- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-05
- Bylos Nr.
- 2-12-732/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00415-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Ieškovas
- V. B., M. B., S. B.
- Atsakovas
- K. B.
- Advokatai
- Solveiga Gečaitė, Kazimieras Rakauskas
dalyvaujant ieškovams V. B., nepilnametei M. B., S. B., jų atstovui advokatui Kazimierui Rakauskui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. B., nepilnametės M. B., S. B. ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo; atsakovės K. B. priešieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai ieškiniu prašė: 1.Laikyti nepraleistu ieškininės senaties terminą reikalavimams pripažinti negaliojančia dalį paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, išduoto 1984-12-05 Molėtų valstybinės notarinės kontoros valstybinės notarės, mirusio 1981-10-05 K. B. žmonai K. B., dėl paveldėjimo gyvenamojo namo, turinčio unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Priešingu atveju-senaties terminą atnaujinti, nes dėl sunkių aplinkybių buvo priverstas parašyti atsisakymą nuo palikimo priėmimo; 2. Pripažinti nuosavybės teises rąstiniame-apmūrytame gyvenamajame name, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame šifru 1A 1m(p), esančiame (duomenys neskelbtini): V. B., a.k.(duomenys neskelbtini), į gyvenamojo namo, pastatyto santuokos metu, 29/100 dalis ir paveldėtas 29/400 dalis po sutuoktinės A. B., a.k.(duomenys neskelbtini), mirties 2008-09-12, iš viso sudarančias V. B. nuosavybės teises į 145/400 namo dalis. S. B., a.k.(duomenys neskelbtini), pripažinti nuosavybės teisę į paveldėtas 87/800 namo dalis. M. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti nuosavybės teisę į paveldėtas 87/800 namo dalis; 3. Pripažinti negaliojančia paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, išduoto 1984-12-05 Molėtų valstybinės notarinės kontoros valstybinės notarės, dalį mirusiojo 1981-10-05 K. B. žmonai K. B. dėl paveldėjimo 12/100 dalių gyvenamojo namo, turinčio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4. Iš atsakovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo ieškinį, o priešieškinį prašė atmesti. Paaiškino, jog 1981-10-09 mirė jo tėvas K. B.. Tuo metu ieškovas atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose pareiškimu atsisakė nuo jam tenkančios po tėvo mirties palikimo pagal įstatymą dalies. Tai padarė psichinio poveikio įtakoje ir dėl sunkios padėties. Atsakovė tvirtino, jog jo teisių neginčys, dalį palikimo užrašys jam, tačiau tuo momentu reikalavo parašyti notarui atsisakymą nuo jam tenkančios palikimo dalies. Ieškovui išėjus į laisvę jis apsigyveno ginčijamoje namo dalyje. Gavo žodinį atsakovės K. B. sutikimą kapitališkai remontuoti kambarį ir statyti naujas patalpas nuosavybės teisėmis.1992 m. lapkričio 14 d. susituokė s ir su žmona A. B. apsigyveno ginčijamame name. Atsakovės sutikimu naudojosi tuomet neturėjusio mansardos gyvenamojo namo kambariais 1-7 (12,75 m ² ), 1-8 (11,66 m ² ) ir virtuvės paskirčiai patalpa 1-2 (5,43 m ²) su atskiru išėjimu per koridorių 1-1 (4,35 m² ) į kiemą bei S.Neries gatvę. Tuščioje pastogėje buvo galima įrengti gyvenamąsias patalpas, o prie namo I-mo aukšto pristatyti ir įrengti pirtį. Todėl 1994 m. pavasarį su atsakove susitarė, jog jis savo ir žmonos lėšomis bei pastangomis nuardys dalį stogo ir pradės mansardos su gyvenamosiomis patalpomis statybą. Sutarė, kad buvusioje pastogėje išmūrys sienas visu 9,40 m pločiu ir 6,87 m ilgiu, jas paaukštins iki gyvenamosioms patalpoms reikalingo aukščio. Iš šiuolaikinių statybinių medžiagų bei elementų virš apačioje numatytos pirties įrengs balkoną; iš apatinių patalpų į kambarį 1-14 (17,21 m²) bei kambarį 1-16 (9,80 m²) mansardoje įrengs