstas jokiomis teisės normomis, pamintų civilinio proceso principus.
Atsakovas UAB „VAATC“ atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ginčas tarp atsakovo ir ieškovo buvo išspręstas ir civilinė byla nutraukta, todėl B. P. prašymas negalėjo būti priimtas. Be to, trečiuoju asmeniu į bylą gali būti įtraukiamas tik asmuo, turintis procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. jog priklausomai nuo bylos baigties jam gali atsirasti teisės ir pareigos. Nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, buvo taikiai išspręstas ginčas tarp ieškovo ir atsakovo ir ieškovas buvo grąžintas dirbti į buvusias pareigas, jam sumokant priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-11-18 iki grįžimo dienos. Akivaizdu, kad taikos sutartimi buvo išspręstas ginčas dėl ieškovo ir atsakovo interesų. B. P. yra buvęs UAB „VAATC“ direktorius (atleistas 2015-02-03), kuris buvo atleistas iš pareigų. Todėl B. P. nebūdamas atsakovo direktoriumi ir nebeveikdamas atsakovo interesais, jokio suinteresuotumo šiame ieškovo ir atsakovo ginče turėti negalėjo, o patvirtinta taikos sutartis jokios įtakos B. P. kaip fiziniam asmeniui, jo teisių ir pareigų apimčiai nedaro ir nedarys ateityje. Apeliantas manipuliuoja aplinkybe, jog jo suinteresuotumas šioje byloje yra pagrįstas tuo, jog Trakų rajono apylinkės teismas nagrinėja bylą dėl B. P. neteisėto atleidimo iš atsakovo direktoriaus pareigų ir tariamai teismui priėmus B. P. palankų sprendimą, šioje byloje patvirtinta taikos sutartis prieštarautų jo interesams. Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje B. P. veikia kaip fizinis asmuo, todėl tai, kad B. P. yra buvęs atsakovo direktorius ir dėl atleidimo yra pradėjęs bylą dėl neteisėto atleidimo iš direktoriaus pareigų, niekaip nėra susiję su atsakovo ir ieškovo santykiais. B. P. nepagrįstai susitapatina su atsakovu kaip juridiniu asmeniu. Ieškovas taikos sutarties pagrindu yra grąžinamas į darbą pas atsakovą UAB „VAATC“, o ne asmeniškai pas B. P., todėl taikos sutartis teises ir pareigas sukels tik UAB „VAATC“, kuriai B. P. nevadovauja ir yra valdybos sprendimu atšauktas iš anksčiau užimtų pareigų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46str.), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti nors ir netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių yra tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Taigi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesinių įstatymų suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku, tam, kad trečiasis asmuo proceso metu pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 6 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovo R. Ž. ir atsakovo UAB „VAATC“ pasirašytą taikos sutartį. 2015 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo B. P. prašymas įtraukti jį į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje bei atskirasis skundas dėl minėtos nutarties. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatęs, jog prašymas buvo pateiktas jau po bylos išnagrinėjimo, skundžiama 2015 m. kovo 17 d. nutartimi jo netenkino, taip pat atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties, kadangi skundą padavė neturintis teisės jį paduoti asmuo.