laiptinę, o užbaigus statybą, naujai pastatytų patalpų ir taip kapitališkai suremontuotą, jo šeimos užimamą namo dalį atsakovė užrašys jo ir žmonos nuosavybe. Statybą vykdė ūkiniu būdu su žmona. Pradėjo 1994 m. ir tęsė iki 2000 metų vidurio. Beveik lygiagrečiai tuo pačiu laiku, taip pat tik savo lėšomis, atliko apatinėje namo dalyje jų naudotų patalpų 1-7 (12,75 m²), 1-8 (11,66 m²), lubų ir sienų vidinį kapitalinį remontą, sumontavo radiatorius su šildymo vamzdynu kiekvienoje patalpoje, įstatė naujų technologijų duris ir langus, o patalpoje 1-2 (5,43 m²) įrengė katilinę, santechninį mazgą, padarė duris sienoje įėjimui į naujai pristatytą ir pilnai įrengtą tuščioje gyvenamojo namo kertėje pirtį 1-3 (5,24 m²). Visus šiuos darbus, kaip buvo sutarta su atsakove, vykdė bendromis su žmona lėšomis, materialiai neprisidedant atsakovei, nes statė gyvenamojo namo dalis jo iš žmonos nuosavybei. Atsakovė pastoviai tvirtino apie galiojantį susitarimą, jog ieškovo šeimos pertvarkoms pastogės erdvė bus paversta mansarda ir jai bei apatinėje namo dalyje pastatytoms pirties ir atnaujintoms taip pat pirmame aukšte patalpoms jų nuosavybės teises įformins notaro patvirtintu sandoriu. Atsakovė K. B. ieškovui ir jo žmonai įdėjus į statybą daug darbo ir lėšų, susitarimo dėl jų nuosavybės teisių į dalį gyvenamojo namo nekeitė. Ieškovo dėkingumą už tuo metu pažadėtą nuosavybės teisių dokumentų sutvarkymą rodo didelis darbas ir 4000 Lt išlaidos gaisro suniokotų motinos kambarių atstatymui. Gaisras įvyko 2008 m. pavasarį ir sunaikino patalpas, kuriose gyveno atsakovė. Atsakovė po to buvo susitarusi su ieškovu ir jo žmona eiti pas notarą sudaryti sutartį dėl jų nuosavybės teisių užtikrinimo. Žmonos mirtis tų pačių metų rudenį sutrukdė patalpų pripažinimą tinkamomis naudoti ir notarinių dokumentų forminimą. Tos savarankiškos gyvenamojo namo dalys, kurių pastatymo darbai ir medžiagos vertinami124860 Lt, buvo sukurtos jo ir A. B. ir sudaro 58/100 dalis, o likusioji senoji dalis sudaro 42/100 dalis. Nurodė, jog renovuodamas atsakovės namą ir statydamas jo priestatą veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kaip tai numatė 1964 m. CK 472 straipsnis.
Ieškovės M. B. ir S. B. prašė tenkinti ieškinį, o priešieškinį atmesti.
Atsakovė K. B. priešieškiniu prašė iškeldinti atsakovus V. B. ir S. B. ir jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo priklausinių.; Priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 1984-12-05 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 22 metus su atsakove jai nuosavybės teise priklausančiame name gyvena jos sūnus V. B. su dukromis: nepilnamete M. B. ir pilnamete dukra S. B.. V. B. apsigyveno jos namuose grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Ieškovė atsakovui leido apsistoti, gyventi, kol sutvarkys buitį, tačiau gyvenimas jos namuose užtruko. Ne karta žodžiu ragino ieškovus išsikelti ir leisti jai esant garbaus amžiaus ramiai gyventi savo namuose, tačiau ieškovai geruoju neišsikėlė iki šiol. Nors ieškovas turi savo pajamas, tačiau ne tik neatlygintinai naudojasi jos nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, tačiau naudoja ir už jos lėšas įsigytas malkas, nemoka už teikiamas komunalines paslaugas. Be to, ieškovas žaloja jai nuosavybės teise priklausantį turtą, ji negali patekti į ieškovo užimtas patalpas, trukdo pilnavertiškai naudotis jai priklausančiu turtu. 2011-11-09 d. per Molėtų rajono notarę Faustiną Vaitavičiūtę išsiuntė V. B. ir S. B. pareiškimus dėl išsikeldinimo, kuriais prašė jų su šeimos nariais išsikelti geruoju, jiems buvo suteiktas pakankamai ilgas 6 mėnesių terminas, tačiau ieškovai ir šiuo metu gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame name bei neketina išsikelti, o dar ir gadina jai priklausantį turtą. Ieškovė nepageidauja gyventi su savo sūnumi V. B. ir jo dukromis. Prašo priešieškinį patenkinti, o ieškinį atmesti. Nesutinka, kad būtų atnaujintas senaties terminas reikalavimams pripažinti negaliojančia dalį paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, išduoto 1984-12-05 Molėtų valstybinės notarinės kontoros valstybinės notarės, mirusio 1981-10-09 K. B. žmonai K. B. dėl paveldėjimo gyvenamojo namo, turinčio unik. Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas, priešieškinys tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovo V. B. tėvas K. B. mirė 1981-10-09 (t.1, b.l.23). Ieškovas V. B. 1984-11-21 pareiškimu pareiškė, jog palikimo, mirus tėvui K. B., nepriėmė ir jokių pretenzijų į jį neturi. Jam žinoma, kad palikimas susideda iš gyvenamojo namo, esančio Vilniaus g. 74 (t.2, b.l. 141). Šį atsisakymą ir 1984-12-05 paveldėjimo teisės liudijimą ieškovas ginčija, nurodydamas, jog nuo palikimo atsisakė psichinio poveikio įtakoje bei dėl sunkios jo padėties ir prašė laikyti nepraleistu ieškininės senaties terminą reikalavimams pripažinti negaliojančia dalį paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą. Nors ieškovas tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, bet jis teismui nepateikė jokių įrodymų, jog tuo metu buvo psichinio poveikio įtakoje ir kieno įtakoje. Atvirkščiai ant ieškovo pareiškimo yra pataisos namų viršininko parašas, kuris patvirtino V. B. parašą. Be to, konstatuotina, jog atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandorius ir šalis, atsisakydama nuo palikimo, taip išreiškia savo valią.
Pagal LR CK 1.124 str. ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 1 d. nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas- dešimt metų. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Mirus K. B., paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą jo žmonai K. B. buvo išduotas 1984-12-05 d. (t.I, b.l.23). Atsakovė K. B. atsiliepimu į ieškinį (t.I, b.l.56) ir teismo posėdžio metu prašė taikyti senaties terminą, todėl šis ieškovo prašymas netenkintinas, nes po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo praėjo daugiau, nei 28 metai.
Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl neatlygintinio naudojimosi ieškovei priklausančiu nekilnojamuoju daiktu bei šio daiktu pagerinimu. Šie santykiai kvalifikuotini kaip panaudos santykiai (CK 6.629 straipsnis).
Civilinio teisinio santykio buvimas reiškia, kad jo subjektai turi aiškiai apibrėžtų tarpusavio teisių ir pareigų. Tam, kad atsirastų toks asmenų tarpusavio ryšys (tarpusavio teisės ir pareigos), yra būtinos tam tikros prielaidos, t. y. teisinių santykių atsiradimo pagrindas. Panaudos teisiniai santykiai atsiranda ne santuokos ar kraujo giminystės pagrindu, o panaudos davėjo ir panaudos gavėjo tarpusavio susitarimu, kurio esmė yra ta, jog viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-02-13 nutartis Nt.3K-3-16/2012). Nurodytoje nutartyje LAT išnagrinėjo analogišką civilinę bylą ir santykius tarp motinos bei sūnaus, kuomet sūnus su šeima apsigyveno motinai priklausančiame name, kvalifikavo panaudos santykiais.
Iš nagrinėjamos bylos matyti, jog panaudos davėja K. B. perdavė panaudos gavėjui V. B. neatlygintinai naudotis jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalimi bei jį remontuoti. Ši sutartis buvo sudaryta neterminuotai. Panaudos davėja K. B. nepažeisdama LR CK 6.642 str. 1 d. įtvirtinto trijų mėnesių termino, 2011-11-09 per Molėtų rajono 1-ąjį notaro biurą persiuntė V. B. pareiškimą dėl išsikeldinimo. Šiame pareiškime K. B. nustatė šešių mėnesių terminą.(t.II, b.l.12-13). Taigi, atsakovė K. B. nutraukė neterminuotą panaudos sutartį nuo 2012-05-09 d. ir ieškovui neįvykdžius jos reikalavimo, kreipėsi į teismą.