Apelianto B. P. prašymas bei atskirasis skundas iš esmės grindžiami tuo, kad Trakų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-881-231/2015 pagal ieškovo B. P. ieškinį atsakovui UAB „VAATC“ dėl neteisėto atleidimo iš UAB „VAATC“ direktoriaus pareigų. Todėl, esant B. P. galimai palankiam teismo sprendimui minėtoje byloje, nebūtų galimybės atkurti iki pažeidimo fakto-neteisėto atleidimo buvusią situaciją, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, patvirtinanti taikos sutartį būtų įsigaliojusi. B. P. manymu, įsiteisėjusi teismo nutartis šioje byloje gali turėti įtakos jo teisių ir pareigų apimčiai po priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-881-231/2015. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, kad vien aplinkybės, jog apeliantas kitoje civilinėje byloje ginčija atleidimą iš UAB „VAATC“ direktoriaus pareigų, nepakanka, kad pripažinti apelianto interesą dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria buvo taikiai išspręstas ginčas tarp ieškovo ir atsakovo bei ieškovas buvo grąžintas dirbti į buvusias pareigas, jam sumokant priverstinės pravaikštos laiką. Taigi akivaizdu, kad taikos sutartimi buvo išspręstas ginčas dėl ieškovo ir atsakovo interesų. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantas B. P. yra buvęs atsakovo direktorius, kuris buvo atleistas iš pareigų, todėl apeliacinės instancijos teismo manymu, nepriklausomai nuo to, jog B. P. kitoje byloje ginčija jo atleidimo faktą, jis nėra atsakovo UAB „VAATC“ direktoriumi ir nebeveikia atsakovo interesais, ko pasėkoje atitinkamai neturi jokio suinteresuotumo šiame tarp ieškovo (darbuotojo) ir atsakovo (darbdavio) ginče, o patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo, jokios įtakos B. P., kaip fiziniam asmeniui, neturi. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog apeliantas iš esmės šioje byloje siekia veikti ir atstovauti atsakovo UAB „VAATC“ interesus, kai tuo tarpu jį su atsakovu nesieja jokie santykiai, taip nepagrįstai susitapatindamas su juridiniu asmeniu. Taip pat pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, ieškovas R. Ž. buvo grąžintas į darbą pas atsakovą UAB „VAATC“, o ne asmeniškai pas B. P., todėl tai dar kartą patvirtina, jog šioje byloje priimti procesiniai sprendimai, asmeniškai B. P. teisėms ir pareigoms įtakos neturės.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (LR CPK 47 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju apeliantas B. P. siekia įstoti į bylos nagrinėjimą atsakovo pusėje, tačiau šalims sudarius taikos sutartį, t.y. atsakovui iš esmės pripažinus ieškovo reiškiamus reikalavimus, apelianto įtraukimas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, turint priešingą poziciją nei atsakovas, prieštarautų minėtai įstatymo nuostatai.
Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios (LR CPK 47 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apeliantas B. P. prašymą įtraukti jį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų neįsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarčiai, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, tačiau tai apeliacinės instancijos teismo manymu, nedaro įtakos sprendžiamam klausimui, kadangi bet kokiu atveju baigiamųjų kalbų stadija, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi išnagrinėjus atsakovo ir ieškovo ginčą, o civilinę bylą nutraukus, laikytina pasibaigusi.
Esant išdėstytiems argumentams, t.y. neįtraukus pareiškėjo B. P. į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nėra pagrindo priimti jo pateikto atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties, todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šis skundas yra paduotas neturinčio teisės jį paduoti asmens ir pagrįstai atsisakė jį priimti (LR CPK 315 str. 2 d. 2 p.). Ši skundžiamos nutarties dalis, taip pat paliktina nepakeista.
Apeliantas skunde taip pat teigia, jog skundžiama nutartis neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų, taip pat, jog pirmosios instancijos teismas vadovaujasi ir motyvuoja skundžiamą nutartį LR CPK normomis, reglamentuojančiomis apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka ir pažymi, jog tai, kad skundžiamoje nutartyje yra techninių klaidų, nedaro nutarties neteisėtos, kadangi jos laikytinos, kaip rašymo apsirikimas ir gali byloje dalyvaujančių asmenų prašymu ar teismo iniciatyva ištaisytos (LR CPK 276 str.). Taip pat pabrėžtina ir tai, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus LR CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (LR CPK 338 str.), todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas B. P. pateikto atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. priėmimo klausimą, pagrįstai vadovavosi taisyklėmis reglamentuojančiomis apeliacinio skundo priėmimo klausimą.
Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo bei teisėtumo, o taip pat neturi reikšmės sprendžiamam klausimui.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (LR CPK 98 str. 1 d.). Atsakovas UAB „VAATC“ prašo iš apelianto B. P. priteisti jo patirtas 797,28 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs sprendžiamo klausimo sudėtingumą, atsiliepimo turinį, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, sprendžia, jog atsakovo UAB „VAATS“ prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma laikytina nepagrįstai didele, neatitinkanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl mažintina ir iš apelianto B. P. atsakovo UAB „VAATC“ naudai priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už privalomo procesinio dokumento - atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto B. P. atsakovo UAB „VAATC“ naudai 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.