Teismas šioje civilinėje byloje apklausė liudytojais Z. P., A. K., A. U., V. S.. Šie liudytojai paaiškino, jog ieškovas V. B. savo šeimos lėšomis ir statybinėmis medžiagomis pastatė prie K. B. priklausančio namo priestatą, pakėlė stogą ir pastogėje įrengė gyvenamąsias patalpas, kur su šeima ir gyvena. Atsakovė K. B. neginčijo šio jos turto pagerinimo ir leido statyti priestatą bei pastogėje įrengti gyvenamąsias patalpas. Šis šalių žodinis susitarimas kvalifikuotinas pagal LR CK 472 str., kaip jungtinės veiklos sutartis (LR CK 1964 m. redakcija). Todėl ieškovo V. B. pateikti įrodymai dėl ieškovei priklausančio turto pagerinimo klausimą ir su juo susijusius kaštus ieškovas V. B. galėtų įrodinėti kitoje civilinėje byloje, nes ši byla nepriskirtina šeimos bylų kategorijai ir negali būti nagrinėtina pagal CPK XIX skyriaus pirmojo skirsnio nuostatas ir teismas negali išeiti už ieškinio ribų.
Ieškovų reikalavimas pripažinti nuosavybės teises rąstiniame-apmūrytame name netenkintinas, nes bylos medžiaga ir teismo posėdžio metu nustatyta, jog K. B. nuo 1984-12-05 yra gyvenamojo namo, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininkė, nepaisant visų namo pagerinimų, rekonstrukcijų ir renovacijų. Todėl nei ieškovas V. B., nei kiti ieškovai nesant atsakovės išreikštai valiai, negali pretenduoti į jokias gyvenamojo namo dalis.
LR CK 4.37 str. nurodyta, jog nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Atsakovė, būdama nurodyto namo savininkė, manydama, jog jos sūnus V. B. ir jos vaikaitės pažeidžia jos interesus, civilinės teisės ir LAT suformuotos praktikos prasme, pagrįstai reikalauja ieškovus išsikeldinti. Todėl atsakovės priešieškinys tenkintinas, nes kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą, kaip tai nustato LR CK 4.34 str.
Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovai neturi jokio nekilnojamojo turto, todėl teismas, vadovaudamasis LR CPK 284 str. sprendimo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų įvykdymą atideda 12 mėnesių. Byloje nustatyta, jog ieškovas V. B. vienas išlaiko dvi dukras. Viena iš dukrų S. B. yra studentė, kitą- M. B.- nepilnametė moksleivė. Iškeldinus ieškovus, jie neturėtų kur gyventi, o socialinį bustą gauti reikalinga juos įtraukti į eilę ir tik praėjus tam tikram laikui, jiems galėtų būti suteiktas socialinis bustas. Be to M. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, todėl, nors ir ši byla nepriskirtina šeimos bylų kategorijai, bet atsižvelgiant, jog nepilnamečių vaikų teisė į būstą yra viena pagrindinių vaiko teisių, ginama tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu, sprendimo vykdymas atidėtinas ir šiuo aspektu.
Sutinkamai su LR CPK 98 str. iš ieškovų V. B., S. B. ir M. B. atsakovei K. B. priteistina 1/3 išlaidų už advokatės, dalyvavusios nagrinėjant bylą, pagalbą, bei žyminio mokesčio ((142 Lt +3000)÷ 3= 1048 Lt - (t.I, b.l.4,175), nes iš visų trijų ieškovų pastovų pragyvenimo šaltinį turi tik V. B..
Taip pat iš ieškovo V. B. priteistina 1/3 dalis teismo turėtų 51 Lt pašto išlaidų, kas sudaro 17 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
ieškinio netenkinti, priešieškinį patenkinti.
Iškeldinti V. B. ir S. B. iš K. B. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Sprendimo įvykdymą atidėti dvylikai mėnesiui.
Priteisti iš ieškovo V. B. vieną tūkstantį keturiasdešimt aštuonis litus K. B. už K. B. atstovaujančios advokatės pagalbą civilinėje byloje bei sumokėto žyminio mokesčio dalį.
Priteisti iš V. B. į valstybės biudžetą 17 Lt teismo turėtų pašto išlaidų. Pinigus sumokėti į VMI atsiskaitomąją sąskaitą Nr.LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą .